Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

11/30/2018

Laukia sudėtingas politinis tango
Penktadienį Argentinos sostinėje prasideda dvi dienas truksiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas. Pietų Amerikoje jis rengiamas pirmą kartą. Į Buenos Aires renkasi Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Indijos, Indonezijos, Italijos, JAV, Japonijos, Kanados, Kinijos, Meksikos, Pietų Afrikos Respublikos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Saudo Arabijos, Turkijos, Vokietijos lyderiai. G20 posėdžiams pirmininkaus Argentinos prezidentas Mauricio Macri.

Daugiau
11/16/2018

7 senatoriai, kurių laukia sunkūs 2020-ųjų rinkimai
Respublikonams palankus šiųmetinis Senato rinkimų žemėlapis padėjo partijai išlaikyti daugumą šiuose rūmuose per praėjusios savaitės kadencijos vidurio rinkimus, net ir jiems praradus Atstovų rūmų kontrolę. Tačiai 2020-aisiais jiems nebus taip lengva.

Daugiau
11/09/2018

Nebeliko Jeffo Sessionso
JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas trečiadienį buvo atleistas prezidento Donaldo Trumpo, ilgiau kaip metus kritikavusio jo sprendimą nusišalinti nuo daug rūpesčių Baltiesiems rūmams keliančio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JAV rinimus. Šis žingsnis kelia abejonių, ar specialusis prokuroras Robertas Muelleris, kuris iki šiol buvo apsaugotas nuo Baltųjų rūmų kišimosi, galės užbaigti tyrimą dėl Rusijos. Demokratai griežtai perspėjo prezidentą netrikdyti šio proceso.

Daugiau
11/09/2018

Nenustebinę kadencijos vidurio rinkimai
JAV vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose, kaip ir prognozuota, demokratai kol kas triumfuoja Atstovų rūmuose, o respublikonai – Senate. Toks scenarijus nėra netikėtas ir reiškia, kad JAV prezidentui bus sunkiau įgyvendinti savo politikos kryptį. Visgi Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas realybę mato kitaip - jis vadina šiuos rinkimus savo ir respublikonų pergale.  

Daugiau
11/02/2018

Kiek svarbūs šie kadencijos vidurio rinkimai?  

Daugiau
10/26/2018

Diskusija su Rusijos pilietine visuomene
Spalio 23 dieną Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone įvyko diskusija apie dezinformacijos grėsmes internetinėje erdvėje ir pavojus interneto laisvei Rusijoje. Diskusijoje pranešimus skaitė garsūs Rusijos žurnalistai, portalo agentura.ru įkūrėjai Andrejus Soldatovas ir Irina Borogan, bei „Amerikos balso“ Polygraph.info programos, atskleidžiančius melagingas naujienas, redaktorius Jim Fry. Renginio dalyvius sveikino Lietuvos ambasadorius Rolandas Kriščiūnas. „Laisvosios Rusijos fondo“ ir LR ambasados surengtoje diskusijoje dalyvavo JAV pareigūnai, užsienio šalių diplomatai, Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistai, atstovai iš žymių JAV ekspertinių centrų (think tanks), amerikiečių žurnalistai. Lietuvos ambasada JAV tradiciškai rengia diskusijas su Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistais ir JAV ekspertais apie situaciją Rusijoje, Vakarų šalių ir Rusijos santykius, bei demokratiškos ir europietiškos Rusijos perspektyvą. Tokios diskusijos vyksta ir Lietuvoje- 2019 m. pavasarį Vilniuje vyks jau šeštasis Vilniaus Rusijos forumas, suteikiantis galimybę laisvai diskusijai apie Rusijos ateitį. LR Ambasados Vašingtone informacija

Daugiau
10/19/2018

Artėjantys rinkimai: ar Trumpui reikia nerimauti?
Lapkričio 6 dieną, kai vyks vidurio kadencijos rinkimai, valstybės vadovo pavardės balsavimo biuleteniuose nebus, tačiau juos beveik galima laikyti referendumu dėl Donaldo Trumpo prezidentavimo. Vidurio kadencijos rinkimai taip vadinami todėl, kad yra rengiami įpusėjus prezidento kadencijai. Šiuo metu abejuose JAV Kongreso rūmuose dominuoja respublikonai, bet tai gali pasikeisti vos po kelių savaičių.

Daugiau
10/19/2018

Pavojus artimiems JAV ir Saudo Arabijos ryšiams?
Amerikos valstybės sekretorius Mike`as Pompeo Ankaroje susitiko su Turkijos vadovais. Viena derybų temų buvo kaltinimai Saudo Arabijai dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo. Pompeo sako, kad nebus daromos išimtys, kad ir kas būtų atsakingas dėl šio nusikaltimo, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas neskuba teisti senos Vašingtono sąjungininkės Saudo Arabijos ir reikalauja tvirtų faktų.

Daugiau
10/13/2018

Ko tikėtis iš rinkimų
Politinio karo zonoje Vašingtone yra viena kova, pergalė kurioje gali lemiamai nusverti svarstykles respublikonų naudai: iškovotos 60 vietų JAV Senate.

Daugiau
10/12/2018

Įtartinas Nikki Haley atsistatydinimas
Nikki Haley atsistatydina iš JAV ambasadorės Jungtinių Tautų organizacijoje posto. Tačiau keistesnis nei pats faktas yra atsistatydinimo paskelbimo laikas. Prezidentas Trumpas ir Haley antradienio rytą skubiai surengė trumpą susitikimą su spauda. Tai buvo padaryta netrukus po to, kai apie artėjantį ambasadorės išėjimą pranešė Jonathanas Swanas iš „Axios“. Pasak Haley, ji traukiasi, nes nori pertraukos nuo valstybinių pareigų – ji šešerius metus ėjo Pietų Karolinos gubernatorės pareigas ir dvejus metus tarnavo JTO. Pasak Trumpo, apie Haley norą trauktis iš posto jiedu jau kalbėjosi prieš šešis mėnesius

Daugiau
09/14/2018

Jei Skvernelis taptų Prezidentu, Lietuva pasuktų Vengrijos keliu
Artėjant Prezidento rinkimams, daugėja ženklų, kad Prezidento rinkimuose gali dalyvauti Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pats Premjeras kol kas aiškiai nepasakė savo sprendimo, tačiau jo retorika šiuo klausimu iš anksčiau buvusios skeptiškos, paskutiniu laiku pakito į optimistinę. Jeigu S. Skvernelis ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir juos laimėtų, visi trys svarbiausi valstybės postai tektų valstiečiams. Valstiečiams būtinos pergalės Politologai aptarinėja ar valstiečiai atėjo ilgam, ar jų laukia fiasko? Politinę šios organizacijos ateitį labai smarkiai paveiks artėjantys 2019 m. rinkimai. Ypač svarbūs yra Prezidento rinkimai. Geras, rinkimus laimintis kandidatas padėtų mobilizuoti partiją, praplėstų elektoratą ir jį naujai motyvuotų. Jeigu valstiečių kandidatui pavyktų pakeisti Dalią Grybauskaitę, tai tada visos trys svarbiausios valdžios atsidurtų vienose rankose – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra. Visos trys institucijos pradėtų „kalbėti“ vienu balsu. R.Karbauskis jau seniausiai tvirtina, kad kitas Prezidentas bus iš valstiečių, o partijos politinis štabas tam aktyviai ruošiasi. Aršiai atakuoja opoziciją ir veikiančią Prezidentę, vienų partijos narių vardu leidžia idėjas–lozungus ir gerų norų deklaracijas, o kitų vardu nepaliaujamai gamina skundus. Taip vis išlikdami dėmesio centre. Kartu ieško parankiausių kandidatų būsimuose rinkimuose. Kol kas vienintelis realiausias jų kandidatas sėkmingai sudalyvauti Prezidento rinkimuose yra Ministras Pirmininkas. Kiti valstiečių politikai per daug blankūs, turintys per daug neigiamo krūvio ar per mažai žinomi. Kitas tinkamas pretendentas būtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį tikriausiai paremtų ir Prezidentė, tačiau jo pergalė negarantuotų valstiečių hegemonijos, atvirkščiai, sudarytų nereikalingą konkurenciją. Neturėdami kitų kandidatų, valstiečiai šį pusmetį aktyviai įkalbinėjo S. Skvernelį dalyvauti rinkimuose, tai matėsi iš jo paties viešosios retorikos dinamikos. Premjerui pasirinkimas nėra lengvas, nes dalyvavimas visgi negarantuotų pergalės. Labai tikėtinas scenarijus būtų pralaimėjimas antrame ture liberalesniam kandidatui, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai. Toliau dirbti premjeru, kai buvęs oponentas bus tiesioginis „viršininkas“, jeigu galima taip pasakyti, nebus lengva. O jei per rinkimų kampaniją dar bus pasakyta vien kita aštresnė replika.. Daug saugesnis valdančiųjų pasirinkimas būtų L. Linkevičius, kuris puikiai sutaria su dabartine Prezidente, palankiai vertinamas kairiųjų, o ir dešiniesiems, savo nuoseklia orientacija į Vakarus, jis atrodo priimtinas. Pralaimėjimo atveju, tai nebūtų toks skaudus smūgis valdantiesiems, tačiau vargu ar galima po rinkimų iš jo tikėtis glaudžių ryšių ir paklusnumo R. Karbauskiui? Lietuva prisijungtų prie Vengrijos ir Lenkijos Jeigu S. Skvernelis visgi kandidatuotų ir laimėtų, jį Premjero kėdėje tikriausiai pakeistų jo bendražygis, pavyzdžiui, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Visi trys svarbiausi valstybės postai taptų susiję su valstiečių politine organizacija. Smarkiai susilpnėtų opozicijos galimybės aktyviai veikti, o valdantieji įgytų didelę galią užpildyti visą viešąją erdvę savo politine darbotvarke. Labai tikėtinas scenarijus, kad Lietuva pradėtų dreifuoti link Vengrijos ir Lenkijos politinio modelio. S.Skvernelis jau ne kartą yra palankiai atsiliepęs apie dabartinę politinę situacijoje Lenkijoje. Kaip ir tose Centrinės Europos šalyse, pirmiausia, buvo nugalėta opozicija, perimta valdžios postų kontrolė, tada atėjo eilė teismams ir žiniasklaidai. Apie valstiečių ir žiniasklaidos kovą jau girdėjome. Ramūnas Karbauskis buvo „iškasęs karo kirvį“ prieš LRT ir vieną įtakingiausių žurnalistų Edmundą Jakilaitį. Kol kas trapios paliaubos, bet valstiečiams sustiprėjus, prieš šio klausimo būtų grįžtama. Apie valstiečių norą kontroliuoti žiniasklaidą žinome ir iš „Naisių vasaros“ epopėjos. Kaip rodo apklausos Lenkijoje ir Vengrijoje, gyventojai gan palankiai vertina savo valdžią. Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas trečią kartą tapo premjeru, kas negirdėta Rytų Europoje. Tai gal ir Lietuvoje būtų neblogai tokia valdžios dėlionė? Lietuvai grėstų „raganų medžioklė“ „Vengriškas scenarijus“ šalyse gyvuoja, kol kyla ekonomika ir auga biudžeto pajamos. Rytų Europos gyventojai ypač jautrūs ekonominei gerovei ir yra linkę dėl jos aukoti demokratines bei pilietines laisves. Trūkstant politinės konkurencijos Lenkijos ir Vengrijos valdžios savo nesėkmėms pateisinti pradeda ieškoti priešų. Vos ištikus nesėkmei, pavyzdžiui, korupcijos skandalui, reikia rasti ant ko suversti visą kaltę. Vengrijoje blogiečiu Nr. 1 buvo paskelbtas Džordžas Sorosas, nelegalūs imigrantai, opozicija ir t.t., Lenkijoje – buvęs premjeras, Vokietija ir pan. Lietuvoje, dėl mažos šalies ribotų resursų diskusijai, tai tikriausiai atsikartotų kvadratu. Prasidėtų „blogiečių“ paieškos, o valdžioje dominuojant vienai partijai dar labiau smuktų politinių diskusijų kokybė. Jau dabar vyriausybė bando viešai išstatyti „pykčio valandėlei“ tai pensijų fondus, tai prekybos centrus, tai privačias mokyklas. Trukdant žiniasklaidai ir smaugiant opoziciją vargu ar viešojoje erdvėje pakiltume aukščiau tokių temų kaip tautiniai kostiumai, valstybinės vaistinės ir rūkymas balkonuose, kokių ir dabar yra dominuojamas politinis laukas. Lietuvoje kol kas bet kokių autoritarinės valdžios požymių išvengdavome, tačiau dabar turime realią grėsmę, kad Lietuva gali pradėti dreifuoti šia linkme, o gal net taptų trečia „tvirtos rankos“ šalininkų valdoma ES šalimi kartu su Vengrija ir Lenkija. Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Daugiau
09/14/2018

JAV Artimuosiuose Rytuose: drastiški pokyčiai
Prieš ketvirtį amžiaus JAV prezidentas Billas Clintonas stebėjo, kaip Baltųjų rūmų pievelėje palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas ir Izraelio ministras pirmininkas paspaudžia vienas kitam ranką, sutvirtindami Oslo susitarimus. 1979-aisiais Jimmy Carteris „Camp David“ priėmė Izraelio ir Egipto lyderius, o šis susitikimas tapo dar vienu neišdildomu diplomatijos istorijos momentu. Donaldas Trumpas gali tik svajoti, kad tokia scena galėtų vykti jo akivaizdoje. Respublikonų lyderiui stojus prie šalies vairo, Amerika kaip niekada anksčiau nutolo nuo savo tradicinio – tarpininkės – vaidmens ilgame Artimųjų Rytų taikos procese. Užsienio politikos naujokas Trumpas tapęs prezidentu žadėjo, kad padės pasiekti „galutinį susitarimą“ tarp Izraelio ir palestiniečių. Jis pavedė savo žentui ir įtakingam patarėjui Jaredui Kushneriui vadovauti nedidelei grupei pareigūnų, kurie buvo įpareigoti įgyvendinti šį tikslą. Akivaizdu, kad nuo Trumpo išrinkimo prezidentu situacija drastiškai pasikeitė. Iš pradžių palestiniečiai suteikė nenuspėjamam prezidentui pasitikėjimo kreditą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jie įšaldė visus kontaktus su Vašingtonu, Trumpui nusprendus pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine. Tokiu būdu buvo peržengta palestiniečių lyderių nubrėžta raudonoji linija ir sutryptas ne vieną dešimtmetį galiojęs tarptautinis konsensusas, kad dėl Šventojo miesto statuso turi būti susitarta derybų keliu. Nutrūkus Vašingtono ir palestiniečių ryšiams, Trumpo administracija ėmėsi dar aktyvesnių pastangų nubausti palestiniečių lyderius ir įspeisti juos į kampą, kad šie sugrįžtų į derybas su Izraeliu. JAV nutraukė pagalbą palestiniečiams ir sustabdė finansavimą Jungtinių Tautų agentūrai, besirūpinančiai 3 milijonais palestiniečių pabėgėlių. Vašingtonas ilgą laiką buvo JT Pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) didžiausias donoras. Be to, pirmadienį Vašingtonas nurodė uždaryti Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) atstovybę JAV sostinėje. Tai padaryta praėjus ketvirčiui amžiaus po to, kai PLO lyderis Arafatas apsilankė Baltuosiuose rūmuose. Trumpas sako norįs pasiekti „taiką per jėgą“ – tačiau ar tai dar įmanoma? JAV pareigūnai „mano, kad galima įtikinti palestiniečius, kad jie pralaimėjo ir turi sutikti su bet kokiu jiems pasiūlytu planu, galbūt numatančiu tam tikrą ribotą autonomiją su tam tikromis ekonominėmis paskatomis“, sakė Michele Dunne iš strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ (CEIP). Anot jos, amerikiečiai, regis, siekia pašalinti nuo derybų stalo opiausius klausimus – dėl Jeruzalės statuso, palestiniečių teisės grįžti ir palestiniečių valstybingumo. „Suprantama, tie klausimai tebėra itin svarbūs palestiniečiams, taip pat daugeliui kitų arabų ir musulmonų“, – pažymėjo Dunne ir pridūrė: „Mažai tikėtina, kad palestiniečiai dėl to nusileistų.“ Palestiniečių vadovybė nepripažino Trumpo kaip Artimųjų Rytų taikos proceso tarpininko, nors šis vaidmuo Vašingtonui priklausė ne vieną dešimtmetį. Tačiau tai visiškai nestebina diplomato veterano Aarono Davido Millerio, kuriam teko vesti derybas Artimųjų Rytų klausimais dirbant tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose. Anot jo, Vašingtonas iš tiesų niekada nebuvo „sąžiningas tarpininkas“. „Mūsų santykiai su Izraeliu neleido mums būti sąžiningu tarpininku“, – sakė Milleris naujienų agentūrai AFP. „Tam tikru metu galime būti tuo, ką aš vadinu veiksmingu tarpininku. Kartais pasinaudodavome tais santykiais susitarimams tarp arabų ir Izraelio pasiekti“, – sakė jis, kaip pavyzdį pateikdamas „Camp David“ ir Oslo susitarimus. „Dar nesu matęs administracijos, kuri taip neįprastai uoliai palaikytų Izraelį ir būtų taip priešiškai nusiteikusi palestiniečių atžvilgiu šioje taikos lygtyje“, – kalbėjo jis. Šis klausimas toks pavojingas, kad Kushnerio komanda vis neranda tinkamo meto pristatyti visų nekantriai laukiamą taikos planą – jo paskelbimas daug kartų buvo atidėtas. Tačiau Baltieji rūmai tvirtina, kad planas visgi yra. „Tai nepaprastai ambicingas projektas, kurio ėmėsi ši administracija, – pirmadienį sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. – Jautrumas ir tinkamo laiko jį pristatyti parinkimas yra sudėtingi klausimai.“

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu