Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ką apie ekonomiką mano bedarbiai?

06/06/2014 Aidas
usa-economy-901

Jeigu jūs tikrai norite sužinoti, kaip dabar sekasi mūsų šalies ekonomikai, tiesiog tai... „pagūglinkite“. Bent jau toks yra vis augančio tyrėjų skaičiaus tikslas, jiems atsigręžiant į plačiuosius informacijos vandenis tam, kad atrakintų ekonomikos paslaptis žaibišku interneto greičiu. Šis judėjimas jau atkreipė įstatymų leidėjų ne tik Vašingtone, bet ir visame pasaulyje dėmesį, kuriuos erzina ilgas oficialių vyriausybės statistikų laukimas, kai jie turi priimti sprendimus tada, kai laikas gyvybiškai svarbus.

Norite išsiaiškinti, kaip bet kurią savaitės dieną keičiasi produktų kainos 86 šalyse? Masačusetso technologijų instituto (MIT) projektas seka tūkstančių mažmenininkų prekių kainų didinimus ir mažinimus. Jums įdomu, kiek žmonių per savaitę užpildo paraiškas gauti bedarbio pašalpas? Mičigano universiteto ekonomistai naudodamiesi socialiniu tinklapiu „Twitter“ apskaičiuoja naujų paraiškų davėjų skaičių. O gal norite sužinoti, ar jau daugiau jaunų vyrų susiranda darbus? „Google“ teigia, kad suaugusiems skirtų pramoginių tinklapių naršymo mastai gali suteikti užuominą.

„Įprasta statistika mums tikrai labai gerai pasitarnauja ir yra visapusiškai reikalinga kaip etalonas nustatyti, kur šiuo metu yra mūsų ekonomika, ar, tiksliau sakant, kur ji buvo, - sako Matthew Shapiro, Mičigano universiteto ekonomistas, dirbantis su minėtu „Twitter“ projektu. – Tačiau mes neturime labai daug indikatorių, kurie gali mums pasakyti, kas vyksta dabar pat, ir ypač to, kada tiksliai ekonomika pakeičia savo kryptį į vieną ar kitą pusę.“

Ekonomistų tarpe net paplitęs anekdotas, kad ekonomika yra tarsi automobilio vairavimas žiūrint per galinio vaizdo veidrodėlį. Pavyzdžiui, praėjusį ketvirtadienį vyriausybė pranešė, kad ekonomika susitraukė – prieš dvejus mėnesius. Pirmieji oficialūs duomenys apie tai, kokia situacija yra dabar, nebus paruošti iki pat liepos.

Šis delsimas yra natūrali skrupulingo vyriausybės duomenų rinkimo metodo pasekmė. Iki pat šių dienų valdžia duomenis apie ekonomiką vis dar iš esmės renka vien tik telefoninių skambučių su šeimomis ir verslininkais pagalba. Nors surinkti duomenys yra laikomi aukščiausiu standartu, Didžiosios recesijos padariniai parodė, kad kai kada jie ateina per vėlai, ir įstatymų leidėjai sprendimus svarbiausiomis akimirkomis turi priimti kone aklai.

Pavyzdžiui, ekonomikos susitraukimas šių metų pradžioje buvo paskelbtas tada, kai įstatymų leidėjai Vašingtone ginčijosi, ar reikia pratęsti pašalpų mokėjimą ilgą laiką darbo neturintiems asmenims. Jo nenorėta pratęsti iš dalies todėl, kad pareigūnai tuo metu manė, jog ekonomikos atsigavimas stiprėjo.

Ekonominio augimo sulėtėjimas taip pat sutapo su Federalinio Rezervo trilijono dolerių vertės skatinimo programos palaipsniui nutraukimu – žingsniu, kuris pasauliui turėjo signalizuoti centrinio banko pasitikėjimą šalies ekonomika. FED pirmininkė Janet Yellen neseniai pasakytoje kalboje pripažino, kad tai greičiausiai „persūdė optimizmo“ šių metų pradžioje.

„Mes ne tik prarandame tikslumą, bet ir pro akis praleidžiame esminius posūkio taškus“, - sakė Keithas Hallas, vyriausias George‘o Masono universiteto Mercatus centro tyrėjas ir buvęs Darbo statistikos biuro vadovas.

Recesijai tik įsibėgėjus, vyriausiasis „Google“ ekonomistas Halas Varianas pristatė pranešimą, rodantį, kaip naudoti kompanijos paieškos variklio duomenis, siekiant išmatuoti automobilių pardavimų skaičių ir vartotojų išlaidas bei kitus dalykus. Dabar šiuo metodu naudojasi ir vyriausybės, ir privačiai dirbantys tyrėjai, matuodami viską nuo nedarbo lygio iki namo užstatymo mokesčių nesumokėjimo.

Ir tuo naudojasi ne vien JAV ekonomistai. Štai, pavyzdžiui, Izraelio ir Anglijos bankai taip pat inkorporuoja „Google“ analizes į dalį savo prognozių. Praėjusį mėnesį H.Varianas pasakė pagrindinę kalbą duomenų rinkimo ir apdorojimo seminare, kurį surengė Europos centrinis bankas. Jis neseniai taip pat apmokė Baltųjų rūmų pareigūnus naudotis šiais duomenimis ir birželį lankysis Federalinio Rezervo banko San Fransiske rengiamame industrinių grupių renginyje.

„Mes neturime geresnių būdų nuspėti ateitį, - sakė vyriausias „Google“ ekonomistas H.Varianas. – Tai, su kuo dirbame, yra dabarties nuspėjimas.“

Šie modeliai remiasi ryšiu tarp pagrindinių paieškose naudojamų frazių ir su jomis susijusių ekonominių rodiklių. Pavyzdžiui, yra išsiaiškinta, kad frazės „Kelley Blue Book“ paieškos srauto padidėjimas koreliuojasi su staigiu automobilių pardavimų augimu. Tačiau šie ryšiai ne visada yra tokie akivaizdūs.

„Google“ duomenimis, augantis nedarbo lygis buvo ne tik susijęs su tokiomis frazėmis kaip „kompanijos, ieškančios darbuotojų“, bet ir artimai koreliavosi su paieškomis apie naujausias technologijos („nemokamos programėlės“), pramogomis („gitarų natos pradedantiesiems“) ir įvairiu suaugusiems skirtu turiniu. Kompanijos teigimu, jos surinkti duomenys gali pagerinti standartinį šio mėnesio ekonominių duomenų tikslumą net iki 10 procentų.

Mičigano universitete dirbantis M.Shapiro su kolegomis per daugiau nei dvejus metus išnaršė daugiau kaip 19 mlrd. žinučių „Twitter“ socialiniame tinklapyje, ieškodami su nedarbu susijusių užuominų. Jų taikinyje buvo atsidūrusios tokios frazės kaip „atleistas“, „pareiškimas išeiti iš darbo“ ir „etatų mažinimas“. Jie indeksuoja surinktus duomenis ir palygina juos su kassavaitiniais vyriausybės pranešimai apie pirmą kartą bedarbio pašalpų prašančius žmones.

Jų rezultatai pasirodė esantys neįtikėtinai panašus, o ten, kur skiriasi, „Twitter“ indeksas gali netgi būti patikimesnis. Tam tikri kompiuterių veiklos trukdžiai ir vyriausybės darbo sustabdymas praėjusiais metais iškreipė oficialų skaičių, kai Shapiro sudaryto indekso tendencijos liko tolygiai tvirtos.

„Jeigu žmonės dabar šitokiu būdu bendrauja, mums irgi reikia išmokti šitokiu būdu atlikti skaičiavimus“, - sakė jis.

Yra ir kita, kiek paprastesnė, priežastis, dėl kurios ekonomistai eksperimentuoja su naujais duomenų rinkimo metodais: federaliniai biudžeto apkarpymai reiškia, kad vyriausybė išleidžia ir mažiau statistikos.

Darbo statistikos departamento biuras praėjusiais metais sumažino savo biudžetą $30 mln., arba 5 proc., dėl visas vyriausybės sritis palietusių federalinių išlaidų apkarpymų, žinomų kaip sekvestracija. Dabar biuras nebeišleidžia masyvios atleidimų ataskaitos ir ketina suglaudinti savo kiekvieną ketvirtį išleidžiamą analizę apie įdarbinimą ir atlyginimus, kuri yra svarbus etalonas mėnesinėms naujų darbo vietų prognozėms.

„Kai kurių Darbo statistikos departamento duomenų kokybė ir kiekybė greičiausiai sumažės, nes turėsime mažiau šaltinių, iš kurių galime tuos duomenis rinkti ir peržiūrėti arba atlikti duomenų analizę“, - agentūra rašo savo internetinėje svetainėje.

Vis dėlto, novatoriški duomenų rinkimo metodai dar nėra išlipę iš kūdikystės stadijos. Tiesa ta, kad vienas iš didžiausių duomenų panaudojimo iššūkių yra trumpa jo istorija: „Twitter“ buvo sukurtas tik 2006 m., o JAV vyriausybė savo Bendrąjį vidaus produktą (BVP) ėmė skaičiuoti Didžiosios depresijos metais.

Taip pat pasigirdo nuogąstavimų dėl to, kad internetu ar socialiniais tinklapiais besinaudojantys žmonės nereprezentuoja platesnės publikos ir taip iškreipia rezultatus. Nors su tokiais duomenimis dirbantys ekonomistai teigia pakoreguojantys skaičiavimus pagal šiuos faktorius, technika nėra galutinė ir turi būti vystoma toliau.

„Daugiau duomenų ne visada būtinai yra geriau, - sakė Jasperas McMahonas, kompanijos „Now-Casting Economics“ įkūrėjas, nenaudojantis socialinių tinklapių ar paieškos tendencijų savo skaičiavimuose. – Prieiga prie tokios daugybės duomenų gali apakinti. Jie kartu sukuria ir daugybę triukšmo.“

Tuo tarpu kiti kritikai iškėlė ir svarbesnę problemą: internetiniai duomenys iš esmės yra tik greitesnis būdas apskaičiuoti tai, ką vyriausybė jau daro dabar. Kai kurie teigia, kad iš tiesų mums reikia pakeisti metodus, kuriais matuojame – ir vertiname – mus supantį pasaulį, ir į juos įtraukti tokias nematerialines vertybes, kaip laimė, išsilavinimas ir sveikata.

„Iš tiesų nėra vieno metodo, kuris sutalpintų visus skaičius, naudojamus apibūdinti visų ar bent jau daugelio žmonių patirtį, - sakė Zachary Karabellis, ekonomistas ir knygos „The Leading Indicators“ autorius. – Nemanau, kad turėtume tai išsigalvoti.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu