Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ką reikia žinoti apie bitkoinus?

12/20/2017 Aidas
web-16-e1513784386741

Pastaruoju metu pasaulyje padaugėjo įvairių bankų ir vyriausybių vadovų pareiškimų dėl sparčiai plintančių kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas, operacijų. Kartu nuolat perspėjami gyventojai neinvestuoti į tokias valiutas. „Vakaro žinios“ kreipėsi į ekonomistą Valdemarą Katkų, kuris jau ne pirmus metus aiškina verslininkams kriptovaliutų esmę, kad paaiškintų skaitytojams galimą tokių valiutų grėsmę.

Valdemaras KATKUS, ekonomistas:

Algoritminius pinigus, kuriuos dar vadina kriptovaliutomis, sudaro penki komponentai: technologinis, ekonominis, energetinis, teisinis ir apskaitinis. Pirmoji kriptovaliuta, t.y. bitkoinas, atsirado 2009 m. sausio mėn. per patį krizės įkarštį. Taigi bitkoinas, kaip alternatyva tradiciniams bankiniams pinigams, jau cirkuliuoja 8 metus. Nuo 2011 m. atsirado alternatyvios bitkoinui kriptovaliutos, kurių šiuo metu priskaičiuojama 1250... Kas gi yra tas bitkoinas arba jo alternatyvos?

Toks klausimas pirmą kartą iškilo 2015 m. Švedijos mokesčių inspekcijai: kas tai per daiktas, kaip jis turi būti traktuojamas ir kaip gali būti apmokestinamas? Švedų mokesčių inspekcija tuomet kreipėsi į Europos teisingumo teismą (ETT), kuris 2015 m. spalio 22 d. paskelbė, kad „bitkoinai yra virtuali valiuta, kurios vienintelis tikslas - būti sutartinių mokėjimų vienetu“. Toliau sakoma, kad „bitkoinai yra netradicinė valiuta, kuri gali būti naudojama kaip tradicinių valiutų alternatyva“. Kitaip sakant, bitkoinai yra pinigai, faktiškai įteisinti ETT visoje ES teritorijoje. Tuos pinigus gali leisti visi, kas tik nori, vienintelis klausimas - kiek žmonių jais naudosis tarpusavio atsiskaitymuose. Tačiau nepaisant ETT išaiškinimo, nė viena ES šalis neskuba perkelti šio sprendimo į savo teisinius kodeksus. Beje, Lietuvos civilinis kodeksas privačių pinigų taip pat nelaiko pinigais ir reikalauja atsiskaityti tik oficialia valiuta, t.y. eurais. O Lietuvos baudžiamasis kodeksas, numatantis atsakomybę už pinigų padirbinėjimą, taip pat draudžia privačių pinigų gamybą. Taigi, jeigu mūsų prokuratūra kada nors sugalvotų šioje srityje veikti, tai ji pagal galiojančius įstatymus tikrai gali nubausti už bet kokias operacijas bitkoinais.

Taigi bitkoinas buvo sugalvotas kaip atsiskaitymo priemonė, bet ne kaip investicijų objektas. Jo poreikis atsirado, nes reikėjo paspartinti tarpusavio atsiskaitymus, kadangi tarpbankiniai pavedimai kartais užtrukdavo iki 3-4 dienų. O bitkoinais buvo galima atsiskaityti per kelias minutes. Tačiau šiuo metu Europos bankai paleido momentinių atsiskaitymų platformą, prie kurios artimiausiu metu prisijungs visi ES centriniai bankai. Lietuvoje trys pagrindiniai mobilieji operatoriai kuria mobilųjį banką, kur bus galima akimirksniu atsiskaityti telefonu.

Bitkoinų emisija bus baigtinė - iki 2040 m. jų bus išleista 21 milijonas, ir daugiau jų kiekis nedidės. Šiuo metu išleista 16,7 mln. bitkoinų ir kas 10 minučių jų skaičius po truputį auga. O bitkoino kaina priklauso tik nuo pasiūlos ir paklausos. Jų kaina kyla tik dėl to, kad žmonės nori tuos virtualius pinigus vartoti atsiskaitymams. Kuo bitkoinai skiriasi nuo aukso, su kuriuo jie dažnai lyginami? Jūs auksą galite naudoti nebūtinai kaip atsiskaitymo priemonę - galite pasigaminti papuošalus ar panaudoti pramonėje, galite laikyti bankuose luitais ir pan. Tuo tarpu bitkoinas nepagrįstas jokiu turtu. Jeigu jūs nusipirkote kokių nors vyriausybės obligacijų, tai jos pagrįstos vyriausybės surinktais mokesčiais, jeigu investavote į butą, tai jį galite išnuomoti arba vėliau parduoti, o už bitkoiną niekas neprivalo atlyginti, jeigu rytoj jo kaina euro atžvilgiu taps nulinė... Be to, iš 7,5 mlrd. pasaulio gyventojų bitkoinais aktyviai naudojasi vos 11,5 mln. žmonių. Ši rinka yra labai stipriai koncentruota - tik 4 proc. vartotojų turi 96 proc. visų bitkoinų, o visi kiti vartotojai daro sandorius tik iki 100 eurų sumai ir mažiau. Taigi jeigu jūs norėsite parduoti didelį kiekį bitkoinų, tai nebūtinai rasite pirkėją...

Tie 11,5 mln. bitkoinų vartotojų sunaudoja neįtikėtinai daug elektros energijos. Šiuo metu jie sunaudoja 30 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos. Palyginimui - visa Lietuva 2016 m. sunaudojo „tik“ 10 TWh, vadinasi, dabartinė bitkoinų sistema „suryja“ trijų metų Lietuvos suvartojamos elektros energijos kiekį. Ir šis kiekis kasmet vis auga, todėl manoma, kad vyriausybės artimiausioje ateityje tiesiog papildomai apmokestins tuos kriptovaliutų „kasėjus“, nes jie labai daug paima energijos iš realios ekonomikos.

Svarbiausias perspėjimas, ko iš tikrųjų reikia vengti visomis išgalėmis: neimkite paskolų, nepirkite už jas bitkoinų, įsivaizduodami, kad jų kaina pakils ir vėliau bus galima parduoti bei grąžinti paskolas. Toks mąstymo būdas yra pats pavojingiausias, anksčiau ar vėliau neišvengiamai vedantis į visišką finansinį žlugimą. Tai yra tiesiog elektroninis įrašas jūsų kompiuterio kietajame diske ir nieko daugiau, jokių įsipareigojimų. Be to, kol kas tie atsiskaitymai bitkoinais yra anonimiški, bet jeigu bitkoinus bandysite keisti į eurus, turėsite eiti į oficialią bankinę sistemą ir privalėsite nurodyti šių pinigų kilmę. Na, o Europos Komisija jau patvirtino, kad nuo 2018 m. visoje ES bus reikalaujama tapatybės patvirtinimo iš tų asmenų, kurie atlieka operacijas su bitkoinais ES ribose. Taigi tuomet dings ir dabartinis tariamas atsiskaitymų bitkoinais anonimiškumas.

Šaltinis: Respublika.lt

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu