Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Ką reiškia karo padėties įvedimas Ukrainoje?

11/30/2018 Aidas
europe 1116

Po to, kai lapkričio 25-ąją Kerčės sąsiauryje Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė Ukrainos karinių jūrų pajėgų katerius, Ukrainoje įvesta karo padėtis. Pažiūrėkime, kas keisis šalyje ir kodėl nerimaujama dėl piliečių teisių suvaržymo.

Už karo padėties įvedimą Ukrainoje balsavo 276 parlamentarai iš 450. Karo padėtis galios 30 dienų: nuo lapkričio 26 dienos 14 val. iki gruodžio 26 d., ji apima su Rusija besiribojančias sritis ir nepripažintą Uždniestrės teritoriją. P.Porošenka nurodė, kad karo padėties paskelbimas yra būtinas dėl žvalgybinės informacijos apie „itin rimtą sausumos operacijos prieš Ukrainą grėsmę“. Šio teiginio jis plačiau nepakomentavo.

„Karo padėtis nereiškia karo paskelbimo, – sakė prezidentas. – Ji įvedama turint vienintelį tikslą – sustiprinti Ukrainos gynybą, atsižvelgiant į augančią Rusijos agresiją.“

Ką leidžia karo padėties įstatymas?

Įvedus karo padėtį šalies valdymas perleidžiamas karinei vadavietei. Ji, kartu su vykdomąja valdžia, kariuomenės administracija ir vietos savivaldos organais turi įgyvendinti įstatyme numatytas priemones.

Dekretas dėl karo padėties paskelbimo leidžia padidinti gynybai skirtas išlaidas, laikyti civilinės gynybos sistemas visiškai parengtas. Pirmadienį įsigaliojusi karo padėtis leidžia:

- Įvesti priverstinį darbą gynybos tikslais, taip pat siekiant likviduoti gamtinių ir žmogaus sukeltų katastrofų padarinius bei atlikti visuomenei naudingą darbą;

- Gynybos tikslais pasitelkti verslo subjektų, organizacijų ir visų nuosavybės formų išteklius ir pajėgumus, leidžiama pakeisti anksčiau minėtų įmonių ir organizacijų veikimo būdą bei darbo sąlygas;

- Saugoti nacionalinei Ukrainos ekonomikai svarbią infrastruktūrą;

- Įvesti komendanto valandą ir specialųjį „tamsųjį laikotarpį“, t.y. laikotarpį, kai privalomai išjungiamos šviesos tam, kad oro atakų metu priešui būtų sunkiau pamatyti taikinius;

- Pakeisti sienos kirtimo tvarką, apriboti piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvę, taip pat riboti eismą;

- Tikrinti piliečių tapatybę įrodančius dokumentus. Jei reikalinga, tikrinti jiems priklausančius daiktus, transporto priemones, bagažą, krovinius, taip pat biuro erdves ir piliečių namus;

- Stebėti komunikacijos verslo subjektų, leidyklų, televizijos ir radijo organizacijų veiklą, kultūrines institucijas bei organizacijas. Taip pat naudoti vietos radijo stotis, televizijos centrus ir spaudą kariniais tikslais – siekiant įnešti daugiau aiškumo tarp pajėgų ir visuomenės;

- Areštuoti piliečių šaunamuosius ginklus ir amuniciją, šaltuosius ginklus. Iš verslo subjektų, institucijų ir organizacijų areštuoti mokymams ir karybai skirtus sprogmenis, radioaktyvias medžiagas, nuodingus chemikalus ir toksiškas medžiagas;

- Neleisti karo prievolininkams ir atsarginiams karo prievolininkams keisti gyvenamosios vietos neįspėjus karinės vadovybės;

- Įpareigoti individus ir juridinius asmenis apgyvendinti karinį personalą;

- Vykdyti populiacijos, verslo subjektų, institucijų, organizacijų ir materialinio turto evakuaciją;

- Pristatyti standartizuotą pagrindinių maisto produktų ir ne maisto produktų, taip pat vaistų tiekimą populiacijai;

- Jėga areštuoti nuosavybę iš juridinių asmenų ir individų gynybos tikslais.

Piliečiams už darbą turi būti mokama taip pat, kaip ir taikos metu. Karo padėties metu areštuota nuosavybė grįžus į taikos laikotarpį turi būti grąžinta savininkams Jei nuosavybė tapo nebenaudojama, privaloma atlyginti nuostolius.

Ar iškilo grėsmė rinkimams?

Remiantis įstatymu, karo padėties metu negali vykti rinkimai į prezidento postą, Aukščiausiąją Radą (parlamentą) ir vietos savivaldą. Be to, neleidžiama keisti Konstitucijos bei rengti referendumų.

Apie karo padėties įvedimą šalyje kalbama jau nuo 2014-ųjų, kai Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje. Tuomet buvo okupuotas Krymo pusiasalis, Maskvos remiami separatistai Rytų Ukrainoje pradėjo karinį konfliktą, kurio metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. 2016 metais parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus sprendimą neįvesti karo padėties 2014-aisiais aiškino tikindamas, kad tuo metu sąžiningi rinkimai buvo labai svarbūs. Šių metų vasarą buvusi premjerė ir kandidatė į prezidento postą Julija Tymošenko tikino, kad karo padėties paskelbimas padėtų P.Porošenkai išlaikyti valdžią ir pavadino tai viena jo strategijų.

Vis dėlto karo padėtis Ukrainoje paskelbta 30-iai, o ne 60-iai dienų. Prezidento rinkimai, kaip ir numatyta, vyks kovo 2019 metų kovo 31 dieną.

Suvaržytos piliečių teisės?

Karo padėtis gali lemti laikiną Ukrainos konstitucijoje numatytų teisių ir laisvių apribojimą, įskaitant verslo subjektų ir privačios nuosavybės naudojimą karo tikslais, priverstinį darbą, judėjimo apribojimą ir t.t. Vis dėlto, P.Porošenka teigė, kad įvedama karo padėtis ukrainiečių teisių nepažeis, esą laisvės gali būti apribotos tik karinės intervencijos atveju. Informacijos ministras Jurijus Stecas pridūrė, kad žodžio laisvė ribojama nebus, tačiau paragino ukrainiečius likti budrius – esą „priešas gali bandyti pasėti paniką ir per socialinius tinklus skleisti dezinformaciją“.

Kas nutiko Azovo jūroje?

Rusijos pakrančių apsaugos laivams sekmadienį apšaudžius ukrainiečių karinio laivyno laivus, buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai. Galiausiai Rusija užėmė laivus su jų įgulomis. Tai buvo pirma atvira karinė konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos po Krymo aneksijos.

Ukraina sako, kad jos laivai plaukė į Azovo jūrą laikydamiesi tarptautinių laivybos taisyklių, o Rusija tvirtina, kad jie nepasirūpino gauti leidimą plaukti siauru sąsiauriu, per kurį Rusija šiais metais nutiesė 19 km ilgio tiltą. Nors 2003 metų sutartyje Kerčės sąsiauris ir Azovo jūra vadinami bendrais teritoriniais vandenimis, Rusija po Krymo aneksijos siekia didesnės sąsiaurio kontrolės.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu