Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Kaip antibiotikai pakeitė vištienos pramonę?

11/10/2017 Aidas
usa-1-1

Willas Harrisas yra vienas iš Maryn McKenna knygos „Big Chicken“ herojų. Naujame autorės kūrinyje kalbama apie antibiotikų naudojimą vištienos pramonėje.

1976 metais pabaigęs agrokultūros studijas Džordžijos universitete, Harrisas naujas savo žinias pradėjo naudoti tam, kad padidintų savo ūkio pelną. Į pagalbą jis pasitelkė tokias priemones, kaip trąšos, pesticidai, žemės apdirbimas, antibiotikai bei hormonai. Nors tai jam padėjo sutaupyti krūvas pinigų, Harrisas dėl šių priemonių naudojimo vis blogiau ir blogiau jautėsi.

Per 150 metų nuo įkūrimo Harriso „White Oak Pastures“ ūkis visiškai pakeitė savo veidą – industrializuota, moderni ir pramoninė agrokultūrinė ferma ir vėl ėmė naudotis mūsų seneliams įprastais darbo būdais. 3 000 akrų užimančioje fermoje laisvai gyvena triušiai, avys, kiaulės, ožkos, kalakutai, žąsys, bitės ir vištos. Šiuo metu Harriso ūkis yra idealus įvairiarūšio, ganymusi grįsto ekologiško ūkininkavimo pavyzdys.

Tokius radikalius pokyčius Amerikoje išdrįsta padaryti vos keli ūkininkai. Savo knygoje McKenna atskleidžia, kaip visuomenės užgaida gauti kuo pigesnės mėsos užgožė visus su tuo susijusius pavojus.

Kasmet JAV parduodama daugiau nei 15 tūkstančių tonų antibiotikų. 80 procentų jų atitenka ūkininkams. Vištas auginantys ūkininkai sunaudoja daug daugiau antibiotikų nei tie, kurie augina galvijus ar kiaules. Deja, tik maža dalis šių vaistų naudojama ligų gydymui. Pagrindinė jų funkcija – kuo greičiau užauginti kuo didesnius broilerius. Skerdimo dieną viščiuko svoris yra dvigubai didesnis nei prieš 70 metų, o šis rezultatas pasiekiamas per dvigubai trumpesnį laiką.

Po Antrojo pasaulinio karo išplitę nauji vaistai buvo džiugiai priimti ūkininkų, kurie, dėka šių priemonių, galėjo pigiau parduoti daug didesnius paukščius pigios mėsos išalkusiems vartotojams. Nors neigiami to padariniai tuo metu dar nebuvo aiškūs, sunerimę mokslininkai apie tai kalbėjo nuo pat pradžios.

Antibiotikus gyvūnai gauna kartu su pašaru ir vandeniu. Dėl to jų žarnyne atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų, kurios vėliau gali išplisti dirvožemyje, vandenyje bei užkrėsti kitus gyvūnus, kurie yra parduodami žmonių vartojimui. Dėl to kylančios infekcijos yra smarkiai atitolusios nuo pradinės to priežasties ir prireikia smarkiai pasistengti, kad visą šią seką būtų galima išpainioti.

Kasmet salmonelės sukelia apie 1,2 milijono apsinuodijimų maistu. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, dėl to kasmet į ligonines patenka apie 19 tūkstančių žmonių, o 380 atvejų baigiasi apsinuodijusio žmogaus mirtimi. Mirtingumas didžiausias tarp jaunesnių nei penkių metų amžiaus vaikų. Daugumą tokių susirgimų sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, o dauguma šių bakterijų atsiranda dėl pramoniniu būdu gaminamos vištienos.

Po ypatingai smarkaus salmoneliozės proveržio 2013 metais valdininkai ir vartotojai pradėjo suprasti, kuo gali būti pavojingas antibiotikų prikimštų vištienos blauzdelių šlamštimas. 2014 metas „Perdue“ fermų vadovas Jimas Perdue pranešė, jog jo kompanija nebenaudos antibiotikų. Apie tokius planus pranešė ir „Walmart“, „McDonald‘s“, „KFC“, „Chick-fil-A“ ir daug kitų įmonių. Šių metų sausį Maisto ir vaistų administracija pagaliau pasivijo ES ir uždraudė antibiotikų naudojimą siekiant paskatinti gyvūnų augimą. Europos Sąjungoje tai buvo padaryta prieš 12 metų. Vaistus naudoti galima tik dėl medicininių priežasčių ir tik prižiūrint veterinarui.

Harrisas teigia, jog jeigu tokį ūkininkavimo eksperimentą būtų pradėjęs 1970 metais, būtų subankrutavęs, tačiau dabar tai gali daryti dėl pasikeitusių vartotojų poreikių. „Whole Foods“ parduotuvėje jo teikiama ekologiška jautiena kainuoja 30 procentų, kiauliena – 40 procentų, o vištiena 200 procentų brangiau nei neorganinė kitų gamintojų produkcija.

Nors ūkininko vištiena ir yra daug brangesnė, iš jos jis neuždirba. Tačiau Harrisas tikisi, jog vieną dieną vištiena amerikiečių šeimose ir vėl taps patiekalu, skirtu ypatingos sekmadienio vakarienės vaišėms. Praėjusiais metais amerikiečiai vidutiniškai suvalgė po 92 svarus vištienos, kai tuo metu 1960 metais vidutiniškai buvo suvalgoma vos po 28 svarus šios mėsos. Kadangi dėl naujų nuostatų vištienos kainos turėtų paaugti, tikėtina, kad mažiau ir vėl reikš daugiau.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu