Perkaitimas - tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija ir pakyla kūno temperatūra.
Perkaistama, kai:
- aukšta aplinkos temperatūra;
- didelė santykinė oro drėgmė;
- patalpos nevėdinamos;
- didelis fizinis krūvis.
Greičiau perkaista nutukę, pavargę, neištvermingi, vaikai ir senyvi žmonės.
Kodėl perkaitimas pavojingas?
Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai - dažniausiai kai ji būna didesnė negu +38°C, atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 kartų per min.) ir kvėpavimas (pastarasis būna paviršutinis, įkvepiama daugiau kaip 20 kartų per minutę). Jei kūno temperatūra pakyla dar daugiau (būna didesnė kaip +41°C) ir tokia būklė užsitęsia, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti.
Saulės smūgis
Galimas ir taip vadinamas lokalus perkaitimas esant giedram orui ir nedėvint jokio galvos apdangalo. Saulės spindulių spektras yra platus ir gali įšildyti ne tik odos paviršių, bet ir giliau esančius audinius.
Saulės spinduliams tiesiogiai krintant ant nepridengtos galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, įšyla galvos smegenų dangaluose esančios kraujagyslės, jos plečiasi, didėja intrakranijinis spaudimas ir dėl to vystosi smegenų hiperemija, pakyla galvos smegenų temperatūra, todėl ima trikti galvos smegenų funkcija.
Taigi saulės smūgis - tai galvos smegenų pažeidimas, tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą galvą arba sprandą. Galvą skauda, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus ima vemti, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo).
Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas (šilumos smūgis) ištinka kartu. Todėl būtina taikyti kompleksines pirmosios pagalbos priemones, t.y. šaldyti nukentėjusiojo galvą ir teikti tokią pirmąją pagalbą kaip perkaitus.
Pirmoji pagalba
- Skubiai išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos!
- Paguldykite pavėsyje, vėsioje aplinkoje.
- Atsagstykite drabužius (atsekite apykaklę).
- Vėdinkite (vėduokle, ventiliatoriumi).
- Nukentėjusįjįšaldykite: ant kūno dėkite sudrėkintą vandenyje paklodę, rankšluostį, ant stambių kraujagyslių (kaklo, pažastų, kirkšnies) dėkite kelis šaltus kompresus, ledų.
- Jei nukentėjusysis sąmoningas, duokite gerti vandens.
- Vežkite į gydymo įstaigą.
Svarbiausia – tinkamai apsirengti. Dėvėkite lengvus medvilninius drabužius, venkite drabužių iš sintetinių audinių, avalynę rinkitės odinę, nepamirškite galvos apdangalų. Ribokite fizinį aktyvumą. Darbus geriau atlikite anksti ryte arba vakare. Poilsiaujant gamtoje – pasirinkite vietą pavėsyje, būkite po skėčiais, ribokite buvimo laiką atviroje saulėje.
Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, kartu su prakaitu netenkama svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų. Atkreipkite dėmesį, kad per karščius būtina gaivintis dažniau nei apima troškulys - skysčius reikia gerti pastoviai, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ištrokšite.
Geriausiai gerti tinka mineralinis, mineralizuotas, paprastas geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ir saldikliais – tai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartinas riebus ir sunkiai virškinamas maistas. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių.
Jeigu sergate širdies - kraujagyslių sistemos ligomis, būkite dėmesingi savo sveikatos būklei. Pasivaikščiojimams rinkitės rytinį ar vakarinį laiką, ribokite fizinę veiklą, sekite sveikatos būklę.
Dr. Vadimas Dechtiaris
