Birželio mėnuo yra skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į potrauminio streso sindromą (angl. PTSD) – psichinės sveikatos problemą, kuri gali pasireikšti žmonėms po traumuojančio įvykio jų gyvenime, ar tai būtų apiplėšimas, ar autoavarija, ar karas. Pateikiame daugiau informacijos apie šį sutrikimą ir kaip jis yra gydomas.
Kiek žmonių serga JAV?
Nacionalinis potrauminio streso sindromo centras skelbia, kad 7-8 proc. JAV gyventojų tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu gali susirgti PTSD. Tai reiškia, kad maždaug 8 mln. suaugusiųjų kiekvienais metais patiria šį sutrikimą. Pasak organizacijos, jis dažniau pasireiškia moterims nei vyrams (10 proc. prieš 4 proc.).
„PTSD gali išsivystyti kiekvienam. Tai nėra silpnumo požymis, – skelbia centras. – Daugybė faktorių gali padidinti PTSD išsivystymo riziką, iš kurių daugelis nepriklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, jeigu jūs tiesiogiai patyrėte traumą ar buvote sužeistas, yra didesnė tikimybė, kad jums pasireikš PTSD.“
Kaip pasireiškia PTSD?
Nacionalinis potrauminio streso sindromo centras pateikia keturis specifinius PTSD simptomus, tačiau pabrėžia, jog jie nebūtinai pasireiškia kiekvienam pacientui. Šie simptomai yra:
- Pakartotinis trauminio įvykio išgyvenimas, pasireiškiantis nemaloniais prisiminimais ar košmarais;
- Situacijų ar pokalbių, kurie gali priminti tą trauminį įvykį, vengimas;
- Neįprastai neigiamų minčių, gėdos, apmaudo, baimės ar abejingumo jautimas, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, nesidomėjimas mėgstama veikla;
- Neįprasto jaudulio, nervingumo, nuolatinio budrumo savijauta.
Dažniausi mitai
Žmonės su potrauminio streso sindromu dažnai nesikreipia į medikus ir kenčia tyloje, daugiausiai dėl neigiamos socialinės stigmos, susijusios su psichinės sveikatos problemomis, teigia dr. Jeffrey Borensteinas, Smegenų ir elgsenos tyrimų fondo vadovas.
„PTSD, panašiai kaip ir kiti psichiatriniai ir medicininiai sutrikimai, nėra jį turinčio žmogaus kaltė, – sako dr. Borensteinas. – Gėdos jausmas ir manymas, kad kažkokiu būdu esi dėl to kaltas, gali būti priežastimi, dėl kurios žmonės nesikreipia pagalbos.“
„Nuo šio sutrikimo kenčia daug žmonių, ypač iš karinės tarnybos sugrįžę vyrai. Pasitelkus tam tikrus gydymo būdus, žmonės gali pasveikti, – teigia jis. – Neretai žmonės kenčia vieni tyloje, bet neieško pagalbos. Tačiau ją gavę, jie tikrai pasijaučia geriau.“
Tiesa, dėl to jis labiau kaltina „visuomenės nusistatymą“, o ne „stigmą“: „Manau, „stigma“ tam yra pernelyg švelnus žodis. Mūsų visuomenėje jaučiamas tikras nusistatymas prieš žmones, kurie serga psichikos ligomis.“
Gydymo būdai
Nacionalinis potrauminio streso sindromo centras skelbia, jog egzistuoja dvi pagrindinės šio sutrikimo gydymo kryptys: psichoterapija ir medikamentai. Psichoterapija dar yra vadinama „kalbos“ arba „išklausymo“ terapija.
Dr. Elspeth Cameron Ritchie, teisminės medicinos psichiatrė, kurios specializacija yra karių ir karo veteranų ligos, teigia, kad tas gydymo būdas, kuris padės vienam žmogui, nebūtinai pasiteisins gydant kitą.
„Tai yra išgydomas sutrikimas“, - vis dėlto pabrėžia ji, pridurdama, kad visuomet ragina PTSD patiriančius žmones plačiau pasidomėti savo variantais gydantis.
Savo ruožtu, dr. Borensteinas primena visiems, kurie įtaria, kad jie ar jų artimieji serga potrauminio streso sindromu, kreiptis į patikimą profesionalą – pavyzdžiui, šeimos gydytoją, kuris galėtų suteikti pagalbą ar nukreipti pas kitą specialistą. Jis taip pat rekomenduoja žmonėms internete paieškoti vietinių paramos grupių, kurios jiems padėtų.
„Yra daugybė būdų, kaip žmonės gali gauti pagalbos, kuri tikrai pakeis jų gyvenimą, - sako dr. Borensteinas. – Egzistuoja tikrai veiksmingų gydymo priemonių.“
