Kenčiate nuo lėtinio nuovargio sindromo, arba mialginio encefalomielito? Turime jums gerų žinių – naujausi tyrimai suteikia vilties pagaliau pasveikti nuo šios paslaptingos ir varginančios ligos.
Pagrindinis šio sindromo požymis yra nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus ir dar labiau sustiprėja po bet kokio fizinio ar protinio streso. Pacientams gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip miego sutrikimai, atminties sutrikimai ar galvos svaigulys. Rečiau pasireiškia galvos skausmai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ir širdies problemos, kurie gali dar labiau komplikuoti ir taip sudėtingą ligos diagnozavimą.
Dažniausiai lėtinio nuovargio sindromas nustatomas vidutinio amžiaus baltaodėms moterims, tačiau jis gali pasireikšti bet kokio amžiaus, lyties ar rasės žmonėms.
Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, nuo šio sindromo Jungtinėse Valstijose kenčia iki 2,5 mln. žmonių, ir net 90 proc. atvejų gali būti nediagnozuoti, daugiausiai dėl to, kad apie šį sindromą iki šiol žinoma labai nedaug, kadangi jo simptomai yra nematomi išoriškai.
Daugybė žmonių, kuriems galiausiai diagnozuojamas lėtinio nuovargio sindromas, iki to laiko su juo jau būna pragyvenę daugybę metų ir neretai netgi būna nukreipiami pas psichiatrą, vietoje to, kad juos gydytų šeimos gydytojas. Taip yra todėl, kad, iki pat dabar, medikai neturėjo patikimo būdo patvirtinti šią diagnozę per išorinę kūno apžiūrą, unikalius simptomus ar kraujo tyrimą. Todėl sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai visų pirma turėdavo atmesti visas kitas įmanomas ligas, galinčias sukelti lėtinį nuovargį, bei kitus simptomus, ir lėtinio nuovargio sindromą diagnozuodavo tik tada, kai pacientui nebetikdavo jokia kita liga. Net ir diagnozavus šį sindromą, medikai neretai patys neturėdavo galimybės žinoti, ar jų diagnozė tikrai yra teisinga, ir ją patvirtinti.
Tačiau praėjusį mėnesį publikuotas naujas tyrimas suteikia vilties visiems, kurie nuo jo kenčia, o taip pat tiems, kuriems jis yra tik įtariamas ir dar nebuvo diagnozuotas. Stanfordo universiteto mokslininkai identifikavo 17 su šia liga siejamų specialių imunobaltymų (citokinų). Jų koncentracija pacientų kraujyje pasirodė esanti tiesiogiai susijusi su simptomų stiprumu, ir tai gali būti pirmas žingsnis į diagnostinį kraujo tyrimą jau artimiausioje ateityje.
Toks kraujo tyrimas sukeltų tikrą revoliuciją pacientų, sergančių lėtinio nuovargio sindromu, gydyme. Nors yra žinomos bent kelios patikimos gydymo priemonės, pacientai turėtų galimybę greičiau gauti prie jų prieigą, o taip pat turėti tvirtą įrodymą, kad jų simptomai yra tikri ir neišgalvoti, ir ne kokios nors kitos ligos ar psichologinio sutrikimo požymis.
Be to, Stanfordo universiteto mokslininkų tyrimas taip pat paremia hipotezę, kad šią ligą sukelia uždegiminiai procesai organizme, ką jau anksčiau įtarė gydytojai. Tyrimui vadovavo dr. Jose Montoya, infekcinių ligų profesorius, pirmą kartą su šia liga susidūręs 2004-aisiais, ir nuo to laiko dirbęs su šimtais lėtinio nuovargio sindromu sergančių pacientų.
Na, o kol bus sukurtas patikimas diagnostinis kraujo tyrimas, svarbiausia yra išsakyti savo įtarimus patyrusiam gydytojui, kuris turėtų patirties su lėtinio nuovargio sindromu, ir kartu stengtis iki minimumo sušvelninti jums pasireiškiančius simptomus. Kreipkitės į gydytoją iškart, jeigu jaučiate, kad nuovargį patiriate pernelyg ilgai ir jums nepavyksta jo sumažinti įprastomis priemonėmis. Negydomas lėtinio nuovargio sindromas gali komplikuoti socialinį ir profesinį gyvenimą bei išsekinti organizmą.
Be tradicinių gydymo būdų, tokių kaip psichoterapija ir receptiniai vaistai, medikai rekomenduoja pacientams stengtis neišvarginti savęs fiziškai; kiek įmanoma, sumažinti kasdienį stresą; pasiimti atostogų ir pailsėti; kiekvieną dieną eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu; vengti alkoholio, nikotino ir kofeino; išbandyti tokius alternatyvius gydymo būdus kaip akupunktūra, joga ir masažai.
