Jau ilgą laiką pusryčiai yra laikomi pačiu svarbiausiu visos dienos valgiu, netgi įvairios ligos ir sveikatos nusiskundimai įvardinami kaip kilę dėl nesugebėjimo iš ryto suvalgyti sočių pusryčių. Tačiau tyrimai įrodė, kad šio rytinio valgio praleidimas visiškai nesusijęs nei su energijos stoka, nei su sveikatos problemomis, nei su antsvoriu.

Iki antros devyniolikto amžiaus pusės pusryčiai neturėjo jokios svarbos. Tačiau viską pakeitė nedidelė grupelė religinių fanatikų bei sausų pusryčių ir kiaulienos kompanijų lobistai. Kaip teigia rašytoja Abigail Carroll, istoriškai pusryčiai neturėjo jokių rekomenduojamų patiekalų, žmonės paprasčiausiai valgydavo tai, ką turėjo, dažniausiai praėjusios vakarienės likučius.

1800 metais pasirodė tai, ką amerikiečiai laikė ūkininkų pusryčiais. Kaip teigia knygos „Breakfast; A History“ autorė Heather Arndt Anderson, kiaušiniai visada buvo populiarus pusryčių patiekalas. Vištos juos dėdavo iš ryto, be to kiaušinių patiekalus buvo labai lengva pagaminti. Mėsa taip pat buvo įtraukta į pusryčių meniu. Tačiau, kaip sako Arndt, vištienos ant pusryčių stalo beveik niekada nebūdavo, nes niekas vos atsikėlęs ryte neis pjauti vištos. Žmonės valgydavo mėsą, kuri galėjo ilgiau išsilaikyti, pavyzdžiui, konservuotą kiaulieną.

Baigiantis devynioliktam amžiui, dėl Industrinės revoliucijos darbas persikėlė iš fermų į gamyklas ir biurus. Kadangi toks darbas reikalavo, kad žmonės visą laiką stovėtų arba sėdėtų vienoje vietoje, sunkūs ūkininkų pusryčiai buvo apkaltinti sukeliantys nevirškinimo problemą. Dėl šios priežasties pradėjo populiarėti lengvesnių pusryčių variantai. Vienas iš jų buvo sausi pusryčiai, kurie buvo pradėti siūlyti sanatorijose, įkurtose Septintosios dienos Adventistų religijos. Šios religijos lyderiai supažindino žmones su vegetariškais patiekalais bei siūlė valgyti pilno grūdo patiekalus, gydantis nuo sveikatos sutrikimų. Tiek patys pirmieji sausi pusryčiai, išrasti Jameso Calebo Jacksono, tiek „Kellogg‘s“ prekinis ženklas gimė būtent tokiose sanatorijose.

Jacksonas buvo pamokslininkas, o „Kellogg‘s“ įkūrėjas Johnas Harvey Kelloggas buvo labai religingas žmogus, jis tikėjo, kad masturbacija yra pats didžiausias blogis, nuo kurio gali apsaugoti sveikų ir paprastų patiekalų kaip kukurūzų dribsniai valgymas. Abu jie buvo ankstyvieji Septintosios dienos Adventistai, kurie bandė susieti religinę moralę su savo idėjomis apie sveikos mitybos svarbą.

Moralizuojančios retorikos naudojimas stengiantis parduoti sveikus pusryčius visiškai pakeitė žmonių suvokimą apie šį valgį. Tokie moralizuojantys pasisakymai įtraukė ir sunkaus darbo svarbą. Dvidešimto amžiaus pradžioje buvo tikima, kad lengvi, sveiki pusryčiai leis dirbti efektyviau bei produktyviau.

Kai buvo atrasti vitaminai, labai greitai sausi pusryčiai buvo įvardinti ir šlovinami kaip visų įmanomų vitaminų šaltinis. Todėl, kaip byloja to meto reklamos, pusryčiai tapo tik dar svarbesniu valgiu. Taip pat tuo metu moterys pradėjo masiškai dirbti dėl kilusio karo. Joms reikėjo kažko maistingo ir greitai paruošiamo, kuo galėtų pamaitinti vaikus iš ryto. Pasinaudojus motinų kaltės jausmu bei pabrėžiant pusryčių svarbą, sausi pusryčiai buvo reklamuojami kaip pats geriausias patiekalas, kuriuo galima pamaitinti savo atžalą.

Nevirškinimo baimė, religinis moralizavimas bei reklamos kombinacija padėjo įtvirtinti idėją, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis. Tačiau viena kampanija, kuria buvo siekiama parduoti kuo daugiau kiaulienos, šią idėją visiškai įtvirtino. Viešųjų ryšių ekspertas, dirbęs „Beech-Nut“ kompanijai, Edwardas Bernaysas, išnaudojo visas įmanomas moralizavimo priemones bei sveikatos baimes, kad padėtų kompanijai parduoti, kuo daugiau kiaulienos.

Bernaysui pavyko susitarti su gydytoju, kad šis pritartų, jog baltymų pilni, sotūs pusryčiai iš kiaulienos ir kiaušinių yra daug sveikesni nei lengvi pusryčiai. Tada jis šį pritarimą išsiuntė daugiau nei penkiems tūkstančiams kitų gydytojų, kad gautų jų parašus. Kiek vėliau jis privertė laikraštį išspausdinti tokios „peticijos“ rezultatus, tarsi tai būtų mokslinis tyrimas. Tai kiaulienos ir kiaušinių pusryčius vėl padarė populiariais, be to pusryčiai dabar buvo ne tik labai svarbūs, bet ir rekomenduojami medicinos profesionalų.

Šiandien žmonės vis dar pusryčiams daugiausia valgo dribsnius, kiaušinius su kiauliena bei įvairiais bandeles. Vakarienės ir pietų papročiai kažkodėl beveik nepakito.

„Manau, kad pusryčių stalas yra vienintelė vieta, kurioje aiškiausiai demonstruojama tendencija valgyti tai, koks esi. Taigi jeigu valgote šaltą picą pusryčiams, ką tai sako apie jus?“ – kalbėjo Arndt Anderson.