Priklausomybė nuo programėlių, nenoras mokytis, egoizmas... Tai viso labo trys iš daugybės stereotipų, kuriuos taikome vadinamajai Z kartai – vaikams, gimusiems tarp 1997–2012 metų. Kokie šie vaikai iš tiesų? Ir ko vis dėlto galime pasimokyti iš „prarastosios“ kartos?

Laisvė ir individualumas

Šiuo metu pasaulyje jau atlikta daugybė skirtingų tyrimų apie Z kartos vertybes, požiūrį, patirtį. Viename iš tyrimų buvo stebėti pasirinkto Amerikos universiteto studentai – jų prašyta parašyti esė apie tai, kas jiems išties rūpi. Po ketverių metų stebėjimo buvo pateikti tyrimo rezultatai.

Paaiškėjo, kad viena svarbiausių vertybių Z kartos jaunuoliams – bendražmogiškumas. Taika, šeima, meilė, draugystė, išsilavinimas, mėgstamas darbas. Be viso to – labai svarbi laisvė, teisingumas, humanizmas, sąžiningumas. Jie daug mąsto apie virtualybę, vienatvę, laimę ir jos nepasiekiamumą, patiria neapibrėžtumo baimę ir nerimą likti nesuprasti. Juos ypač jaudina savirealizacija ir savęs priėmimas, jie nenori besąlygiškai priklausyti vienai ar kitai bendruomenei, tikėjimui ar valdžiai.

Galime sakyti, kad šios kartos žmonės pasižymi itin atviru požiūriu į pasaulį – jie mąsto analitiškai, giliai, kritiškai. Jaunuoliai labai daug dėmesio skiria laisvės suvokimui. Viena iš laisvės išraiškų jiems yra galimybė naudotis internetu, nes būtent internetas šiai kartai padeda nustatyti ribas, susirasti draugų tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, semtis žinių iš skirtingiausių šaltinių. Labai svarbus šiai kartai ir savipakankamumas bei siekis nepriklausyti miniai.

Viena svarbiausių laisvės išraiškos formų – galimybė būti savimi ir nuo nieko nepriklausyti, nesistengti atitikti kažkieno idealus, nebijoti būti kūrybiškiems. Šios kartos žmonės nesiekia būti į ką nors panašūs, todėl jiems svarbu pažinti save.

Žinojimas – jėga

Šiai kartai labai svarbu žinios ir žinojimas – jie linkę manyti, kad informacija yra svarbiausias resursas, ir siekia kuo daugiau jos gauti. Juk tas, kas turi žinių ir gali efektyviai jas pritaikyti – gyvenime neprapuls.

Čia pat galime prisiminti ir vieną dažniausių priekaištų šiai kartai – kad ji mažai skaito. Tačiau turime suprasti, kad šiuolaikiniai žmonės skaito kitaip – jie nuolatos renka informaciją socialiniuose tinkluose, skaito mokydamiesi, dirbdami. Knygos šitai kartai tapo viso labo viena iš laisvalaikio praleidimo priemonių, vienu iš šaltinių, bet ne vieninteliu kaip ankstesnėms kartoms. Beje, ši karta labai mėgsta praktinę literatūrą.

Tai, kad Z karta vertina žinias, nereiškia, kad turi tokį patį kaip anksčiau požiūrį į mokymąsi. Mokymasis jai – ne tiek profesinės žinios, kiek minkštųjų įgūdžių (angl. soft skills) valdymas – komunikabilumas, gebėjimas greitai reaguoti į pasikeitusią aplinką, dirbti komandoje. Viso to šios kartos atstovams labai svarbu mokytis. Jie mato problemų švietimo sistemoje ir pasirengę jas spręsti.

Materializmas ir nerimas

Šios kartos jaunuoliams pinigai yra svarbūs, bet ne svarbiausi. Jie linkę manyti, kad materialinė gerovė yra šiuolaikinės civilizacijos rezultatas, ir mielai tuo naudojasi. Gyvename postindustrinės visuomenės epochoje, kai materialinių gėrybių troškimą diktuoja natūrali mokslo ir technologijų pažangos raida. Todėl šiai kartai natūralus toks požiūris: kas iš mūsų vilkės prastus drabužius ir valgys likučius, jei už nedidelius pinigus galima nusipirkti gana kokybiškų gaminių ir vidurinės klasės poreikius atitinkančių daiktų?

Šalia materializmo – antra medalio pusė: nerimas. Tai viena iš dominuojančių Z kartos būsenų. Taip yra dėl daugelio aplinkybių, įskaitant vadinamąją neapibrėžtumo situaciją. Šitai kartai tenka gyventi pasaulyje, kuris keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Šie žmonės labai gerai supranta, kad gyvenime jiems teks daug ką keisti – pradedant profesija ir gyvenamąja vieta, baigiant požiūriu į realybę. Žinoma, tai kelia nerimą.

Kita vertus, šis žinojimas netrukdo giliai reflektuoti ir aiškiai suvokti savo dabartinę ir būsimą padėtį pasaulyje. Ar daugelis kartų galėjo pasigirti tokiu giliu aplink vykstančių dalykų suvokimu?

Kodėl svarbu tirti kartas?

Mums reikia pažinti žmones, kurie kurs ateities visuomenę. Be to, tokie tyrimai ir noras geriau suprasti jaunimą gali suteikti daugiau optimizmo ir padėti laužyti stereotipus, kad „anksčiau jaunimas buvo geresnis“.

Pažindami mūsų jaunąją kartą, suvokdami, kas jai rūpi ir kas skauda, mes auginame viltį, kad galime kurti harmoningą, laisvą ir išsilavinusią visuomenę.