Šeštadienį Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketina paduoti į teismą visas moteris, apkaltinusias jį seksualiniu priekabiavimu. Pensilvanijoje vykusiame renginyje Trumpas sakė: „Visos moterys melavo, siekdamos pakenkti mano kampanijai.“ Taip pat pridūrė, kad „visi tokie melagiai pasibaigus rinkimams bus paduoti į teismą“.

Dar prieš šiuos Trumpo pasisakymus kai kurie komentatoriai užsiminė, jog vien už tokius žodžius kaip „melagis“, „nesąžiningas“, jam galėtų būtų iškeltas ieškinys dėl šmeižto.

Kaltintojoms moterims šmeižto bylos pranašumas aiškus vien dėl neseniai įvykusio Billo Cosby‘io teismo. Kaip ir su Cosby‘io ieškiniu, dauguma tariamų incidentų gali atsidurti už senaties ribų – mat nuo įvykio praėjo per daug laiko. Tačiau išvadinimas „melagėmis“ yra visai kitoks įvykis, jam laikas iki senaties pradeda eiti tik nuo tos dienos, kai Trumpas ištarė tokius žodžius.

Jeigu moterys nuspręstų kreiptis į teismą, šis iš pradžių turėtų išaiškinti, ar žodžiai „melagės“ šiame kontekste reiškia šmeižtą, nes, kaip ir su daugeliu dalykų teisingume, ne viskas yra taip aišku, kaip gali atrodyti.

Iš vienos pusės, žodis „melagis“ gali reikšti faktišką kaltinimą specifiniu nesąžiningumu – tai, ką įmanoma įrodyti esant faktiškai neteisinga. Tai priklauso nuo pasakymo konteksto. Iš kitos pusės, kartais žmonių vadinimas melagiais nėra šmeižtas, tai „retorinė hiperbolė“, „energingas epitetas“, paniekos išraiška ar žaisminga kalba, kuri yra ginama konstitucijos.

Tam, kad pasakymas būtų priimamas kaip šmeižtas, ieškovas turi įrodyti, kad taip nėra. O tai ir yra problema su žodžiu „melagis“ – ką jis reiškia? Teismai pripažįsta, kad „melavimas“ apibūdina platų netiesų spektrą – balti melai, dalina tiesa, klaidinantis paaiškinimas, apgavystė ir bendras nesąžiningumas. Kai ieškovas, pavadintas melagiu, paduoda šmeižėją į teismą, atsiranda kažkoks vaidmenų apsivertimas. Šiuo atveju moterys, pareikšdamos ieškinį Trumpui, turėtų įrodyti, kad nėra melagės, kad seksualinis priekabiavimas iš tiesų įvyko. Atsakovas Trumpas nuo šmeižto gintųsi naudodamas „tiesą“, jam reikėtų įrodyti, kad ieškovės iš tiesų yra melagės.

Tačiau, visų pirma, abi pusės turėtų apsvarstyti teismo kelio riziką ir kainą. Jeigu Trumpas dalyvautų teismo procesuose su tikėtinais kaltinimais dėl seksualinio priekabiavimo, jo oponentai galėtų priversti jį pateikti visą aktualią informaciją apie įvykius. Tai galėtų sunaikinti Trumpą, nes būtų išsiaiškinti net menkiausi jo praeities santykiai ir ryšiai su moterimis.

Atrodytų, kad kaltintojoms toks ieškinys būtų labai naudingas, tačiau jos neturėtų pamiršti to, kad teismo metu jos praras visą privatumą. Trumpas yra žinomas dėl „išdegintos žemės“ bylinėjimosi stiliaus, kurio galėtų būti per daug nepasiruošusiam oponentui. Tai gali būti per daug rizikinga kaltintojoms, ypač žinant, kad teismas bylą gali atmesti iškart, nes komentarai buvo nerimti, neapibrėžti ar tik išreikšta paprasčiausia nuomonė.

Štai kodėl tokie Trumpo grasinimai yra paprasčiausias bauginimas. Jam tai būtų pinigų metimas į balą ir paviešinimo grėsmė. Ir net jeigu jis ir laimėtų, kiek pinigų turi šios kaltintojos? Turbūt daug mažiau nei siekia Trumpo advokato mokesčiai. O kaltintojos turi apsvarstyti ieškinio riziką – ar bylinėjimasis su Trumpu yra vertas agonijos, kurią tai atneš. Bet kuris tokios bylos laimėtojas pasiektų tik smulkią, simbolinę pergalę.