Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Kas vienija geriausiai į COVID-19 reagavusias valstybes?

04/17/2020 Aidas
women 1182

Apie 70 proc. pasaulio sveikatos sektoriaus darbuotojų yra moterys, bet moterys užima tik apie ketvirtadienį pasaulio lyderių pozicijų, rodo Pasaulio ekonomikos forumo duomenys. Tačiau šalims, kurioms vadovauja moterys, kol kas itin gerai sekasi kontroliuoti COVID-19 pandemiją.

Žinoma, yra ir lyderių vyrų vadovaujamų šalių, kurios sėkmingai kovoja su viruso plitimu, tačiau didesnę tokių šalių dalį sudaro būtent moterų vadovaujamos vyriausybės.

Šioms valstybėms pavyko suvaldyti koronaviruso protrūkį pasitelkus mokslą – čia vykdomos plačios testavimo programos, sveikatos apsauga yra prieinama visiems, o kontaktai tarp žmonių buvo pradėti riboti palyginti anksti.

Šias šalis vienija dar ir tai, kad jos yra demokratinės, o piliečių pasitikėjimas institucijomis ir valstybės pareigūnais yra aukštas, moterys šiose šalyse turi geras galimybes realizuoti save.

Taivanas yra itin arti žemyninės Kinijos ir nepriklauso Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). Bet kai šalies prezidentė Tsai Ing-wen sužinojo apie naujo viruso protrūkį autoritarinėje kaimynėje, ji nurodė tikrinti visus iš viruso židinio Uhano atskrendančius lėktuvus.

Tada buvo sukurtas specialus kontrolės centras, imta didinti apsauginių priemonių gamyba ir uždrausti visi skrydžiai iš žemyninės Kinijos, Honkongo ir Makau. Taivane užfiksuotos tik 395 koronaviruso infekcijos ir 6 mirtys.

Šiandien Taivanas tiekia milijonus apsauginių veido kaukių ir kitų medicininių reikmenų valstybėms Europos Sąjungoje ir kitur.

83 mln. gyventojų turinti Vokietija, vadovaujama kanclerės Angelos Merkel, anksti ėmė įgyvendinti plačiausią testavimo programą Europoje, atlikdama iki 350 tūkst. tyrimų kas savaitę ir anksti izoliodama užsikrėtusius gyventojus.

„Mutti“ („mama“) neformaliai pravardžiuojama A. Merkel nemenkino COVID-19 keliamos grėsmės ir viešuose pareiškimuose anksti įspėjo vokiečius, kad virusu gali užsikrėsti iki 70 proc. gyventojų.

Vokietija turi daugiausiai intensyvios terapijos lovų ligoninėse ir priėmė sergančiuosius iš kaimyninių valstybių, nors iš pradžių buvo uždraudusi medicininių reikmenų eksportą į kitas ES valstybes.

„Galbūt didžiausia mūsų stiprybė Vokietijoje (...) yra racionalus sprendimų priėmimas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose kartu su visuomenės pasitikėjimu Vyriausybe“, – „The New York Times“ sakė Heidelbergo universitetinės ligoninės virusologijos skyriaus vadovas Hans-Georgas Krausslichas.

Nuo turizmo smarkiai priklausoma Naujoji Zelandija kovo 19-ąją uždarė šalies sienas turistams ir įvedė mėnesio trukmės karantiną. 5 mln. gyventojų turinti valstybė, kuriai vadovauja premjerė Jacinda Ardern, vykdė plačią testavimo programą ir užfiksavo virš 1,3 tūkst. užsikrėtimų COVID-19, bet tik 9 žmonės nuo ligos mirė.

Trečiadienį J. Ardern pranešė 20 proc. susimažinanti savo atlyginimą, kad išreikštų solidarumą su finansiškai nukentėjusiais šalies gyventojais.

Keturioms iš 5 Skandinavijos valstybių vadovauja moterys. Viena jauniausių pasaulio lyderių, 34-erių Suomijos premjerė Sanna Marin šiandien mėgaujasi daugumos rinkėjų palaikymu, o 85 proc. visuomenės teigiamai vertina valdžios pasiruošimą pandemijai. 5,5 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje buvo užfiksuota virš 3,2 tūkst. užsikrėtimų, o nuo koronaviruso mirė 64 žmonės.

Suomija po Antrojo pasaulinio karo nebuvo nustojusi kaupti būtiniausių atsargų, todėl prasidėjus pandemijai valstybė turėjo pakankamai medicininių reikmenų efektyviai tvarkytis su protrūkiu.

Islandijos premjerės Katrina Jakobsdottir vadovaujama Vyriausybė taip pat ėmėsi plačios testavimo programos. Buvo tiriami atsitiktiniai žmonės, nemokamai išsitirti gali bet kuris šalies gyventojas. Tyrimai parodė, kad beveik pusė iš užsikrėtusiųjų nejautė jokių simptomų. Islandija ėmėsi veiksmų išsiaiškinti, su kuo bendravo užsikrėtę žmonės, ir juos karantinavo.

Norvegijos premjerė Erna Solberg, pasinaudodama Danijos kolegės Mette Frederiksen pavyzdžiu, surengė spaudos konferenciją, kurioje kreipėsi tik į šalies vaikus ir atsakinėjo į jiems nerimą keliančius klausimus. Šių lyderių empatija parodė kitokį pavyzdį, kaip galima bendrauti ir elgtis krizės akivaizdoje, pažymi „Forbes“.

Anot leidinio, moksliniai tyrimai rodo, kad moterų lyderystės stiliai gali skirtis nuo vyrų, o šių valstybių lyderės gali šio to pamokyti ir lyderius vyrus.

Koronaviruso krizė suteikia galimybę įgyvendinti permainas, pažymi Pasaulio ekonomikos forumas, ir šalims reikėtų užtikrinti, kad moterų balsai būtų girdimi, moterims būtų suteikiamos galimybės užimti aukštas pareigas, būtų mažinami atlygio skirtumai tarp lyčių.

Kol kas sunku nustatyti, kurių valstybių vadovai ir vadovės koronaviruso akivaizdoje bus ėmęsi geriausių priemonių ir išgelbėję daugiausiai gyvybių. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad valstybėms, kurios ėmėsi ryžtingų veiksmų, dažnai vadovauja moterys.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu