Kasdieniniai dalykai, išrasti Pirmojo pasaulinio karo dėka

Popierinės nosinaitės atrodo kaip tikra būtinybė, tačiau be Pirmojo pasaulinio karo jų dabar neturėtumėme. Nacionalinio Pirmojo pasaulinio karo muziejaus istorikai pasakoja, kaip Didysis Karas pakeitė pasaulį.

„Augink pats“ sodai

Dauguma naujų išradimų, judėjimų ir kultūrinių pokyčių buvo būtinybė. „Augink pats“ judėjimas nėra išimtis.

„Pirmojo pasaulinio karo metu JAV Maisto administracija reguliavo maisto pramonę ir dalį pagaminamų produktų skyrė šalies kariams ir sąjungininkams. Maisto taupymo sumetimais amerikiečiai buvo skatinami auginti maistą namuose. Jeigu amerikiečiai nesikovė kare, tai dirbo dėl karo, o maisto auginimas buvo vienas iš būdų tai padaryti,“ – aiškino Nacionalinio Pirmojo pasaulinio karo muziejaus Misūryje vyresnysis kuratorius Doranas Cartas.

Šiomis dienomis savo pačių užaugintus arba tiesiai iš ūkių nupirktus produktus laikome būdu sutaupyti, sveikiau gyventi ir padėti vietiniams ūkininkams.

Popierinės nosinaitės „Kleenex“

Ar labai blogai pakartotinai naudoti tą pačią nosinę? Daktarams kilo lygiai toks pat klausimas, todėl po karo jie pradėjo naudoti dujokaukių filtrus kaip vienkartines nosines.

„Karui sukurti daiktai po karo turėjo būti pritaikyti kitoms reikmėms. Vienas iš tokių dalykų yra „Kleenex“ popierinės nosinaitės, kurios iš tiesų buvo dujokaukėse naudoti popieriniai filtrai. Po karo prasidėjus gripo epidemijai, „Kimberly-Clark“ panaudojo dujokaukių popierių kaip vienkartinį produktą, į kurį žmonės gali nusičiaudėti,“ – pasakojo Edwardo Joneso tyrimų centro direktorius Jonathanas Casey‘is.

Plastinė chirurgija

Šiuo metu plastinę chirurgiją laikome viena paklausiausių kosmetinių procedūrų šalyje, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu ši sritis iškilo kaip būdas gydyti sužalotus kareivių veidus.

„Plastinės chirurgijos idėja ir technikos gimė Pirmojo pasaulinio karo metu. Daktaras Harry Gilliesas sukūrė veido atstatymo procedūras, o karo metu atliko daugiau nei 11 tūkstančių plastinių operacijų. Šios technikos labai greitai tobulėjo, nes buvo stengiamasi parodyti, jog tai, kas nutiko šiems kareiviams, nebuvo taip kraupu,“ – teigė Cartas.

Bemėsiai pirmadieniai

Šiuo metu esame skatinami išbandyti „bemėsius“ pirmadienius, kad padėtumėme aplinkai ir savo sveikatai, tačiau įdomu, jog ši idėja gimė Pirmojo pasaulinio karo metu. Mėsa buvo skiriama kareiviams, todėl baltymų buvo raginama gauti valgant riešutus, sūrį bei ankštinius augalus.

„Tai buvo galimybė mitybos ekspertams pakalbėti apie įvairių produktų maistinę vertę, ir apie tai, jog baltymų ir riebalų galima gauti ne tik iš kepsnių, bet ir iš riešutų bei lęšių. Tai buvo naujas būdas galvoti apie maistą. Išpopuliarėjo riešutų sviestas, sojų pupelės, o aliejų ir margariną pakeitė natūralūs taukai,“ – pasakojo Cartas.

Įklotai „Kotex“

Sumanios Pirmojo pasaulinio karo seselės savo moteriškas problemas sprendė taip, kad pakeitė visą moterims skirtų higienos prekių ateitį.

„Karo metu armijos seselėms nebuvo skiriami sanitariniai produktai. Jos išsiaiškino, jog iš medienos pulpos pagaminti tvarsčiai daug geriau sugeria skysčius ir pradėjo juos naudoti kaip įklotus. Po karo „Kimberly-Clark“ ieškojo būdų kaip panaudoti užsilikusius medienos pulpos tvarsčius ir pradėjo juos pardavinėti kaip įklotus,“ – aiškino Casey‘is.

Kontracepcija

Pirmojo pasaulinio karo metu kontracepcija populiarėjo dėl siekio apsaugoti savo sveikatą.

„Daugelis karių kentėjo nuo venerinių ligų, tai paskatino sukurti kontraceptines priemones,“ – kalbėjo Cartas.

Tuo metu tokios ligos antibiotikais dar nebuvo gydomos, todėl buvo įrengtos „profilaktinės stotelės“, kuriose buvo galima gauti prezervatyvų. Deja, apie tai kalbėti buvo tabu.

„Kariuomenėje apie kontracepciją nebuvo kalbama. Prancūzijoje viena iš profilaktinių priemonių buvo „Prancūziški laiškai“. Slaptumo sumetimais kareivis užėjęs į vaistinę prašydavo būtent tokio laiško, kuris jam buvo įteikiamas mažame vokelyje,“ – pasakojo Cartas.

Dieta be glitimo

Dietologai šiomis dienomis nuolatos prisiekinėja patiekalų be glitimo nauda, tačiau jeigu ne Pirmas pasaulinis karas galbūt net nepagalvotumėme, kad glitimo reikia vengti. Karo metu tai buvo dar vienas būdas sutaupyti maisto. Šį kartą kviečių.

„Amerikiečiai buvo raginami rinktis dienas be kviečių. Ši idėja dar ir dabar yra praktikuojama. Amerikiečiai pradėjo kviečius keisti kitais javais, bulvėmis, kukurūzais,“ – teigė Casey‘is.

Pilatesas

Galbūt 2017 metais pilatesas yra vienas iš naujausių būdų mankštintis, tačiau visai tai prasidėjo nuo vieno vyro 1917 metais.

„Vokietis Josephas Hubertusas Pilatesas sugalvojo reabilitacijos pratimus, kad padėtų Austrijos kariams atsigauti po sužalojimų. Iki moderniųjų laikų, tai visada buvo laikoma reabilitacijos metodu,“ – kalbėjo Casey‘is.

Po karo Pilatesas persikraustė į Ameriką ir atidarė mankštos studiją. Jo metodas šiais laikais sulaukia vis daugiau ir daugiau populiarumo.

Vitaminai

Pirmojo pasaulinio karo metu mokslininkai pradėjo aiškintis, kaip skirtingos maistinės medžiagos gali padėti kareivio sveikatai.

„Šiuo periodu buvo pradėta plėtoti vitaminų idėja. Mokslininkai netrukus išsiaiškino, jog vitaminų galima gauti iš subalansuotos mitybos. Šis supratimas buvo pritaikytas ir „apkasų maistui“, taip pat buvo daug dažniau pradėti vartoti pomidorai,“ – aiškino Cartas.

Protezai

Protezai kaip ir plastinė chirurgija gimė Pirmojo pasaulinio karo metu. Taip buvo padėta rimtus sužalojimus patyrusiems ar galūnių netekusiems kareiviams.

„Protezų srityje pirmavo vokiečiai. Ši sritis smarkiai išsiplėtė karo metu dėl labai didelio netektų galūnių skaičiaus. Didėjant aukų skaičiui, buvo pradėti gaminti vis įmantresni protezai, kad sužeistieji būtų šilčiau priimti visuomenės,“ – pasakojo Casey‘is.

Jis pridėjo, jog nors protezai ir nebuvo patogūs ar kokybiški, jis suteikė kareiviams progą integruotis atgal į įprastą gyvenimą.

Susiję straipsniai

Alkatraso kalėjimas

1934 m. FTB vadovas J. Edgaras Hooveris mažoje, akmenuotoje, maždaug 1 km² dydžio, netoli San Fransisko esančioje Alkatraso saloje pastatė kalėjimą. Per visą kalėjimo veikimo laiką jame buvo įkalinti 1 575 kaliniai. Dažniausiai tai buvo JAV nusikalstamo pasaulio pagrindiniai veikėjai. Žymiausias ten gyvenęs gangste
daugiau

1253 - Lietuvos valstybės krikšto metai

Šv. Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje iš savo bulių 1268 metais, karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad Lietuvos valstybės priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo „apostazę“ 1261 metais yra klastingi pramanai. Lenkiška
daugiau

Stivas Džobsas

Stivas Džobsas (Steven Paul „Steve“ Jobs, 1955 m. vasario 24 d. – 2011 m. spalio 5 d.) buvo amerikiečių verslininkas ir išradėjas, vienas „Apple“ kompanijos įkūrėjų. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje S. Džobsas, kartu su „Apple“ įkūrėjais Stivu Vozniaku, Maiku Markula ir kitais, sukūrė vieną pirmųjų plačiai naudojamų asm
daugiau