FTB ekspertai gegužės pabaigoje lankėsi Katare, kad ištirtų galimą kibernetinį įsilaužimą, per kurį programišiai patalpino išgalvotą istoriją Kataro valstybinės žinių tarnybos internetinėje svetainėje. Tuomet Saudo Arabija, bent iš dalies remdamasi ta istorija, paskelbė įvedanti diplomatinę ir ekonominę blokadą Katarui, skelbia pareigūnų pranešimas. Prie tos blokados prisijungė kelios kitos Persijos įlankos šalys, ir situacija virto didžiausia diplomatine krize šiame regione per kelis dešimtmečius.
Kataro vyriausybės teigimu, gegužės 23 d. išplatintas žinių pranešimas skelbė melagingus pareiškimus, kuriuos esą išsakė šalies emyras ir kurie atrodė palankūs Irano ir Izraelio atžvilgiu bei iškėlė abejonių, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas ilgam liks valdžioje. Kataro užsienio reikalų ministras, šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al-Thani, CNN sakė, kad FTB patvirtino įsilaužimo ir netikros naujienos išplatinimo faktą.
„Viskas, kad ir kuo mes esame kaltinami, remiasi dezinformacija. Mes manome, kad visa ši krizė yra paremta būtent ja, - sakė jis. – Tai prasidėjo nuo sufabrikuotų naujienų, kurios buvo įterptos į mūsų nacionalinę žinių tarnybą, į kurią buvo įsilaužta, o tai įrodė FTB.“
Tai galimai rodo naujas Rusijos pastangas pakenkti Jungtinių Valstijų užsienio reikalų politikai, dar labiau sustiprinant JAV žvalgybos agentūrų nerimą, jog rusų programišiai galėjo įtakoti ir praėjusių metų prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Trumpas. Kremlius tokius kaltinimus neigia.
Nors Katare taip pat veikia didžiausia JAV karinė oro bazė Vidurio Rytuose, Jungtinių Valstijų prezidentas antradienį netikėtai išreiškė palaikymą Saudo Arabijos pastangoms izoliuoti emyratą nuo išorinio pasaulio, pareikšdamas, kad Kataras finansuoja ekstremizmą.
„Kaip gera matyti, kad Saudo Arabijos vizitas su karaliumi ir 50 šalių jau atsipirko, - parašė Trumpas savo „Twitter“ paskyroje, turėdamas omenyje savo kelionę į Rijadą praėjusio mėnesio pabaigoje. – Jie sakė, kad imsis griežtų priemonių dėl ekstremizmo finansavimo, ir viskas rodė į Katarą. Galbūt tai bus terorizmo siaubo pabaigos pradžia!“
Kol kiti aukšto rango JAV diplomatinio korpuso pareigūnai skubiai puolė taisyti situacijos, Kataro vyriausybės komunikacijų biuras pranešė ir toliau bendradarbiausiantis su FTB ir kitomis Vakarų agentūromis kibernetinio įsilaužimo byloje.
Kas įvyko?
Kelios arabiškos šalys pranešė nutraukiančios ryšius su Kataru. Diplomatinius santykius nutraukė ir visus oro, jūros ir žemės kelius su šalimi pirmadienio rytą uždarė šios valstybės: Saudo Arabija, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas. Po kelių valandų tarptautiniu mastu pripažįstama Jemeno vyriausybė ir Libijos rytinė vyriausybė – kuri turi mažai kontrolės – pasekė jų pavyzdžiu. Kiek vėliau Maldyvai taip pat paskelbė nutraukiantys santykius su Kataru.
Oficialiai, šalys kaltina nedidukę Persijos įlankos valstybę remiant ekstremistines grupuotes, įskaitant Musulmonų broliją, „Al Qaedą“, „Islamo valstybę“ ir kitas, bei demonstruojant paramą didžiausiam Saudo Arabijos regioniniam priešui Iranui. Saudo Arabija, JAE ir Bahreinas taip pat davė jų viduje gyvenantiems Kataro piliečiams dvi savaites išvykti iš šalies, ir vos 48 valandas, kad tą padarytų diplomatai.
Kas vyko pastaruoju metu?
Įtampa tarp Kataro ir jo Persijos įlankos kaimynų pastaraisiais metais smarkiai išaugo, šalims jau kuris laikas pešantis dėl regioninės lyderystės. Kataras rėmė islamistinį judėjimą Vidurio Rytuose po 2011 m. Arabų pavasario sukilimų, o tai ypač nepatiko Saudo Arabijai ir JAE. Šalis taip pat svarstė galimybes gerinti santykius su Irano vyriausybe Teherane, pagrindine Saudo Arabijos priešininke.
Dabartinei krizei kibirkšties davė ir regioniniai nesutarimai su Iranu, su kuriuo Saudo Arabija kariauja visą eilę netiesioginių karų. Kai kurie analitikai teigia, kad galbūt Persijos įlankos šalis žengti šį žingsnį paskatino JAV prezidento vizitas, kurio metu jis ne kartą atvirai pasmerkė Teheraną, ir kad kivirčas su Kataru yra Saudo Arabijos vadovaujamos pastangos parodyti, kas yra tikrasis regiono šeimininkas.
Kariuomenė ir politinė įtaka
Kataras turi vieną mažiausių kariuomenių visame regione. Jo gynybos biudžetas - $1,9 mlrd. – tesudaro 3,4 proc. Saudo Arabijos biudžeto (iš viso $56, mlrd.). Be to, Kataras turi mažiau kareivių, tankų ar karinių lėktuvų nei Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Tiesa, kaip jau minėjome, jame yra dislokuotas JAV karinis štabas ir 10 000 JAV kariuomenės personalo.
Vienas svarbiausių Kataro politinių įrankių yra „Al Jazeera“ naujienų kanalas, kurio didžiulės įtakos nepakenčia kitos Persijos įlankos vyriausybės. Praėjusį mėnesį net keturios arabiškos šalys užblokavo Katare veikiantį žiniasklaidos gigantą po to, kai pasklido netikri komentarai apie Irano palaikymą, priskirti Kataro emyrui.
Ką sako Kataras?
Kataro valdžios teigimu, šalis tapo purvinų apgaulės operacijų, skirtų apšmeižti jos reputaciją Vašingtone, auka.
Vyriausybės išplatintas pranešimas skelbia: „Kataro valstybės Užsienio reikalų ministerija išreiškia savo gilų liūdesį ir nuostabą dėl Saudo Arabijos karalystės, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino karalystės sprendimų uždaryti jų sienas ir oro erdvę, o taip pat nutraukti diplomatinius ryšius su Kataro valstybe, turint omenyje tai, kad šios priemonės yra nepagrįstos ir paremtos netikrais teiginiais bei prielaidomis. Kataro valstybė tapo melų kampanijos, pasiekusios visiškos fabrikacijos tašką, auka. Tai yra slaptas sąmokslas sužlugdyti Kataro valstybę.“
Ką blokada reikš šaliai?
Iš karto po sankcijų paskelbimo, šis sprendimas jau atsiliepė regiono kelionėms oru: Kataro avialinijos „Qatar Airways“, viena didžiausių Persijos įlankos aviakompanijų, pranešė stabdanti visus skrydžius į Saudo Arabiją; Abu Dabyje veikianti aviakompanija „Etihad“ sustabdė visus skrydžius į Katarą „iki tolimesnių naujienų“; Dubajuje įsikūrusios avialinijos „Emirates“ apie tokį patį sprendimą pranešė antradienį; o biudžetinių skrydžių aviakompanija „flydubai“ paskelbė nuo antradienio nutraukianti visus skrydžius į Katarą ir iš jo.
Tuo tarpu Kataro akcijų birža patyrė momentinį beveik 8 proc. akcijų kainų kritimą, o šaliai gresia susidurti su būtiniausių maisto produktų trūkumu, mat ši nedidelė valstybė yra priklausoma nuo jų importo, o pagrindinis antžeminis prekybos maršrutas buvo uždarytas. Kataras teturi vieną sieną su užsienio valstybe – Saudo Arabija – ir yra per jūrą nutolęs nuo kito artimiausio savo kaimyno Irano.
Ką tai reikš naftos kainoms?
Naftos kainos visuomet buvo jautrios geopolitinei įtampai ir pažeidžiamos net ir menkiausių nukrypimų nuo esamos padėties. Nors kol kas nėra aišku, kaip konkrečiai Kataro diplomatinė krizė paveiks naftos pasiūlą, prekybininkai pirmadienio rytą suskubo didinti naftos žaliavos kainas. Vis dėlto, tas didinimas buvo trumpalaikis, ir „Brent“ naftos žaliavos kaina trumpam pakilo $1, iki kiek daugiau nei $50 už barelį, prieš nukrisdama atgal iki $49.64.
Saudo Arabija, JAE ir Kataras priklauso Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (angl. Organisation of the Petroleum Exporting Countries; OPEC). Saudo Arabija yra šios grupės de facto lyderė ir didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, kai tuo tarpu Kataras yra viena iš mažiausių OPEC naftos eksportuotojų. Organizacijos narės neseniai susitarė mažinti naftos išgavimą siekiant padidinti žemai nukritusias jos kainas. Pirmadienį kai kurie investuotojai išreiškė nerimą, jog kivirčas su Kataru gali turėti neigiamos įtakos tam susitarimui. Planui didinti naftos kainas taip pat gali pakenkti auganti naftos produkcija Jungtinėse Valstijose.
Kataro krizė taip pat sukėlė nerimą dėl suskystintų gamtinių dujų rinkos. Kataras yra didžiausias pasaulyje suskystintų dujų tiekėjas, o Egiptas ir JAE yra pagrindiniai jų gavėjai. Vis dėlto, pranešama, kad nors Saudo Arabija, JAE, Egiptas ir Bahreinas nutraukė visus prekybos ryšius su Kataru, valstybė vis tiek pardavinės tiek suskystintas gamtines dujas, tiek naftą kitoms šalims jūriniu maršrutu.
