Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Kelią skinasi keistas įstatymas

02/20/2015 Aidas
lt-politics-11

Seimo nariai siūlo įkurti naują instituciją ir išmokų skirstymą nuo gydytojų nukentėjusiems pacientams patikėti ne teismui, o valdininkams. Prasidėjus pavasario sesijai Seime virs aistros dėl naujos institucijos – Nacionalinės pacientų saugos tarnybos (NPST), įkūrimo. Siūlymui, kurį užregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė ir pasirašė dar keli parlamentarai, Seimas jau spėjo pritarti po pateikimo.

Jo esmė – NPST darbuotojams patikėti žalos, kurią patyrė pacientai, skirstymą. Projekto rengėjai teigia, kad dabartinė tvarka, kai teisybės žmogui tenka ieškoti teismo keliu, samdyti brangius advokatus ir paskui net kelis metus laukti sprendimo, yra netinkama. Pabrėžiama, jog pagreitinus šį procesą, pacientas galėtų skirti pinigus reabilitacijai.

Anot reformos siūlytojų, tokiu atveju nebūtų koncentruojamasi į bandymą įrodyti gydytojo kaltę, o į žalos padarymo atvejį, ir spręsti, ar už jį reikia skirti kompensaciją, ar ne. Dabar medicinos įstaigos draudžia savo civilinę atsakomybę, kad draudikai po teismo sprendimo išmokėtų patirtą paciento žalą. Naujos institucijos įkūrimo entuziastai sako, jog pakeitus sistemą, draudimui dabar skiriamos lėšos neiškeliautų iš sveikatos sektoriaus. Jie taip pat teigia, kad žalą padaręs medikas neliktų be atsakomybės, tam siūloma įkurti registravimo ir stebėsenos sistemą, kurioje būtų registruojami tokie atvejai ir aiškinamasi, ar gydytojo kvalifikacija yra pakankama.

Įstatymo rengėjai suskaičiavo, kad Žalos sveikatai atlyginimo fondo sudarymui reikėtų apie 5,5 mln. eurų, o žalos sveikatai atlyginimui pirmaisiais metais reikėtų išmokėti apie 3,7 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė sakė, kad ministerija pritaria projekto tikslui – pagreitinti žalos atlyginimą nukentėjusiems pacientams, tačiau, ministrės įsitikinimu, pataisų iniciatoriai eina ne tuo keliu. Pasak ministrės, priėmus tokį teisės aktą ir įdiegus žalos atlyginimo sistemą, niekas neuždraustų nukentėjusiajam vis tiek kreiptis į teismą. Be to, anot R.Šalaševičiūtės, siūloma, kad tarnybos išlaidos būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tuo metu įstatymai numato, kad šiuos pinigus galima naudoti tik sveikatos paslaugoms, pavyzdžiui, gydymo priemonėms pirkti, vaistų kompensavimui.

„Kadangi pakankamai įspūdingos sumos nurodomos, reikalingos tarnybos išlaikymui ir fondui, dar anksti sakyti, kad toks sprendimas gali būti priimtas. Tarnyba numatoma didelė, daug etatų, bet kyla klausimas dėl kvalifikacijos, kas tokioje tarnyboje galėtų dirbti. Tikrai nemanau, kad reiktų tiek žmonių, kiek numatyta“, – kalbėjo ministrė. Ji pridūrė, kad nenurodoma, kiek kainuotų informacinės sistemos sukūrimas ir iš kokių lėšų ji būtų kuriama.

Tačiau ji įsitikinusi, jog tikslas yra geras – reikia žmonėms palengvinti kelią gauti kompensacijas, tačiau dėl to, kaip tai padaryti, dar reikės daug diskutuoti. Be to, anot ministrės, įstatymo kūrėjų pateikiami pavyzdžiai, kad ši sistema puikiai veikia Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Austrijoje, Lietuvai netinka, nes tai – gerokai turtingesnės valstybės.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė sakė, kad priekaištai iš SAM lekia dėl to, kad ministerijos atstovai neatidžiai perskaitė siūlymus ir į juos neįsigilino. „Darbietė“ aiškina, kad gavęs išmoką žmogus prarastų galimybę kreiptis į teismą, o teisybės ieškoti teismo keliu galėtų tik atsisakęs valdininkų paskirtos kompensacijos, jeigu ji jam pasirodytų per maža. Seimo narė teigė, kad nustatant šalių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės indeksą, vienas iš vertinimo kriterijų – ar ji įdiegusi žalos be kaltės atlyginimo modelį. „Mes esame labai atsilikę. Sukėlė vajų liberalios nuomonės atstovai, tai rodo, kad jie turbūt atstovauja draudikams“, – svarstė ji.

D.Mikutienės duomenimis, per 9 metus draudikų paslaugos sveikatos įstaigoms atsiėjo 20,8 mln. eurų, o atlyginti žalai per tą laiką išmokėti viso labo 1,4 mln. eurų.

„Tai rodo, kad žmonės metai iš metų vaikšto po teismus, samdo brangius advokatus, gaišta savo laiką, gaišina teismus ir jaučiasi pažeminti“, – pridūrė Seimo narė.

Ji sakė, kad įkūrus fondą pinigai būtų tiesiog perskirstyti, dabar draudimo įmonėms medicinos įstaigos moka 1 proc. biudžeto, šie pinigai, anot jos, būtų skiriami kompensacijų fondui. Komiteto pirmininkė pabrėžė sutinkanti, kad dėl tvarkos dar reikia diskutuoti, įvertinti įvairius būdus.

„Mes ėmėmės patys iniciatyvos, nes pamatėme, kad iš Vyriausybės niekas neateis“, – paaiškino ji.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu