Įžymybės gali daryti įtaką mūsų visuomenės požiūriui, įsitikinimams ir elgesiui. Tokius jų sugebėjimus puikiai atskleidžia multimilijardinė garsenybių marketingo industrija, kuri sugeba įtikinti mus nusipirkti įvairiausius produktus.
Sėkmingos ir garsios žvaigždės turi ir dar vieną didelį pranašumą – jos turi labai daug šansų iškovoti vyriausybinį faktą. Respublikonų partija turėjo keletą sėkmingų pramogų pasaulio kandidatų, tarp kurių buvo Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris, Kalifornijos Atstovų rūmų narys Sony Bono, Karmel miesto meras Clintas Eastwood bei prezidentas Ronaldas Reaganas.
Demokratų partija taip pat gali pasigirti bent keliomis politikais tapusiomis garsenybėmis. Tarp pastarųjų buvo senatorius Alas Frankenas bei Ohajo meras Jerry‘is Springeris.
Pastaruosius dvidešimt metų kairiųjų žiniasklaida nesustodama bando įtikinti aktorių George‘ą Clooney‘į išbandyti laimę politikoje. 2015 metais jis pagaliau atsakė į nuolatinius žurnalistų klausimus: „Manęs šito klausinėja jau beveik 20 metų ir atsakymas yra „ne“. Kas norėtų taip gyventi?“
Po Donaldo Trumpo pergalės, demokratai pradėjo dar labiau stengtis atrasti garsenybę, kuri galėtų padėti jiems iškovoti pergalę rinkimuose. Taip pat jie sulaukė ir spaudimo iš šalies. Neseniai filmų režisierius Michaelas Moore‘as paragino demokratus rasti garsenybę 2020 metų prezidento rinkimams. Jo nuomone, idealus kandidatas galėtų būti aktorius Tomas Hanksas arba TV laidų vedėja Oprah Winfrey.
„Visų pirma mūsų pusėje esančios įžymybės yra protingos. Kas nenorėtų, kad Jungtinių Valstijų prezidentu taptų Tomas Hanksas ar Oprah?“ – kalbėjo Moore‘as.
Kai kurie kiti pramogų industrijos šviesuoliai, tokie kaip Dwayne‘as Johnsonas, Katy Perry bei Scarlett Johansson, taip pat nuolatos sulaukia klausimų apie savo politinę karjerą, tačiau tik dėl to, kad viešai išsako savo kritiką apie prezidentą Trumpą.
Dabar keletas demokratų organizacijų kreipėsi į „Sex and the City“ žvaigždę Cynthia Nixon. Demokratai bando įtikinti ją varžytis Niujorko gubernatoriaus rinkimuose prieš Andrew‘ių Coumo. Liberalai ieško kairiųjų pažiūrų kandidato, kuris galėtų pasipriešinti Coumo. Nixon ne kartą atvirai reiškė savo kairiąsias pažiūras įvairiausiomis temomis.
Potencialiems Nixon oponentams gali kilti klausimas – ar žmogus gali siekti politinės karjeros vien dėl to, jog yra garsus? Faktas yra tai, jog garsenybės statutas neturėtų būti nei kvalifikuojantis, nei diskvalifikuojantis aspektas.
Nors atpažįstamumas yra vienas iš kertinių potencialaus kandidato savybių, garsenybė taip pat turi demonstruoti ir lyderiavimo sugebėjimus, tvirtą ir logišką nuomonę apie tam tikras problemas bei sugebėjimus, kurių reikia atlikti savo pareigoms.
Tie, kurie teigia, jog Trumpo pergalė atvėrė duris visoms kitoms garsenybėms, nesupranta, kas įvyko 2016 metų prezidento rinkimų metu. Amerikos rinkėjai supranta, jog buvimas ilgalaikiu politiku, nebūtinai yra tinkama savybė pasirenkant kandidatą.
Kai politikai ignoruoja ar nesugeba išspręsti pačių svarbiausių problemų, visiškai lengva suprasti, kodėl rinkėjai gali imtis žvalgytis į politinei sistemai nepriklausančius pašaliečius. Prezidentas Trumpas sugebėjo atrasti bendrą kalbą su labai didele rinkėjų auditorija. Tai jam pavyko padaryti ne dėl to, kad jis buvo TV žvaigždė, o dėl to, kad jo veiksmai ir žodžiai buvo ne tokie, kaip tipinių politikų.
