Netgi tokiam herojui kaip senatorius Johnas McCainas prireiks labai daug laimės, kad su agresyviu smegenų augliu galėtų kovoti taip, kaip ši moteris iš Viskonsino, kuri taip pat juo sirgo. Žmonės, kuriems nustatoma glioblastoma multiforme vėžio atmaina, vidutiniškai išgyvena apie 15 mėnesių. Paula Oertel išgyveno devynerius metus.
„Vien tai yra nepaprasta,“ – kalbėjo moters daktaras Markas Malkinas.
Galbūt Paula ir dabar būtų gyva, jeigu ne biurokratinė painiava jos medicininėje pašalpoje, su kuria niekada nesusidurs nei vienas Kongreso narys. Paula buvo 29-erių metų slaugė. Ji rūpinosi nuo Alzhaimerio ligos kenčiančiais pacientais, kai ją ištiko priepuolis, po kurio buvo aptiktas smegenų auglys.
Merginai buvo atlikta operacija bei gydymas radiacija. Ji atitiko „Medicaid“ reikalavimus ir pradėjo vartoti „Interferon beta“ medikamentus tris kartus per savaitę. Praėjus metams tyrimai parodė, jog vėžys neveiksnus. Malkinas mano, jog vienintelis to paaiškinimas – „Interferon beta“.
Deja, praėjus kuriam laikui, Paula kartu su savo seserimi Terrie apsilankė vaistinėje atsiimti „Interferon“ ir išgirdo nieko gero nežadantį atsakymą.
„Jie atsakė, jog niekuo negali padėti. Labai nustebome,“ – pasakojo Terrie Oertel.
Sekančią dieną jos apsilankė vietiniame Socialinės apsaugos padalinyje, kuriame buvo vaikomos nuo vieno langelio prie kito. Galų gale joms buvo pasakyta, jog dėl to, kad Paula persikraustė gyventi į kaimyninę apygardą, jos negalios statusas bei „Medicaid“ prieiga yra svarstoma.
„Tada jie atsakė, kad tam prireiks bent dviejų mėnesių. Mes tiek laiko neturėjome,“ – prisiminimais dalinosi Terrie.
Paulos sveikatos draudimas buvo atnaujintas tik po penkių mėnesių. Ir tada kilo kita problema.
„Interferon“ niekada nebuvo patvirtintas glioblastomos gydymui. Paulai jis buvo skirtas tik todėl, kad nebuvo jokių kitų alternatyvų. Nuo tada rinkoje pasirodė du nauji vaistai: „Temodar“ bei „Avastin“. Abu šie medikamentai buvo daug brangesni bei ne tokie efektyvūs.
Paula pradėjo skųstis silpnėjančia dešine kūno puse. Nauji tyrimai parodė, jog vėžys atsinaujino. Malkinas iš karto kreipėsi į valdininkus ir maldavo patvirtini „Interferon“. Malkinas išsiuntė elektroninį laišką tuometiniam atstovui Thomui Petri, kuriame rašė: „Neuroonkologija užsiimu jau daugiau nei 20 metų, tačiau mano sprendimais abejoja arba jiems prieštarauja draudimo tiekėjų atstovai, kurie netgi nesugeba ištarti mano gydomo auglio pavadinimo.“
„Aš ir mano darbuotojai iššvaistėme šimtus valandų bandydami gauti leidimus bei apeliuodami neteisingus sprendimus, kai tuo metu būtumėme galėję išgydyti šimtus žmonių,“ – rašė Malkinas.
Tada Paulos istoriją išspausdino žurnalas „Journal-Sentinel“. „Interferonas“ buvo patvirtinas po 24 valandų. Tačiau Paulai jau buvo per vėlu. Ilgai ir atkakliai kovojusi su vėžiu, moteris mirė 2009 metų rugpjūčio mėnesį.
Malkinas yra įsitikinęs, jog vėžio atsinaujinimą lėmė netikėtas „Interferon“ gydymas. Jis ir jo komanda ir toliau švaisto savo laiką maldaudami leidimų bei apeliuodami netinkamus sprendimus. Šios problemos pasekė jį net į Ričmondą, kuriame jis tapo Neuroonkologijos programos Virdžinijos universitete direktoriumi. Jo darbuotojams tenka praleisti labai daug laiko bendraujant su sveikatos draudimo kompanijų atstovais, teisinant gydymus, kurie yra patvirtinti FDA.
„Tai košmaras,“ – teigė Malkinas.
Tam, kad smegenų vėžiu sergantis pacientas gautų tinkamus vaistus, vienai iš jo seselių teko visą mėnesį kasdien prašyti leidimo iš draudimo kompanijų.
„Ji turi daug daugiau kitų darbų. Jeigu jai reikia daryti tai, ji negali rūpintis pacientais. Tai neteisinga,“ – kalbėjo Malkinas.
Periodiškai Malkinas turi pasikonsultuoti su kitu daktaru.
„Pokalbis vyksta ne su kitu neuroonkologu. Gali tekti kalbėti su okulistu, kuris bando papildomai užsidirbti,“ – pasakojo Malkinas.
„Ne tam aš mokiausi mediciną, tačiau toks jau tas gyvenimas,“ – pridėjo Malkinas.
Daktaras teigia, jog tokioms problemos yra atspari tik viena amerikiečių grupė. Tai žmonės, kurie turi užtektinai pinigų, kad už viską galėtų susimokėti patys.
„Tai „1 procentas“,“ – pastebi Malkinas.
Senatorius McCainas būtų buvęs tarp pirmųjų, pagyrusių Paulą Ortel už jos drąsią kovą su vėžiu bei sukritikavusį ją pražudžiusią biurokratinę painiavą. Neseniai senatorius kreipėsi į respublikonus ir ragino stengtis sukurti geresnę sveikatos apsaugos reformą.
„Viena didžiausių „Obamacare“ problemų buvo ta, jog tai buvo vienpartinis planas, kuriam Kongrese nereikėjo nei vieno respublikono balso. Negalime kartoti tų pačių klaidų, kurios pražudė „Obamacare“. Kongresas privalo sugrįžti prie įprastos tvarkos, vykdyti svarstymus, kalbėti su abiejų partijų atstovais bei klausytis mūsų šalies gubernatorių rekomendacijų. Tik tokiu būdu galėsime pateikti planą, kuris Amerikos gyventojams suteiks prieigą prie kokybiškos sveikatos apsaugos,“ – kalbėjo McCainas.
McCainas neužsiminė, jog kiekvienas amerikietis turėtų gauti tokią pat priežiūrą, kaip ir „1 procentas“ bei Kongreso nariai. Tačiau jeigu norime, kad Amerika būtų didi, tai turėtų būti mūsų tikslas.
