Daugiau 
 

Korėjos pusiasalyje – galimos derybos?

07/21/2017 Aidas
world-2-1-e1500653581102

„Mes keliame pasiūlymą surengti susitikimą, (...) su tikslu sustabdyti bet kokią priešišką veiklą, kuri padidino karinę įtampą ties pasieniu“, - išplatintame pranešime skelbia gynybos ministerija.

Pirmadienį paviešintas pasiūlymas kol kas Šiaurės Korėjos atsakymo nesulaukė. Neseniai Pietų Korėjos prezidentu išrinktas nuosaikių pažiūrų Moon Jae-inas derybų klausimą iškėlė tuo pat metu, kai „Raudonasis kryžius“ Seule pasiūlė surengti atskirą susitikimą, skirtą aptarti 1950-1953 m. Korėjos karo atskirtų šeimų sujungimo klausimą.

Pietų Korėjos gynybos ministerija pasiūlė derybų vieta pasirinkti taikos zonoje esantį pasienio kaimelį Panmunjomą, kurį rugpjūčio 1-ąją numatomam susitikimui taip pat pasirinko „Raudonasis kryžius“.

Jeigu vyriausybinės derybos tikrai bus pradėtos, tai bus pirmas toks oficialus susitikimas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos nuo 2015 m. gruodžio. Konservatoriškoji Moon Jae-ino pirmtakė, šiuo metu dėl korupcijos teisiama Park Geun-hye, savo vadovavimo laikotarpiu atsisakė inicijuoti naują dialogą su Pchenjanu, nebent izoliuotas režimas sutiktų pradėti savo branduolinės ginkluotės atsargų mažinimą.

Tuo tarpu „Raudonojo kryžiaus“ atstovai Seule teigė taip pat laukiantys teigiamo atsakymo iš savo kolegų Šiaurės Korėjoje. Spalio pradžioje numatomi ilgai laukti šeimų sujungimai būtų pirmieji per dvejus metus. Milijonai šeimų buvo atskirtos konflikto, kuris perskėlė Korėjos pusiasalį į dvi dalis. Daugybė žmonių mirė, taip ir negavę galimybės pasimatyti ar susisiekti su savo šeimomis kitose itin saugomo pasienio pusėje, kur draudžiamas bet koks civilių judėjimas ar bendravimas. Iki šiol Pietų Korėjoje vis dar gyvena apie 60 000 tokių atskirtų šeimų narių.

„Šiaurės Korėja turėtų reaguoti į mūsų nuoširdžius pasiūlymus, jeigu ji tikrai siekia taikos Korėjos pusiasalyje“, - sakė Cho Myoung-gyonas, Seulo suvienijimo ministras, atsakingas už Šiaurės Korėjos reikalus.

Jis taip pat pridūrė, kad Seulas „netrokšta Šiaurės Korėjos sunaikinimo ar susivienijimo per Šiaurės Korėjos asimiliaciją“ ir paragino Pchenjaną atkurti vidinius dvišalius komunikacijų kanalus, įskaitant specialią karinę karštąją liniją.

Moon Jae-inas, kuris Pietų Korėjos prezidento pareigas pradėjo eiti gegužės mėnesį, pasisako už dialogo su branduoliniu ginklu apsiginklavusios Šiaurės Korėjos atkūrimą, kaip priemonę priartinti ją prie derybų stalo, bei prisiekė imtis aktyvesnio vaidmens prisidedant prie globalinių pastangų suvaldyti nenuspėjamą kaimynę.

Tačiau Pchenjanas pademonstravo, jog tarptautinės bendruomenės siekiai režimui nė motais, surengdamas visą eilę naujų raketų bandymų, pažeidžiančių Jungtinių Tautų rezoliucijas. Naujausias jų įvyko liepos 4 d., kai Šiaurės Korėja išbandė savo pirmąją tarpžemyninę balistinę raketą, o toks žingsnis padidino globalinį nerimą ir paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą paspausti JT įvesti dar griežtesnes sankcijas šaliai.

Vašingtonas taip pat jau kuris laikas ragina Kiniją, vienintelę Šiaurės Korėjos sąjungininkę, padidinti spaudimą Pchenjanui ir suvaldyti šalies branduolines ambicijas, kurios valdant Kim Jong-unui pasiekė naujas aukštumas.

Naujausias balistinės raketos bandymas – kurį Kim Jong-unas pavadino „dovana“ amerikiečiams – yra laikomas pavojingu žingsniu Pchenjano bandymuose sukurti raketą, gebančią gabenti branduolinį užtaisą, kuris galėtų pasiekti žemyninę JAV dalį.

Jeigu derybos tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos bus inicijuotos, tai būtų „reta proga sumažinti įtampą, kuri išaugo per pastaruosius dešimt metų“, teigia Cheong Seong-changas, nevyriausybinės organizacijos „Sejong Institute“ analitikas.

„Tai bent jau padėtų nuleisti garą iš dabartinės krizės, net jeigu Šiaurės Korėja ir atsisakytų sustabdyti savo ginklų programas“, - sako jis.

Derybų darbotvarkėje taip pat būtų galima numatyti propagandinių kampanijų abiejose pasienio pusėse nutraukimą, pridūrė ekspertas. Pietų Korėjos kariuomenė ties pasieniu yra pastačiusi dešimtis garsiakalbių, kurie skelbia pasaulio naujienas, groja korėjietišką popmuziką ir skleidžia propagandą, skirtą jauniems Šiaurės Korėjos kareiviams, o Šiaurės Korėja į tai atsako savo propagandinėmis žiniomis ir prieš Seulą nukreiptais lankstinukais.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu