Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Kova su klimato kaita?

06/06/2014 Aidas
usa-901

Nusitaikęs į didžiausius šalies šiluminės taršos šaltinius, prezidentas Barackas Obama siekia sušvelninti situaciją ir užbėgti už akių sausroms, potvyniams ir kitoms stichinėms nelaimėms, kurios toliau kintant pasaulio klimatui, kaip prognozuojama, taps dažnesnės, stipresnės ir brangiau kainuos.

Tačiau naujieji federaliniai normatyvai, reikalaujantys žymiai sumažinti anglies dvideginio emisijas iš anglies ir dujų jėgainių, taip pat gali turėti žymų (ir dar greitesnį) poveikį visuomenės sveikatai Čikagoje ir visoje eilėje kitų miestų, kuriuose nuolat tvyro nešvarus oras.

Nors, mokslininkų teigimu, reikės ilgų metų sąmoningų pastangų sulėtinti klimato kaitai, šis administracijos planas labai greitai atsilieps gyventojams - ypač dėl sumažinto kenksmingų taršalų (ypač suodžius ir smogą formuojančių chemikalų), skatinančių astmą, širdies ligas ir trumpinančių žmonių gyvenimus, kiekio ore.

Vėjai neša į Čikagą taršą iš anglių jėgainių, esančių visai arti (Joliet, Romeoville ir Waukegan), o taip pat iš tų, kurios įsikūrusios už šimtų mylių. Mikroskopinės taršalų dalelės nusėda plaučiuose ir apsunkina kvėpavimą, ypač karštomis vasaros dienomis.

Anglies dvideginio ribų nustatymas (ir lanksčios galimybės valstijoms nustatytus tikslus įvykdyti) paskatins kompanijas mažinti šiltnamio efektą keliančių dujų emisiją, investuojant į ekologiškas vėjo ir saulės energijos jėgaines, o taip pat agresyviau vykdyti energijos taupymo programas, pirmadienį sakė Obama, pristatydamas administracijos planus.

JAV Aplinkosaugos agentūros (Environmental Protection Agency, EPA) skaičiavimais, priėmus Švarios energijos planą (Clean Power Plan), visoje šalyje iki 2030 metų ankstyvos mirties atvejų per metus sumažėtų 6 600, o vaikų astmos priepuolių - 150 tūkstančių atvejų.

Kita Sirakūzų universiteto ir Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos atlikta analizė parodė, kad pritaikius šį Obamos pasiūlytą planą, iki 2020 metų suodžius ir smogą formuojančių chemikalų kasmet būtų išskiriama 750 tūkstančių tonų mažiau. Ryškiausiai plaučiams ir širdžiai kenksmingų oro taršalų sumažėtų Ohajo upės slėnyje ir pavėjui nuo anglies jėgainių esančiose Vidurio Vakarų ir Šiaurės Rytų teritorijose, sako Sirakūzų ir Harvardo mokslininkai.

Didžiausią pagerėjimą pajustų Ilinojus, kuris apie pusę visos savo elektros energijos gauna iš anglies jėgainių, teigiama nepriklausomoje analizėje. Visos valstijos mastu sumažėtų vidutinė suodžių ir smogo koncentracija.

„Žmonės neįsivaizduoja, kokios papildomos naudos atneštų anglies dvideginio emisijos sumažinimas, - sako Sirakūzų universiteto Aplinkos sistemų inžinerijos centro direktorius Charlesas Driscollas. - Būtų labai daug sutaupoma, ženkliai sumažinant grėsmes visuomenės sveikatai.“

Tai, kad net menkiausias taršos sumažinimas atneša ryškių rezultatų, jau įrodė kitų prieš taršą nukreiptų normatyvų įgyvendinimas.

Obamos administracijai įteisinus įstatymą, reikalaujantį anglies jėgaines sumažinti smegenims kenksmingo gyvsidabrio emisiją, EPA apskaičiavo, kad dėl to suodžių kiekis ore visos šalies mastu sumažėja 0,36 mikrogramo kubiniame metre. EPA skaičiavimais, šis nedidelis pokytis kasmet užkirs kelią 7 600 ankstyvų mirčių ir 130 tūkstančių astmos priepuolių.

Prieš pristatydama Obamos administracijos klimato įstatymo projektą, EPA administratorė Gina McCarthy pasidalino istorija apie sunkia astmos forma sergantį 10-metį Parkerį Frey’ų, su kuriuo ji praėjusį mėnesį susipažino Klivlando klinikoje. McCarthy pasakė, kad berniuko motina jai pasakojo, jog kartais oro kokybė yra tokia bloga, kad Parkeriui lauke žaisti būna pernelyg pavojinga.

„Jungtinių Amerikos Valstijų tėvams tai neturėtų kelti nerimo“, - sakė McCarthy Vašingtone, agentūros būstinėje, susirinkusiems EPA darbuotojams ir aplinkosaugos rėmėjams.

Parkerio motina Kathleen Frey sakė, kad auginti astma sergantį sūnų yra nuolatinis iššūkis.

„Tikiuosi, kad daugiau nė vieniems tėvams neteks sėdėti ligoninės palatoje ir stebėti, kaip jų vaikas mėlynuoja, kaip kad praėjusį rugsėjį teko daryti man, - sakė moteris Amerikos plaučių asociacijos suorganizuoto konferencinio skambučio metu. - Atėjo laikas imtis pokyčių.“

Šis Obamos pasiūlymas atnaujina nacionalines pastangas suvaldyti klimato kaitą, kurios žlugo po to, kai 2010 m. Obamai Kongrese nepavyko sulaukti palaikymo šiam įstatymo projektui. Jei pasibaigus 120 dienų komentarų laikotarpiui (skirtui teikti pasiūlymus ir daryti pakeitimus), EPA ims taikyti šiuos normatyvus, bus pirmą kartą pritaikyti apribojimai anglies dvideginio kiekiams, išskiriamiems anglies jėgainių, kurios yra atsakingos už 40 proc. visų JAV emisijų ir kurios prisideda prie pasaulio mastu kylančių temperatūrų. Pagal administracijos siūlymą, iki 2030 metų šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimas, lyginant su 2005 metų rodikliais, sumažėtų 30 procentų.

Verslo interesus atstovaujančios grupės pažadėjo kovoti su šia Obamos iniciatyva tiek per Kongresą, tiek per teismus. Praėjusią savaitę JAV Prekybos rūmai išplatino ataskaitą, perspėjančią, kad šie prezidento nutarimai gali sumažinti bendrą vidaus produkcijos kiekį $50 milijardų per metus.

„Įgyvendinus šį sprendimą ir ėmus normuoti energiją, JAV gamyba bus mažiau konkurencinga, sumažės darbo vietų ir bus padaryta žala ekonomikos atsigavimui“, - el. laiške rašo Vašingtono advokatų firmos Bracewell&Giuliani, atstovaujančios anglių kompanijas, advokatas Scottas Seagalas.

Tikrieji Obamos administracijos pasiūlyti normatyvai yra mažiau ambicingi nei scenarijus, naudotas Prekybos rūmų tyrime. EPA specialistų skaičiavimais, įstatymo projekto įgyvendinimas ekonomikai kasmet kainuotų $7,3 - $8,8 milijardo, tačiau atneštų $55 - $93 milijardų vertės naudos, daugiausia užkertant kelią ankstyvoms mirtims ir išvengiant kvėpavimo takų ligų.

Svarbiausias Obamos pasiūlymo aspektas yra tas, kad tam, jog pasiektų valdžios nustatytus emisijos lygius, kiekviena valstija turės sukurti savo planą, kaip tai padaryti. Kiekviena valstija gaus skirtingą tikslą, priklausomai nuo to, kiek anglies dvideginio šiuo metu yra išmetama į atmosferą jos ribose. Pavyzdžiui, Ilinojaus jėgainės 2012 metais kiekvienam elektros megavatui pagaminti išmetė 1 895 svarus anglies dvideginio, sako EPA.

Obamos nuostatose reikalaujama, kad valstija šį skaičių sumažintų iki 1 271 svarų megavatui. Į tų metų skaičiavimus buvo įtrauktos dvi seniausios ir neefektyviausios Čikagos anglies jėgainės (Fisk ir Crawford), tačiau jos jau dabar yra ilgiau nei metai kaip uždarytos. Greta jėgainių gyvenančių, mažas pajamas gaunančių, daugiausia lotynoamerikiečių bendruomenių grupės daugybę metų kovojo dėl jų uždarymo, nurodydamos jėgaines kaip milžinišką žalingos taršos šaltinį.

Net neįskaitant galimų išlaidų klimato kaitai, 2010 metų Nacionalinės tyrimų tarybos tyrimas priėjo prie išvadų, kad abi jėgainės aplinkiniams rajonams kasmet padarydavo žalos sveikatai už $127 milijonus.

2010 metų analizės, užsakytos Bostone esančios aplinkosaugos grupės Clean Air Task Force, duomenimis, Čikagos teritorijoje, besidriekiančioje išilgai Mičigano ežero nuo Kenošos iki Napervilio ir Gario, dėl anglies jėgainių išmetamos taršos kasmet miršta 347 žmonės, 584 patiria širdies priepuolius, o 264 patenka į ligoninės priimamąjį.

Daugiau mirčių ir ligų dėl šio pobūdžio taršos yra užfiksuojama tik Niujorke ir Filadelfijoje, sakoma grupės išvadose. Tyrimas atliktas naudojant mokslininkų recenzuotus metodus, patvirtintus EPA ir Nacionalinės mokslų akademijos.

Prognozuojama, kad klimato kaita dar labiau sustiprins daugumą grėsmių visuomenės sveikatai ir aplinkai. Pasak Kongreso inicijuoto Nacionalinio klimato įvertinimo, kurį neseniai išplatino Obamos administracija, klimato kaitos padariniai jau šiandien yra jaučiami visoje šalyje.

Ataskaitoje skelbiama, kad Vidurio Vakaruose vis dažniau fiksuojamas ekstremalus karštis ir smarkios liūtys. Pernai metais ambrozijos žiedadulkių sezonas tęsėsi beveik 2 savaitėmis ilgiau nei 199-aisiais. Ir nors manoma, kad ūkininkams trumpalaikėje perspektyvoje iš ilgesnių augimo laikotarpių tenka daug naudos, ilgainiui tą naudą užgoš potvyniai ir ekstremalios oro sąlygos, rašoma ataskaitoje.

Kitu tyrimu pabrėžiamos didžiulės išlaidos, kurių iš Čikagos regiono reikalauja klimato kaita. Ilinojaus universiteto (Urbana-Campaign) ir Teksaso technologijų universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, iki 2039 metų lietūs, kai per dieną iškrenta daugiau nei 2,5 colio kritulių, padažnės 50 procentų. Iki amžiaus pabaigos didelių audrų skaičius gali išaugti 160 procentų.

Ekspertų teigimu, senstanti Čikagos nutekamųjų vamzdžių sistema gali tinkamai susitvarkyti su mažiau nei 2/3 colio kritulių, t.y. tiek, kiek iškrenta per tipišką vasaros lietų. Kai nuotekų kiekis yra didesnis už šią normą, lietaus vanduo, o taip pat žmonių ir pramoninės atliekos, perpildo vamzdžius, išsilieja į Čikagos upę ir užtvindo žmonių rūsius. Jei audra pakankamai didelė, atsakingi asmenys leidžia pertekliui iš nutekamųjų vamzdžių tekėti į Mičigano ežerą - geriamojo vandens šaltinį 7 milijonams miesto ir priemiesčių žmonių. Per pastaruosius šešerius metus į ežerą teko paleisti daugiau nuotekų nei per prieš tai buvusius du dešimtmečius kartu sudėjus, rodo įrašai.

„Klimatas iš tikrųjų keičiasi, - pirmadienį Amerikos plaučių asociacijos konferencinio skambučio metu sakė Obama. - Ir tai veikia ne tik tolimą ateitį. Poveikį galima jausti jau šią akimirką.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu