Detektyvo karalienė
Daugiau kaip 60 romanų, du milijardai vienetų tiražo kopijų, išparduotų ir pasklidusių po visą pasaulį, ir gyvenimas kaip iš nuotykių romano. Rašytojos Agathos Christie (1890 09 15–1976 01 12), kurios vardas žinomas kiekvienam ir kurios knygas iki šiol skaito visas pasaulis, likimas spalvingumu gali drąsiai konkuruoti su bet kurio jos parašyto detektyvo istorija: neištikimo vyro intrigos, sudėtingi santykiai su sunkaus charakterio motina, keistas pomėgis domėtis nuodais. Ko dar nesate girdėję apie detektyvo klasikę Agathą Christie?

Literatūros tyrinėtoja ir vertėja, angliškai prakalbinusi Žemaitę ir Valdą Papievį
Profesorės Violetos Kelertienės vardas puikiai žinomas Lietuvos akademiniame pasaulyje, čia ji yra dažna viešnia: lankydamasi Lietuvoje kelis kartus per metus mokslininkė skaito paskaitas Lietuvos universitetuose, dalyvauja čia jau kelis dešimtmečius vykstančiose Santaros- Šviesos konferencijose, knygų pristatymuose. Violeta Kelertienė yra išeivijos mokslininkė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, kuri nuo pat savo kūrybinės veiklos pradžios bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis: dar sovietmečiu čia ji rinko medžiagą savo disertacijai, nuolat bendradarbiavo ir bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, rašytojais, leidyklomis. Ji yra Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarė (2012), akademinė veikla įvertinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija išeivijos mokslininkams (2010), savo literatūrologiniuose tyrimuose ji įtvirtino postkolonializmo ir feminizmo teorines atramas, ne vieną dešimtmetį verčia lietuvių literatūrą į anglų kalbą bei užsiima lietuvių rašytojų kūrybos sklaida pasaulyje. Tikriausiai būtų galima paminėti dar ne vieną veiklą, kuriai profesorė paskyrė daug laiko ir energijos, globodama studentus ir mokslininkus iš Lietuvos, skatindama jų mokslinius tyrimus.

Ko iš tiesų ieškome kūriniuose apie gamtą?
Žmogų masinantis paslapčių ir įkvėpimo kupinas gamtos pasaulis ir emociniu išsigelbėjimu kartais tampantis ne tik buvimas gamtoje, bet ir santykis su gyvūnais, medžiais, paukščiais bei kitais gamtos kūriniais – nuo seno žinomas fenomenas. Gyvenimas gamtoje bei gamtos ritmu, kadaise laikytas visiškai natūraliu dalyku, vėliau – veikiau keistuolių ir atsiskyrėlių pasirinkimu, o ne taip seniai – tiesiog dykaduonišku buvimu, dabar vėl įgauna naujų atspalvių ir... sparčiai populiarėja. Drauge populiarėja ir apie žmogaus ir gamtos santykį pasakojančios knygos.

Žolinė – brandos ir santarvės šventė
Žolinė dviejų švenčių: krikščioniškosios – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų – ir pagoniškosios – pirmojo vasaros derliaus gėrybių šventinimo – simbiozė. Pastaroji šventė neabejotinai yra gilesnė, atėjusi iš senovės, iš bendrystės su gamta, tikėjimo jos galiomis ir pastangų atsidėkoti už tai, ką ji subrandino per vasarą. Derliaus šventinimo paprotys byloja apie andainykštės žemės dievybės, Lietuvoje kitados žinomą Žemynos vardu, pagerbimą.

10 klasika tapusių knygų, kurias turi perskaityti kiekvienas vaikas
Vasara – puikus metas skaityti, o ypač prisiminti klasika tapusias knygas, kuriomis mėgavosi jau ne viena vaikų karta. „Vilniaus galerija“, remdamasi užsienio spauda ir įvairių portalų įvertinimais, sudarė vaikiškų leidinių, kuriuos verta perskaityti kiekvienam vaikui, sąrašą. Skaitykite kartu su vaikais!

Serialas apie Jėzaus ir Jo mokinių gyvenimą
Praėjusiais metais pasirodęs pirmasis TV serialo „Išrinktieji“ (The Chosen) sezonas sukėlė didžiulę atgarsio bangą visame krikščioniškame pasaulyje ir patraukė pasaulietinės žiniasklaidos dėmesį. Kuo jis ypatingas? Tai pirmasis serialas, pasakojantis apie Kristų, kuris vaizduojamas Jį sutikusių žmonių akimis. Daugelis filmų apie Jėzų, sukurtų remiantis biblinėmis istorijomis, yra tarsi linijiniai, juose tiesiog vaizdais parodoma tai, kas užrašyta Biblijoje. Tai nėra blogai. Tačiau, vieno iš apžvalgininkų nuomone, „dauguma jų atrodo vienodai ir vaizduoja Kristų – superherojų, dalijantį patarimus lyg „sėkmės sausainukus“. Ir štai pasirodo režisierius Dallasas Jenkinsas su „Išrinktaisiais“. Iš pradžių pagalvojau: „Et, jau esu tai matęs“. Bet aš labai klydau.“

Ar teisinga neberodyti filmų, kurie neatitinka šių dienų moralės standartų?
#Blacklivesmatter judėjimas išprovokavo daugybę įvairių iniciatyvų, kurios palietė skirtingas visuomenės gyvenimo sritis. Pramogos – ne išimtis. Vienas iš pavyzdžių – 1939 metų filmas „Vėjo nublokšti“, kuris neseniai buvo pašalintas iš „HBO“ kanalo. Toks sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų ir sukėlė diskusijų apie intervencijų į istorinio ir kultūrinio atminimo teisėtumą, pabrėžiant jog moralės ribos neretai yra sąlygotos tam tikro laikotarpio ir tik šiuolaikiniame kontekste atrodo smerktinai.

„Paulius Širvys ir Kaišiadorys“
Tai netikėta knyga apie Paulių Širvį (1920-1979) pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines. Knygos autorius – žurnalistas, buvęs ilgametis „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius, Kaišiadorių rajono garbės pilietis. Knyga netikėta tuo, kad P. Širvys savo autobiografijose nė žodžiu neužsimena apie Kaišiadoris,  jokiu epizodu apie tai nerašoma knygose apie jį, netgi Valdemaro Kukulo monografijoje „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: ženklai ir pražvalgos“ (2013). O štai dabar visa 148 p. knyga – su nuotraukomis, rankraščių faksimilėmis, kita dokumentika. Ir visa tai – tik iš autoriaus stalčių, iš jo surinktos platesniam skaitytojų ratui nežinomos medžiagos. Toji medžiaga papildo P. Širvio biografiją, jo kūrybinę virtuvę naujais reikšmingais faktais, kurie, be abejo, sudomins literatūrologus, jo palikimo tyrinėtojus, poezijos mylėtojus.

Meilė gimtajai Dzūkijai, išsiliejusi tapyboje
Vos prasidėjus vasarai, birželio 5 dieną, Varėnos kultūros centro parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) atidaryta Vytauto Liudo Dailidkos tapybos paroda „Dzūkija man – bočių žemė“. Vytautas Liudas Dailidka – pedagogas, buvęs Eišiškių St. Rapolionio gimnazijos direktorius, ilgametis dailės mokytojas, dailininkas, poetas (išleido poezijos knygeles „Paklydusio pavasario godos“, „Prisilietimas“, poezija publikuota įvairuose literatūros almanachuose), vertėjas, sąjūdininkas, aktyvus lietuviškosios kultūros puoselėtojas, kraštotyrinių leidinių autorius ir rengėjas, Vytautų klubo narys, beje, 2019 m. Signatarų namuose, Vilniuje, apdovanotas Vasario 16-osios signataro Donato Malinausko premija.

Audrius Skačkauskas: „Stengiuosi gyventi taip, kad nereikėtų atsiprašyti“
Skaitydama Audriaus Skačkausko novelių, esė ir humoreskų rinktinę „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, prisiminiau televizijos pokalbių  laidą, kurioje jis dar 2018 m. atviravo esantis visoks: gyvenantis pagal sąžinę, besimokantis klausyti, ieškantis ramybės. Nes, pasak A. Skačkausko, kai yra ramybė, tu gali išgirsti, patylėti, kai siela rami, gali įsileisti į ją daug gerų dalykų. „Stengiuosi gyventi taip, kad nereikėtų atsiprašyti“, - kalbėjo A. Skačkauskas.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai
Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, primindama kiekvienam lietuviui represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Nepaisant visuotinės pandemijos, keliančios chaosą ir žurnalistų kūryboje bei gyvenime, „Naujo lanko“ leidykla Kaune išleido Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, rašytojo, poeto Jono Laurinavičiaus jau 8-ąją eilėraščių knygą „Rugsėjo gėlės“.

Šnipą, kuris išgelbėjo pasaulį, suvaidino lietuvis
Vos prieš kelias savaites amerikiečių kabelinė ir palydovinė televizija „History Channel“ pasauliui ėmė rodyti naujo dokumentinio serialo ,,Šnipų karai” (Spy Wars with Demian Lewis) epizodą ,,Žmogus kuris išgelbėjo pasaulį” (The Man Who Saved the World). Šį dokumentinį serialą pristato garsus britų aktorius Damianas Lewisas, pasaulinio žinomumo sulaukęs po vaidmenų serialuose „Tėvynė“ (Homeland), „Milijardai“ (Billions) ir filme „Kartą Holivude“ (Once Upon a Time… in Hollywood).