Panašu, kad demokratai nuoširdžiai tiki, jog kandidato Bretto Kavanaugh nominacijos į Aukščiausiąjį tesimą patvirtinimo cirkas ir jam metami kaltinimai netinkamu seksualiniu elgesiu vidurinės mokyklos ir koledžo laikais, jiems yra palankus ir tik į naudą. Jie yra įsitikinę ne tik Bretto Kavanaugh kaltumu, bet ir poveikiu, kurį visa tai turės kadencijos vidurio rinkimams. Tai byloja tokios antraštės kaip ši, pasirodžiusi „The Atlantic“: „Brettas Kavanaugh kadencijos vidurio rinkimus gali paversti istoriniais rinkimais moterims.“.

Bet palaukime, neskubėkime. Nepaisant to, kad iš šio cirko nė viena pusė neišeis nenukentėjusi (ir su aiškia bei neginčijama pergale), demokratai, regis, nepakankamai įvertina, kokią didelę įtaką Kavanaugh reikalas gali turėti vienam svarbiam aspektui – respublikonų rinkėjų motyvacijai atiduoti savo balsą rinkimuose.

Ir nors pastarojo meto socialiniai judėjimai ir pokyčiai ragina nebenumoti ranka į moterų išsakomus kaltinimus ir liudijimus apie savo patirtis, kol nebus įrodyta priešingai, didelė dalis Amerikos (jei ne jos dauguma) šią situaciją vertina visiškai kitaip. Amerikiečiai mato padorų vyrą, kurį FTB tyrė jau šešis kartus, kai jis pretendavo į įvairias kitas pareigas, kuris dabar yra viešai linčiuojamas pasitelkiant miglotus kaltinimus dėl dalykų, tariamai įvykusių prieš dešimtmečius. Žinoma, tai priverčia suklusti vyriškos lyties rinkėjus. Tačiau lygiai taip pat tai liečia ir moteris – motinas, kurios nenori, kad paauglystės klaidos nulemtų jų sūnų ateitį. Respublikonus tai skatina suklusti ir motyvuoja dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

Visų pirma, demokratai hiperbolizuoja tariamus Kavanaugh prasižengimus bei griebiasi nepateisinamų ir nesąžiningų palyginimų. Katy Tur iš „MSNBC“ pirmiausia palygino Kavanaugh to Rogeriu Ailesu ir Roy’umi Moore’u, nors pastarasis buvo daugiau nei dešimties moterų apkaltintas (su įrodymais) nepilnamečių tvirkinimu. O visai neseniai, kai buvo paskelbtas nuosprendis serijiniam prievartautojui Billui Cosby, ji palygino šį su Kavanaugh.

„CNN“ eteryje teisininkė Yodit Tewolde sakė „Per pertrauką skaičiau žinutes „Twitter“ ir stebėjausi, kaip žmonės, kurie džiaugiasi dėl Cosby pagaliau pateikto nuosprendžio, tačiau tuo pat metu gina Kavanaugh“, pavadindama tai „siaubu“ ir „beprotybe“.

Tačiau bet kokiam racionaliai mąstyti gebančiam žmogui siaubas ir beprotybė yra šių dviejų vyrų pastatymas į vieną kategoriją.

Rinkėjai taip pat mato ir labai akivaizdžius dvigubus standartus, kuriuos pabrėžia arši  opozicija Kavanaugh: daugybė kaltinimų smurtu artimoje aplinkoje demokratui Atstovų rūmų nariui Keithui Ellisonui. Nors Ellisonas kandidatuota į generalinio prokuroro postą Minesotoje – aukščiausią teisėtvarkos postą valstijoje – nė vienas iš jo demokratų kolegų nepareikalavo jo pašalinimo. Nė vienas nereikalauja, kad jį ištirtų FTB. Tiesą sakant, demokratai yra visiškai patenkinti vidiniu tyrimu, kurį atlieka Nacionalinis demokratų komitetas, kurio pirmininko pavaduotojas yra... Keithas Ellisonas.

Daugelis žiniasklaidos veikėjų šios akivaizdžios veidmainystės nemato, tačiau ją tiktai mato ir įsimena eiliniai amerikiečiai.

Ir galiausiai, respublikonams visas šis cirkas neabejotinai primena 2012-uosius ir Mittą Romney. Per patį jo prezidentinės kampanijos įkarštį, demokratai ir žiniasklaida jį išmėsinėjo ir išnarstė po kaulelį – daugelis šiandien pripažįsta, kad tai buvo padaryta nesąžiningai – ne tik dėl jo politikos, bei ir asmens.

Teismų krizės tinklo atstovas spaudai išpuolius prieš Kavanaugh pakomentavo taip: „Mes neleisime, kad paskutinės akimirkos šmeižto kampanija sunaikintų gerą ir padorų žmogų su nesutepta reputacija.“.

Visa tai tikrai paragins respublikonus suskubti prie balsavimo punktų. Tačiau tai taip pat gali suaktyvinti ir nepriklausomus rinkėjus, manančius kad #MeToo išnaudojimas politiniais tikslais yra šykštus ir bailus elgesys, kad neturėtų egzistuoti skirtingi standartai, priklausomai nuo partinės priklausomybės, o nekaltum,o prezumpcija neturėtų būti paminama.

Demokratams gal ir atrodo, kad jie laimėjo mūšį su Kavanaugh, tačiau tai gali tapti pagrindine priežastimi, kodėl jie pralaimėjo karą.