Daugiau 
 

Leonardo da Vinčio motinos paslaptys Toskanos archyvuose

05/24/2017 Aidas
web-4-4-e1495636467504

Leonardo da Vinčio motinos tapatybė visada buvo paslaptis. Meno istorijos ekspertai ilgą laiką nesėkmingai bandė surasti informacijos apie moterį, kurios nesantuokinis sūnus tapo viena iš plačiausiai žinomų istorinių asmenybių. Tiksliai žinomas buvo tik jos vardas – Caterina, todėl ilgą laiką buvo spekuliuojama, jog ji galėjo būti prasčiokė arba vergė iš šiaurinės Afrikos. Dabar, praėjus beveik šešiems šimtmečiams, da Vinčio darbų ekspertai pagaliau sugebėjo pateikti detalesnę istoriją apie paslaptingąją Leonardo da Vinčio motiną.

Kaip teigia Oksfordo universiteto meno istorijos profesorius Martinas Kempas, Leonardo motina buvo Caterina di Meo Lippi – varginga ir pažeidžiama našlaitė, kuriai buvo vos 15 metų, kai ją suviliojo teisininkas. Caterina gyveno su savo senele apgriuvusioje fermoje, esančioje Toskanos kalnuose maždaug už mylios nuo Vinčio miestelio.

Naujai aptikti dokumentai suteikia daugiau informacijos apie paslaptingąją „Moną Lizą“ – Lisa del Giocondo ir jos vyrą Francesco. Ilgą laiką buvo manyta, jog pastarasis buvo tik smulkus Florencijos šilko pirklys, tačiau nauji dokumentai rodo, jog vyriškio veikla buvo daug platesnė: cukrus, oda, nekilnojamas turtas, pinigai ir vergai. Profesorius taip pat teigia, jog Leonardas da Vinčis gimė ne Casa Natale, kaip buvo manyta anksčiau, o savo senelio name Vinčio miestelyje, kuriame ir užaugo.

„Leonardas da Vinčis sukelia ypatingai išskirtinį susidomėjimą visuomenėje. Dėl šios patirties jo gyvenimo faktų išsiaiškinimas gali turėti milžiniškas pasekmes,“ – kalbėjo Kempas.

Profesoriaus tyrimas seka XV amžiaus finansinių Vinčio ir Florencijos dokumentų pėdsakais. Didžioji jų dalis yra nuosavybės mokesčių deklaracijos.

„Toskanoje pajamų ir nuosavybės mokesčių sistema buvo įvesta labai anksti. Tai yra nuostabus istorinis šaltinis, nes visi turėjo pateikti mokesčių deklaracijas. Jos atskleidžia, jog Caterinos tėvas turėjo seną apgriuvusį namelį, kuriame niekas negyveno, o dėl savo skurdžios padėties vyriškis negalėjo mokėti mokesčių. Panašu, jog jis mirė būdamas dar labai jaunas,“ – pasakojo Kempas.

Caterina turėjo mažametį įbrolį Papo, o jos senelė mirė prieš 1451 metus. Mergina liko be jokio turto ir finansinės paramos. Kempas teigia, jog ją sugundė 25 metų teisininkas iš Florencijos Ser Piero da Vinčis. Dokumentai rodo, jog 1451 liepą jis atostogavo. Manoma, jog būtent šiuo laikotarpiu Caterina pastojo.

Teisininkas turėjo greitu laiku vesti. Kempas tiki, jog jo šeima Caterinai surinko ganėtinai dosnų kraitį. Jo nuomone, tai paaiškina, kaip be jokio turto ir nuosavybės, ji buvo taip greitai ištekinta už vietinio ūkininko Antonio di Piero Buti. Leonardas augo gretimame savo senelio iš tėvo pusės Antonio da Vinčio name. Tarp 1457 metų Antonio mokesčių deklaracijose įvardintų šeimos narių yra ir San Piero nesantuokinis sūnus. Dokumenai rodo, jog Caterina vėliau susilaukė dar vieno sūnaus ir keturių dukterų.

Šiuos ir kitus atradimus Kempas aprašo savo knygoje „Mona Lisa: The People and the Painting“, rašytoje kartu su ekonomiku, meno ekspertu daktaru Giuseppe Pallanti. Joje jis taip pat negaili kritikos ir nebijo pasijuokti iš istorikų, bandžiusių išpopuliarėti naujomis teorijomis apie „Moną Lizą“.

Profesorius mano, jog šie svarbūs dokumentai iki šiol buvo ignoruojami, nes: „dabartinėje akademijoje reikia greitų rezultatų. Ilgas, rezultatų negarantuojantis medžiagos ir šaltinių nagrinėjimas nėra skatinamas.“

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu