Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

10/13/2018

Lietuvoje pernai bankrotų padaugėjo 9,9 proc.
Naujausia pasaulinės kreditų draudikės „Coface“ nemokumo analizė parodė, kad nepaisant palankios ekonominės aplinkos bankrotų skaičius Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse pernai išaugo vidutiniškai 6,4 proc. Nors BVP augo sparčiausiai per pastaruosius devynerius metus – vidutiniškai net 4,5 proc., 2017 m. įmonių bankrotų skaičius VRE šoktelėjo 6,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis padidėjo pusantro karto daugiau – net 9,9 proc. Šie faktai rodo, kad palankios ekonominės aplinkos nepakanka siekiant užtikrinti įmonių likvidumą.

Daugiau
10/05/2018

Lengva nebus: naujas ES fondų laikotarpis
Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai ir šaliai perėjus į pereinamojo laikotarpio ES narių kategoriją, Europos Komisijos (EK) pateiktame siūlyme 2021-2027 m. finansavimą iš sanglaudos fondo Lietuvai siūloma mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus atkreipia dėmesį, kad per kitą finansinį laikotarpį ne tik mažės investicijų suma, bet ir bus reikalaujama kur kas didesnio prisidėjimo, todėl ypač svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus bei nedelsti. „Matant EK pateiktą pasiūlymą dėl sanglaudos politikos finansavimo, tiesą sakant, apima dvejopi jausmai. Viena vertus tikrai gera žinia, kad Lietuva jame jau laikoma „pereinamuoju“ regionu, nes, remiantis skaičiavimais, Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro daugiau nei 75 proc. ES vidurkio. Vadinasi, stumiamės pirmyn ir šalies ekonominė situacija yra stipriai pagerėjusi. Tačiau į akis krenta faktas, jog skaičiavimai atrodo pernelyg optimistiniai ir tai gali gerokai apsunkinti Lietuvos padėtį ateinančiu laikotarpiu, nes siūloma mažinti ne tik sanglaudos fondo finansavimą, bet ir tris kartus padidinti kofinansavimo procentą įgyvendinamiems projektams, o tai taptų didele našta tiek valstybės biudžetui, tiek ir verslui“, - sakė V. Sutkus. Konfederacijos atstovams EK pateiktą pasiūlymą bei darbinę Lietuvos poziciją pristačiusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį, kad nors dėl tam tikrų punktų tikrai bus deramasi, bendra EK pozicija Lietuvą labiau priartina prie šalių-donorių. „Matome kelis svarbius dalykus. 24 proc. iki 5,6 mlrd. mažėja bendras finansavimas, taip pat siūloma, kad projektų kofinansavimas vykdytojų lėšomis siektų 45 proc., kai šiuo metu jis siekia 15 proc. Verslas, esant tokioms sąlygoms manau tikrai labai rimtai svarstys, ar tokia parama tikrai verta naudotis, jau nekalbant apie valstybinio masto projektus, kurie tokiu būdu gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui. Ir tai pagrįstai leidžia kelti klausimą, kaip toliau vystysis tam tikri šalies ekonomikos sektoriai”, - į pateiktus siūlymus reagavo V. Sutkus. Siūlyme nurodoma, kad keistųsi ir projektų, kurie galėtų tikėtis finansavimo, tematinės kryptys, bei didėtų jų koncentracija dviejose pagrindinėse kryptyse: net 65 proc. lėšų siūloma skirti išimtinai mokslo ir inovacijų kūrimui bei žaliajai energetikai, žiedinei ekonomikai ir kitiems aplinkosaugos aspektą pabrėžiantiems projektams. „Žinoma ir mokslas, ir inovacijos, ir žalioji energetika yra svarbios sritys, tačiau kiekviena šalis turi savo specifiką ir taip griežtai bei vienareikšmiškai didžiąją lėšų dalį sukoncentravus šiose srityse tikrai galime susidurti su rimtomis problemomis. Turime nedžiuginančios patirties su šiuo finansiniu laikotarpiu: buvo ilgai delsiama skelbti kvietimus ir pradėti konkrečius projektus, todėl labai svarbu ne tik apsispręsti, kur bus kreipiamos investicijos, bet ir kuo anksčiau apie tai informuoti verslą, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir priimti sprendimus dėl savo finansų“, - teigia LVK vadovas. Pasak L. Maskaliovienės, iki to laiko viena pagrindinių užduočių – kiek įmanoma sumažinti šalies regionų bei kai kurių ekonomikos sektorių priklausomybę nuo sanglaudos fondo ir užtikrinti tvarų jų funkcionavimą ateityje. Būtent tam šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys. Pagrindiniai siūlymai, kuriuos Lietuva ne tik rengia, bet ir derina poziciją su kaimyninėmis šalimis apima ir galimą siūlymą oficialiai įforminti „dvi Lietuvas“ – atskirti Vilniaus regioną, kuris ekonomiškai yra labiausiai išsivystęs, ir likusią Lietuvos teritoriją, kuriai iki sostinės ekonominių rodiklių pakankamai toli. Taip pat bus siekiama įtikinti EK, kad reikalingas nuoseklus ir laipsniškas, o ne drastiškas finansavimo sumažinimas, bei pagrįsti, kad kofinansavimo padidinimas 3 kartus gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui. L.Maskaliovienės teigimu, dėl politinio ciklo ypatybių, iki galo neaiškios situacijos dėl „Brexit’o“ ir artėjančių Europos Parlamento rinkimų derybos dėl sanglaudos fondo finansavimo mechanizmo gali užsitęsti ir iki 2020 m. pabaigos, tačiau Lietuvos atstovai siekia, kad tai įvyktų kuo greičiau. Lietuvos verslo konfederacijos informacija

Daugiau
09/14/2018

Naujajame reitinge Lietuvos įmonių padaugėjo iki 19
Šiemet 19 Lietuvos įmonių pateko tarp 500 didžiausių Rytų ir Vidurio Europos (RVE) įmonių, rodo prekinio kredito draudikės „Coface“ naujausias reitingas. Pagal pirmą kartą suteikiamą mokumo indeksą Lietuva pasižymėjo aukščiausiu rodikliu (7,5 balo), taip pat stipriausia didžiųjų bendrovių įtaka šalies darbo rinkai (10,5 proc. darbo vietų). Nors tarp dvylikos reitinge analizuojamų šalių Lietuva pagal gyventojų skaičių yra 9 vietoje, TOP 500 reitinge ji pelnė 6 vietą, aplenkdama daugiau gyventojų turinčias Bulgariją, Serbiją ir Kroatiją, taip pat kaimynes Estiją ir Latviją. Šiemet, palyginti su praėjusių metų reitingu, Lietuvai pavyko atkovoti vieną poziciją iki 19 įmonių, kai prieš metus jų buvo 18. Tarp Lietuvos bendrovių didžiausių įmonių reitinge stabilus išliko pirmasis septintukas: „Orlen Lietuva“ (20 vieta), „Vilniaus prekyba“ (30), „Maxima Grupė“ (37), „Maxima LT“ (106), „Lietuvos energija“ (172), „Sanitex“ (205) ir koncernas „Achemos grupė“ (258). Lietuviškų įmonių sąrašą, kaip ir pernai, pradeda „Orlen Lietuva“ (20), kurios motininė kompanija „Polski Koncern Naftowy Orlen“ tradiciškai išliko pirmojoje RVE regiono TOP 500 pozicijoje. Pirmą kartą į TOP 500 pateko keturios įmonės iš Lietuvos, trys iškrito iš sąrašo Trys įmonės – „Kauno grūdai“ (buvo 415 vietoje), „Norfos mažmena“ (buvo 465) ir UAB „Rivona“ (buvo 498) – šiais metais iškrito iš reitingo, palyginti su 2017 m. reitingu. Keturios Lietuvos bendrovės – ESO (351), „Viada LT“ (405), „ACME Grupė“ (418) ir UAB „Spectator“ (430) – į prestižinį reitingą pateko pirmą kartą. Labiausiai kilo „ME Investicija“ ir „Girteka Logistics“, krito „MG Baltic“, „Palink“, „Vičiūnų grupė“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ Tarp bendrovių iš Lietuvos didžiausią šuolį – 66 pozicijomis  – padarė „ME Investicija“, pakilusi iš 366 vietos į 300-ąją,  taip pat „Girteka Logistic“, pakilusi 58 pozicijomis į 390 vietą (pernai buvo 438). 26-iomis pozicijomis vietą reitinge pasigerino ir koncernas „Achemos grupė“, šiemet iškilęs į 258 vietą iš pernai turėtos 284. Didžiausiu kritimu pasižymėjo koncernas „MG Baltic“, praradęs 35 pozicijas ir šiemet nusileidęs į 357 vietą palyginti su 322 vieta pernai. Keturios Lietuvos bendrovės krito daugiau kaip 25 pozicijomis: „Lietuvos energija“ (šiemet 172, buvo 145), UAB „Palink“ (šiemet 326, pernai 297), „Vičiūnų grupė“ (šiemet 454, pernai 425) ir „Lietuvos geležinkeliai” (šiemet krito į 494 vietą iš 468 vietos pernai). Lietuva įvertinta geriausiai (7,5 taškais) pagal „Coface“ pirmą kartą suteikiamą mokumo reitingą Pirmą kartą istorijoje kiekvienai įmonei „Coface“ apskaičiavo mokumo rodiklį, atspindinį tikimybę tapti nemokia per ateinančius 12 mėnesių. 0 taškų suteikiami įmonei, galinčiai artimiausiu metu susidurti su mokumo problemomis, 10 taškų – įmonėms, turinčioms minimalų rizikingumą. „Coface“ pažymi, kad beveik 80 proc. RVE regiono bendrovių pasižymi aukštu patikimumo indeksu (nuo 6 iki 10), o Lietuvos bendrovės, pasiekusios 7,5 taško, pirmauja visame regione. Tuo tarpu rizikingiausiomis yra laikomos Serbijos įmonės, vidutiniškai įvertintos tik 5,4 balo. Nepaisant ekonominio augimo, RVE regione bendras įmonių nemokumas išaugo 6 proc., nors 2016 m. buvo fiksuotas 6 proc. kritimas, o 2015 m.  – net 14 proc. kritimas. Aplenkėme ne tik kaimynes Estiją ir Latviją, bet ir daugiau gyventojų turinčias Bulgariją, Serbiją ir Kroatiją Tarp dvylikos šalių, kurių įmonės pateko į reitingą, pagal įmonių skaičių (19) Lietuva užima 6-ąją vietą, nusileisdama Lenkijai (175), Vengrijai (71), Čekijai (67), Rumunijai (56) ir Slovakijai (43). Į naujausią TOP 500 reitingą pateko 7 estiškos ir 6 latviškos bendrovės – abi valstybės didžiausių įmonių sąraše šiemet turi 2 įmonėmis daugiau nei pernai. Estija ir Latvija reitinge atitinkamai užima 11 ir 12 vietas. Nepaisant šių metų progreso, Latvijai taip ir nepavyko pakilti iš paskutinės (12) reitingo pozicijos, į kurią šalis nusirito pernai. Tačiau svarbu įvertinti, kad visame RVE regione kaimyninės šalys pasižymi ir mažiausiu gyventojų skaičiumi: Estijoje gyvena 1,3 milijono, Latvijoje – 2 mln. žmonių. Tradiciškai RVE regione TOP 500 reitinge pirmauja didžiausią gyventojų skaičių (38,4 mln.) turinti Lenkija, kuriai šiemet atstovauja net 175 įmonės – tai sudaro net 35 proc. visų įmonių TOP 500 sąraše. Pagal svarbius rodiklius Lietuva lenkia didesnes šalis Nors tarp 12-os į TOP 500 reitingą patekusių šalių pagal gyventojų skaičių (2,8 mln.) Lietuva užima 9-ąją vietą, reitinge atstovaujamų įmonių skaičiumi (19) ji aplenkė didesnes Bulgariją (7,1 mln. gyventojų), Serbiją (7 mln.) ir  Kroatiją (4,2 mln.). Pagal BVP vienam gyventojui Lietuva užima garbingą 5-tą vietą (14,8 tūkst. eurų), nusileisdama keturioms  aukštesnius RVE regione rodiklius turinčioms Slovėnijai (21 tūkst. eurų), Čekijai (18,7 tūkst. eurų ), Estijai (17,5 tūkst. eurų) ir Slovakijai (15,6 tūkst. eurų). Lietuvai nusileidžia TOP 500 reitinge pirmaujanti Lenkija (12 tūkst. eurų vienam gyventojui), taip pat 4-ojoje vietoje esanti Rumunija (9,6 tūkst. eurų). Iš visų RVE šalių žemiausią BVP dalį vienam gyventojui turi Serbija (5 tūkst. eurų). Lietuvoje didžiausios įmonės turi stipriausios įtakos darbo rinkai Lietuva pirmauja pagal didžiausiose įmonėse sukurtų darbo vietų dalį – 10,5 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų dirba būtent didžiausiose RVE TOP 500 reitinge esančiose įmonėse. Tokių darbuotojų dalis prieš metus Lietuvoje sudarė 8,5 proc. Didžiųjų darbdavių įtaka rinkai augo ir daugumoje kitų RVE šalių. Antrąją vietą pagal šį rodiklį užimančios Lenkijos didžiosiose bendrovėse dirba 7,4 proc. visos šalies  darbingo amžiaus gyventojų.   Makroekonominė aplinka RVE regione vertinama optimistiškai Makroekonominę aplinką RVE regione „Coface“ vertina pozityviai. Visos regiono šalys pasižymėjo aktyvėjančia ekonomika, pernai augusia 4,5 proc. – sparčiausiai per pastaruosius 8 metus. „Coface“ vertinimu, aukštas ekonomikos augimo tempas (iki 4,1 proc.) turėtų išsilaikyti ir 2018 metais. „Coface“ analitikų vertinimu, spartų RVE ekonomikos augimą lemia didėjantis namų ūkių vartojimas, išaugusios investicijos ir ES struktūrinių fondų suteikiamas finansavimas. Taip pat pažymima, kad RVE regiono šalis teigiamai paveikė persiorientavimas į dinamiškesnę Europos šalių rinką po to, kai prekių importą prieš kelerius metus apribojo Rusija. Atrastos naujos rinkos žemės ūkio produktams ir transporto paslaugoms suteikė RVE įmonėms papildomo spurto. Pažymima, kad Lietuvos ekonomikai teigiamo efekto suteikė augantis eksportas, sudarantis 70 proc. šalies BVP, o 60 proc. eksporto nukreipta būtent į Europos šalių rinkas. Kita vertus, būtent Lietuva ir Estija visame regione pasižymi aukščiausia infliacija, siekiančia 3,7 proc., nors vidutinė infliacija regione sudaro 2,2 proc. Nedarbas Lietuvoje (7,1 proc.) yra žemesnis už vidutinį regione (10,81 proc.), kuriame mažiausiu rodikliu išsiskiria Čekija (2,9 proc.), o didžiausiu – Serbija (14,7 proc.),  Kroatija (11,1 proc.) ir kaimyninė Latvija (8,7 proc.). Bendrą ekonominę aplinką Lietuvoje „Coface“ ekspertai vertina patenkinamai (A3), o verslo klimatą – kaip stabilų (A2).   Apie TOP 500 reitingą: Jau dešimtąjį kartą „Coface“ parengtas didžiausių Rytų ir Vidurio Europos įmonių reitingas įtraukė Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos, Lietuvos, Bulgarijos, Slovėnijos, Serbijos, Estijos ir Latvijos įmones, kurių 2017 m. metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į šį sąrašą nebuvo įtraukiami finansinių paslaugų teikėjai, bankai, draudimo bendrovės, lizingo įmonės ir brokeriai. Į sąrašą taip pat nepateko įmonės, kurios iki nurodytos datos nepateikė finansinių duomenų. Kartu su įmonių pajamomis „Coface“ sudarytame RVE TOP 500 reitinge įvertinti tokie rodikliai kaip apyvartos, grynojo pelno ir darbuotojų skaičiaus metiniai pokyčiai.

Daugiau
08/10/2018

Kuriamos mecenavimo tradicijos
Kultūros ministerija priima siūlymus suteikti nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardą ir prašymus suteikti mecenuojamojo projekto statusą. Prašyti suteikti projektui mecenuojamojo projekto statusą ir (arba) nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardą gali fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su tokio projekto inicijavimu, vykdymu ar vertinimu. Siūlymai priimami iki spalio 1 dienos. Kaip numato rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis Mecenavimo įstatymas, nacionalinio mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip vieno milijono eurų dydžio paramą mecenuojamajam projektui (projektams) įgyvendinti valstybės arba daugiau negu vienos savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra 25 tūkst. ar mažiau, mecenato vardas gali būti suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamajam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra daugiau kaip 25 tūkst., arba savivaldybės, kuriai suteiktas Lietuvos Respublikos kurorto statusas, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Seimui priėmus Mecenavimo įstatymą ir įteisinus mecenato statusą, siekiama formuoti mecenavimo kultūrą, skatinti privačias iniciatyvas kultūros ir meno plėtrai, sudaryti palankias sąlygas remti visuomenei svarbius kultūros, meno, kitų sričių projektus. Jų atitikimą įstatymo reikalavimams vertins Mecenavimo taryba, kurią sudarys asmenys, atstovausiantys valdžios institucijoms, kultūros ir verslo sritims. Mecenatai galės naudotis visomis mokestinėmis lengvatomis, kuriomis naudojasi ir labdaros bei paramos davėjai. Numatyta, kad nacionalinio mecenato ženklus iškilmingoje aplinkoje įteikia Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas ministras sausio 25-ąją – Vilniaus pagarsinimo (Gedimino laiškų) dieną. Savivaldybės mecenato ženklus iškilmingoje aplinkoje įteikia savivaldybės meras savivaldybės tarybos parinktą atmintiną dieną. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Daugiau
08/10/2018

Daugiau lengvatų ir pareigų
Naujos minimalių socialinio draudimo įmokų „grindų“ išimtys – visiems neįgaliesiems, taip pat pareiga darbdaviams primokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokų dalį. Tokios nuo liepos įsigaliojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos užtikrins didesnį socialinį teisingumą, o jautriausios socialinės grupės taps konkurencingesnės darbo rinkoje. Birželį socialinio draudimo įmokų papildomai primokėta už 30 tūkst. darbuotojų, gaunančių mažesnę nei minimalią algą. Šis skaičius nuo metų pradžios mažėja, tačiau ženkliai sumažėjo ir darbuotojų, kuriems ši nuostata gali būti taikoma. Palyginti, pernai gruodį buvo apie 150 tūkst. dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekė minimalios algos, o birželį tokių jau 103 tūkst. Šį pokytį galėjo lemti ir taikomas „grindų“ reikalavimas – dalis darbdavių, užuot primokėję įmokų, tokiems darbuotojams pradėjo mokėti bent minimalų atlyginimą. „Skaičiuojame, kad teigiamą socialinio draudimo įmokų „grindų“ poveikį dėl sumokėtų papildomų įmokų arba dėl to, kad buvo padidinta alga, galėjo pajusti apie 80 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek gyvena Panevėžio dydžio mieste. Įstatymas padėjo įgyvendinti tai, ko siekėme – mažinti socialinę atskirtį ir padidinti garantijas mažiausiai uždirbantiems – jie gaus didesnes pensijas, ligos, motinystės, nedarbo išmokas“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius. Įvertinus minimalių socialinio draudimo įmokų įtaką dirbantiesiems įstatymo pakeitimais nuo liepos siekiama detaliau apibrėžti išimtis, kad jos būtų sąžiningos ir užtikrintų, jog jautriausios socialinės grupės liktų konkurencingos darbo rinkoje. Nuo liepos 1 d. pakeitus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnį, jeigu darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta minimali mėnesio alga, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei minimaliosios mėnesio algos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

Daugiau
08/10/2018

Aktyvūs vartotojai – verslininkų galvos skausmas
12 700 – tiek kartų per 2018 m. pirmąjį pusmetį asmenys kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Tarnyba). Vartotojai kreipėsi prašydami užtikrinti jų teises, apginti teisėtus interesus ar suteikti konsultaciją dėl ginčo su pardavėju/paslaugos teikėju. Verslininkai dažniausiai domėjosi tinkamu savo pareigų įgyvendinimu bei prašė išaiškinti vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. „Vartotojų aktyvumas ginant pažeistus interesus rodo, kad didėja jų sąmoningumas ir savo teisių išmanymas. Vis dar pasigendame aktyvesnio verslininkų vaidmens siekiant taikiai išspręsti iškilusius ginčus – norėtųsi, kad vartotojams ir verslininkams dažniau pavyktų patiems rasti kompromisą,“ – teigia Tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė. Daugiausia problemų dėl avalynės ir drabužių Kaip ir kasmet, daugiausia vartotojų prašymų ir skundų pirmąjį metų pusmetį gauta dėl avalynės bei drabužių. Be minėtų prekių, nemažai vartotojų kreipėsi dėl mobiliųjų telefonų, kompiuterių, buitinės technikos prietaisų, namų apyvokos daiktų, naudotų transporto priemonių ir jų dalių kokybės. Pastebėta tendencija, kad vartotojai retai pasinaudoja Civiliniame kodekse įtvirtinta daiktų patikrinimo teise. Tai aktualu tiek įsigyjant smulkius daiktus, kuriuos pristato kurjeris, tiek ir gerokai brangesnius pirkinius, pavyzdžiui, naudotus automobilius, kai po automobilio įsigijimo išaiškėja defektai. Laisvalaikio paslaugos ir automobilių remontas Paslaugų srityje reikšmingą vartotojų nusiskundimų dalį sudarė laisvalaikio paslaugos. Vartotojai kreipėsi dėl neįvykusių sporto, kultūros renginių, pasiūlymų neatitikusių ar nekokybiškų apgyvendinimo paslaugų, klaidinančios arba neišsamios informacijos apie kelionės metu teikiamas paslaugas. Bendrųjų vartotojams skirtų paslaugų srityje ir toliau vyravo vartotojų nusiskundimai dėl automobilių remonto, baldų gamybos, elektros prietaisų ir įrenginių remonto bei cheminio valymo paslaugų kokybės. Populiarėjanti elektroninė prekyba mažina budrumą? Vartotojų prašymų analizė rodo, kad vartotojai vis dažniau renkasi elektroninę prekybą – tokį prekybos būdą analizuojamu laikotarpiu pasirinko 30 proc. į Tarnybą besikreipusių vartotojų. Dažniausiai vartotojai skundėsi nepristatomomis prekėmis, aprašymo neatitikusiomis prekėmis ar pardavėjo nesutikimu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kai vartotojas atsisako nuotolinės sutarties per 14 dienų nuo prekės pristatymo. Nors vartotojų informavimui apie internete tykančius pavojus skiriama pakankamai daug dėmesio, vis daugiau vartotojų „pakimba“ ant nesąžiningų prekybininkų kabliukų ir užsisako prekes už itin mažą kainą iš jokios kontaktinės informacijos neskelbiančių interneto svetainių, abejotinų paskyrų socialiniuose tinkluose ar trečiosiose šalyse registruotų tinklalapių. Nepritaikomos nuolaidos ir nepageidaujama reklama Prekybos centruose apsiperkantys vartotojai išlieka budrūs ir vis dažniau Tarnybai praneša apie nepritaikomas arba netinkamai pritaikomas nuolaidas bei klaidingai nurodomas prekių kainas. Per 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 150 atvejų vartotojai skundėsi vykdoma galimai nesąžininga komercine veikla. Vartotojams pro akis neprasprūdo ir elektroninėje prekyboje vykdyta nesąžininga komercinė veikla, kuomet po prekės apmokėjimo vartotojai buvo informuojami, kad pardavėjas prekės už nurodytą kainą neturi arba siūlo įsigyti tą pačią prekę brangiau. Reklamos srityje vartotojai dažniausiai kreipėsi dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo elektroniniu paštu, telefonu bei į pažymėtą pašto dėžutę. Ginčai sprendžiami taikiai Pirmąjį metų pusmetį iš viso buvo išnagrinėta 2 312 tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų kilusių ginčų, iš kurių beveik pusė – 1 064 – išsisprendė vartotojams ir verslininkams pasiekus taikų ginčo sprendimo būdą. Išnagrinėjus ginčus buvo priimti 433 nutarimai, kuriais vartotojų reikalavimai buvo visiškai arba iš dalies patenkinti, beveik 400 vartotojų prašymų buvo pripažinti nepagrįstais, o beveik 300 vartojimo ginčų nagrinėjimas buvo nutrauktas nepateikus prašomų įrodymų ar paaiškinimų, vienai iš šalių kreipusis į teismą, ar kitais įstatyme numatytais pagrindais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Daugiau
07/30/2018

Finansų ministerija pateikė siūlymų, kaip didinti Lietuvos patrauklumą
Finansų ministerija pirmadienį Vyriausybei pateikė siūlymų, kaip reikėtų keisti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Tarp pasiūlymų - efektyvesni nemokumo procesai, mažesni kreditorių patiriami nuostoliai dėl verslo nesėkmės ir pan.  

Daugiau
07/27/2018

Verslas raginamas ieškoti galimybių Kinijoje
Milžiniška Kinijos rinka suteikia daug galimybių Lietuvos inovatyvioms įmonėms surasti savo nišą. Tad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) siekdama paskatinti Lietuvos-Kinijos bendradarbiavimą, jau trečią kartą kviečia šalies įmones dalyvauti akceleravimo programoje.

Daugiau
07/27/2018

Gyventojų šalies ir savo šeimos ekonominis vertinimas „užšalo“
Gyventojų šalies ekonominės padėties vertinimas per metus pakito nedaug - 5 procentiniais punktais sumažėjo manančių, kad ekonominė padėtis blogėja. Tuo metu savo šeimos ekonominę padėtį gyventojai buvo linkę vertinti taip pat, kaip ir pernai, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Daugiau
07/24/2018

„Revolut” pinigų plovimo prevencijos sistema palieka bankus užnugaryje
Londone įkurtas fintech startuolis „Revolut” šią savaitę pristato unikalų, automatinio mokymosi (angl. machine learning) algoritmą, kuris padės keliasdešimt kartų greičiau ir tiksliau vykdyti pinigų plovimo prevenciją ir saugoti klientus nuo nusikaltimų. Kompanija taip pat praneša, kad savo klientų tarpe 35 proc. sumažino sukčiavimą apsiperkant internetu ir kortelių duomenų vagysčių skaičių - tai pasiekti padėjo kovo mėnesį pristatytos vienkartinės virtualios kortelės.

Daugiau
07/20/2018

Lietuviškos inovacijos moderniam žemės ūkiui
Liofilizuotų uogų ir vaistinių augalų milteliais praturtintas lietuviškas medus nesukietėja ir yra ypač mėgstamas Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje. Lietuviškų veislių obelys auginamos Latvijoje ir Estijoje. O lietuviška žolių veislė „Elena“ nukeliavo net į JAV ir Kanadą. Tai tik keli agroinovacijų pavyzdžiai, paklausūs eksportui. Dar daugiau jų įsitvirtina Lietuvos rinkoje.

Daugiau
07/13/2018

Patirtis Singapūre atvėrė naujus horizontus
Singapūras – viena turtingiausių pasaulio valstybių, turinčių itin gerus ekonominius rodiklius ir yra priskiriama prie sparčiausiai augančių Pietryčių Azijos regionų. Pagal Pasaulio banko verslo sąlygas vertinantį „Doing Business 2018“ reitingą Singapūras užima 2-ąją vietą iš 190 valstybių (Lietuva – 16 vietą), o taip pat jam tenka 2 vieta ir pagal Ekonominės laisvės indeksą 2018 (Lietuvai – 19 vieta).

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu