Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

03/29/2019

Darbo rinką 2018 m. krėtė demografiniai iššūkiai. Kas laukia šias metais?
Augančios ekonomikos bangos nešamos įmonės negali apsimesti nematančios, kad 2018 m. darbo rinką lengvai krėtė demografinis šokas: bendras gyventojų skaičius mažėjo, užimtų žmonių dalis nuolat svyravo, o bedarbių daugėjo.

Daugiau
03/08/2019

Ar reikia nerimauti dėl prieškrizinio lygio NT rinkos rodiklių?
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.

Daugiau
01/18/2019

Vis daugiau užsienio startuolių renkasi kurti verslą Lietuvoje
Du metus Lietuvoje veikianti užsienio startuolių pritraukimo į Lietuvą programa „Startup Visa“ sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Praėjusiais metais norą dalyvauti programoje ir vystyti verslą Lietuvoje išreiškė 178 užsienio įmonės arba 41 proc. daugiau nei pirmaisiais programos metais.

Daugiau
01/11/2019

Jaunoji VGTU mokslininkė: „Svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje“
„Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jeigu mes galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę bei būti visame pasaulyje – čia turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas“, – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto prodekanė Agnė Vaiciukevičiūtė. Su ja kalbamės apie tai, kaip Lietuvoje kinta verslo aplinka, tobulėja technologijos, kuriami inovatyvūs sprendimai, keičiantys kasdienius visuomenės įpročius ir verslo strategijas.

Daugiau
12/28/2018

Verslo ryšius su užsieniu stiprinanti L. Bartusevičiūtė: Lietuvos ir Kinijos santykiai stiprėja ir toliau tik gerės
Jau beveik dešimtmetį Lina Bartusevičiūtė gyvena Šanchajuje, kur visą šį laiką skyrė glaudesnių ryšių tarp Kinijos ir Lietuvos verslo, visuomeninės veiklos ir kultūros skatinimui. Šiemet Lina, kaip išskirtinių verslo ryšių kūrėja, nominuota „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama ceremonija vyko gruodžio 27 dieną. Su Lina kalbėjomės apie praėjusį dešimtmetį ir ką jis atnešė jai bei jos kompanijai LITAO.

Daugiau
12/14/2018

Kova su šešėline ekonomika: pirmieji rezultatai džiugina
„Į „šešėlio“ mažinimo procesą žiūrime plačiau – tiek stiprindami kontrolę ir tobulindami teisinį reglamentavimą, tiek ieškodami skatinimo priemonių trauktis iš „šešėlio“ bei didinanti visuomenės sąmoningumą. Po rugsėjį įvykusio pirmojo komisijos posėdžio matome, kad išties yra padarytas nemenkas proveržis atskiruose sektoriuose, tačiau dar turime, kur stiebtis ir veikti aktyviau“, – sako komisijos pirmininkas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Daugiau
12/14/2018

Ekonomika auga, tačiau lietuviai skolinasi vis daugiau
Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %. Baltijos šalyse situacija skirtinga: kas trečias latvis skolinosi pinigų, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Lietuvos situacija panaši į Europos vidurkį (19 %), o Estijoje šis skaičius yra santykinai mažas: per pastaruosius 12 mėnesių sąskaitoms apmokėti pinigų skolinosi tik 12 % vartotojų.

Daugiau
11/30/2018

Svarbi pergalė Lietuvai
Vakar Europos  Parlamentas (EP) pademonstravo  beprecedentę paramą Lietuvai, kokios mūsų šalis iš vienos pagrindinių Europos institucijų nėra sulaukusi jau seniai. Energetikos, pramonės ir mokslinių tyrimų komitetas (ITRE) vakar absoliučia balsų dauguma patvirtino mano kolegės iš Žaliųjų frakcijos/ Europos laisvojo aljanso (ELA) Rebeccos Harms pranešimą dėl Europos Sąjungos (ES) finansuojamos Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo programos.

Daugiau
11/30/2018

Prieš Kalėdas lietuviai skolinasi daugiausiai
Pastaraisiais metais šalies gyventojai gruodžio mėnesį pasirašo vidutiniškai 18 proc. daugiau kreditavimo sutarčių nei įprastai, rodo finansų bendrovės „Mokilizingas“ ir duomenų analizės kompanijos „Scorify“ atlikta Lietuvos kredito bendrovių duomenų analizė. O teigiami šalies ekonominiai rodikliai šiemet žada pelningą šventinį sezoną prekybininkams.

Daugiau
11/16/2018

Vakarykštės dienos užsienio politika
Kas sieja Lietuvą ir Čekijos Prezidentą Milošą Zemaną, Kubos komunistų partijos politbiuro narį ir šalies Prezidentą Miquelį Diaz-Canelį, Dominikos išsivadavimo partijos lyderį ir šalies Prezidentą Danilo Mediną, Kenijos Prezidentą Uhuru Kenyattą, Panamos Prezidentą Juaną Carlosą Varelą, partizanų vadą, įsitikinusį leninistą, o dabar Salvadoro Pezidentą Salvadorą Sánchez Ceréną, Šveicarijos konfederacijos Prezidentą, socialdemokratą, Alainą Bersetą, Kuko salų ministrą pirmininką Henry Puną, Kroatijos ministrą pirmininką Andrejų Plenkovicių, Egipto ministrą pirmininką Mastafa Madbouly, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, Gruzijos ministrą pirmininką Mamuką Bakhtazę, Laoso liaudies revoliucijos partijos politbiuro narį, Laoso ministrą pirmininką Thongloun Sisoulith, kairįjį Maltos ministrą pirmininką Josephą Muscatą, Rusijos ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą, Pakistano ministrą pirmininką Imraną Khaną ir Vietnamo komunistų partijos Centro komiteto politbiuro narį, šalies ministrą pirmininką Nguyeną Xuaną Phucą?

Daugiau
10/13/2018

Lietuvoje pernai bankrotų padaugėjo 9,9 proc.
Naujausia pasaulinės kreditų draudikės „Coface“ nemokumo analizė parodė, kad nepaisant palankios ekonominės aplinkos bankrotų skaičius Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse pernai išaugo vidutiniškai 6,4 proc. Nors BVP augo sparčiausiai per pastaruosius devynerius metus – vidutiniškai net 4,5 proc., 2017 m. įmonių bankrotų skaičius VRE šoktelėjo 6,4 proc., o Lietuvoje šis rodiklis padidėjo pusantro karto daugiau – net 9,9 proc. Šie faktai rodo, kad palankios ekonominės aplinkos nepakanka siekiant užtikrinti įmonių likvidumą.

Daugiau
10/05/2018

Lengva nebus: naujas ES fondų laikotarpis
Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai ir šaliai perėjus į pereinamojo laikotarpio ES narių kategoriją, Europos Komisijos (EK) pateiktame siūlyme 2021-2027 m. finansavimą iš sanglaudos fondo Lietuvai siūloma mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus atkreipia dėmesį, kad per kitą finansinį laikotarpį ne tik mažės investicijų suma, bet ir bus reikalaujama kur kas didesnio prisidėjimo, todėl ypač svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus bei nedelsti. „Matant EK pateiktą pasiūlymą dėl sanglaudos politikos finansavimo, tiesą sakant, apima dvejopi jausmai. Viena vertus tikrai gera žinia, kad Lietuva jame jau laikoma „pereinamuoju“ regionu, nes, remiantis skaičiavimais, Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro daugiau nei 75 proc. ES vidurkio. Vadinasi, stumiamės pirmyn ir šalies ekonominė situacija yra stipriai pagerėjusi. Tačiau į akis krenta faktas, jog skaičiavimai atrodo pernelyg optimistiniai ir tai gali gerokai apsunkinti Lietuvos padėtį ateinančiu laikotarpiu, nes siūloma mažinti ne tik sanglaudos fondo finansavimą, bet ir tris kartus padidinti kofinansavimo procentą įgyvendinamiems projektams, o tai taptų didele našta tiek valstybės biudžetui, tiek ir verslui“, - sakė V. Sutkus. Konfederacijos atstovams EK pateiktą pasiūlymą bei darbinę Lietuvos poziciją pristačiusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį, kad nors dėl tam tikrų punktų tikrai bus deramasi, bendra EK pozicija Lietuvą labiau priartina prie šalių-donorių. „Matome kelis svarbius dalykus. 24 proc. iki 5,6 mlrd. mažėja bendras finansavimas, taip pat siūloma, kad projektų kofinansavimas vykdytojų lėšomis siektų 45 proc., kai šiuo metu jis siekia 15 proc. Verslas, esant tokioms sąlygoms manau tikrai labai rimtai svarstys, ar tokia parama tikrai verta naudotis, jau nekalbant apie valstybinio masto projektus, kurie tokiu būdu gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui. Ir tai pagrįstai leidžia kelti klausimą, kaip toliau vystysis tam tikri šalies ekonomikos sektoriai”, - į pateiktus siūlymus reagavo V. Sutkus. Siūlyme nurodoma, kad keistųsi ir projektų, kurie galėtų tikėtis finansavimo, tematinės kryptys, bei didėtų jų koncentracija dviejose pagrindinėse kryptyse: net 65 proc. lėšų siūloma skirti išimtinai mokslo ir inovacijų kūrimui bei žaliajai energetikai, žiedinei ekonomikai ir kitiems aplinkosaugos aspektą pabrėžiantiems projektams. „Žinoma ir mokslas, ir inovacijos, ir žalioji energetika yra svarbios sritys, tačiau kiekviena šalis turi savo specifiką ir taip griežtai bei vienareikšmiškai didžiąją lėšų dalį sukoncentravus šiose srityse tikrai galime susidurti su rimtomis problemomis. Turime nedžiuginančios patirties su šiuo finansiniu laikotarpiu: buvo ilgai delsiama skelbti kvietimus ir pradėti konkrečius projektus, todėl labai svarbu ne tik apsispręsti, kur bus kreipiamos investicijos, bet ir kuo anksčiau apie tai informuoti verslą, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir priimti sprendimus dėl savo finansų“, - teigia LVK vadovas. Pasak L. Maskaliovienės, iki to laiko viena pagrindinių užduočių – kiek įmanoma sumažinti šalies regionų bei kai kurių ekonomikos sektorių priklausomybę nuo sanglaudos fondo ir užtikrinti tvarų jų funkcionavimą ateityje. Būtent tam šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys. Pagrindiniai siūlymai, kuriuos Lietuva ne tik rengia, bet ir derina poziciją su kaimyninėmis šalimis apima ir galimą siūlymą oficialiai įforminti „dvi Lietuvas“ – atskirti Vilniaus regioną, kuris ekonomiškai yra labiausiai išsivystęs, ir likusią Lietuvos teritoriją, kuriai iki sostinės ekonominių rodiklių pakankamai toli. Taip pat bus siekiama įtikinti EK, kad reikalingas nuoseklus ir laipsniškas, o ne drastiškas finansavimo sumažinimas, bei pagrįsti, kad kofinansavimo padidinimas 3 kartus gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui. L.Maskaliovienės teigimu, dėl politinio ciklo ypatybių, iki galo neaiškios situacijos dėl „Brexit’o“ ir artėjančių Europos Parlamento rinkimų derybos dėl sanglaudos fondo finansavimo mechanizmo gali užsitęsti ir iki 2020 m. pabaigos, tačiau Lietuvos atstovai siekia, kad tai įvyktų kuo greičiau. Lietuvos verslo konfederacijos informacija

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu