Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

10/26/2018

Galiu lažintis, jog Ramūnas Karbauskis sieks šalies Prezidento posto
„Ūkininko patarėjo“ leidinių grupėje vyriausiojo redaktoriaus pareigose dirbau 28 metus. Beveik dešimtmetį mano verslo partneriu buvo Ramūnas Karbauskis. Bendraudamas su šiuo politiku, dar 2015 m. sužavėjau jį LR Prezidento regalijoms. Su R.Karbauskiu gan artimai bendravome nuo 2000 metų, kai buvau pakviestas „papuošti“ Lietuvos valstiečių partijos rinkimų į Seimą sąrašą. R.Karbauskis mane, kaip „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktorių, Žemės ūkio rūmų atkūrėją ir daugelio šalies žemdirbiškų organizacijų veikėją partijos rinkimų sąraše įrašė penktuoju numeriu. (Nr. 1 – Ramūnas Karbauskis, Nr. 2 – Bronis Ropė, Nr. 3 – Kazys Sivickis, Nr. 4. – Jonas Jarutis, Nr. 5 – Vytenis Neverdauskas). Įdomu, kad dabartinis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sąraše buvo 26-asis, o žemės ūkio eksministras Bronius Markauskas – 59-asis.

Daugiau
10/19/2018

Iš Briuselio - gera žinia Lietuvai
Europos Komisija šiomis dienomis pristatė bioekonomikos plėtros strategiją, kurioje numatoma sektoriui ateityje skirti tris kartus daugiau lėšų nei šiuo programiniu laikotarpiu, t.y. 10 mlrd. Eur. Bendrijos „žaliaisiais plaučiais“ laikomai Lietuvai tai – ypač gera žinia. Tik klausimas, kaip sėkmingai sugebėsime ja pasinaudoti.

Daugiau
10/19/2018

Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms. Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.

Daugiau
10/05/2018

Ar TS-LKD išrinks Prezidentą Lietuvai?
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengia išankstinius kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą rinkimus. Mūsų šalyje to dar niekada nevyko, nors pasaulyje tai nebūtų naujiena, ypač JAV, kur kandidatų varžytuvės turi senas tradicijas. Šio Tėvynės sąjungos projekto sėkmė būtų visos politinių partijų sistemos sėkmė ir būtų stiprus signalas, kad pagaliau Lietuvos demokratiniai mechanizmai išsivaduoja iš postsovietinės klampynės. Geriausiai organizuota partija Kai politologai kalba apie partijų sistemą Lietuvoje, tai reiktų atskirti TS-LKD ir visas likusias partijas. Konservatoriai šiandien, po socialdemokratų žlugimo, yra vienintelė progresyvi politinė organizacija su veikiančiais demokratiniais mechanizmais, užtikrinamu veiklos skaidrumu ir atskaitingumu bei, svarbiausia, ji vis labiau atsiveria visuomenei, išsivaduodama iš XX amžiaus „partijos“ apibrėžimo. TS-LKD vieninteliai organizuoja visuotinius partijos pirmininko rinkimus, politikų reitingavimą į Seimą ir savivaldybes, pradėjo demokratiškai rinkti lyderius į merus, o dabar ir į šalies Prezidento postą. Maža to, balsuoti išankstiniuose rinkimuose dėl partijos paramos galės ne tik nariai, bet visi norintys. To nedaro jokia kita valstybės partija. Lietuvos visuomenė, o kartais ir politologai, vis dar įsivaizduoja partiją, kaip kažkokią uždarą, pusiau slaptą, merkantilinių tikslų vedamą organizaciją, kuri proteguoja savo narius ir ieško personalizuotos naudos. Taip galbūt buvo XX amžiuje. Šiais laikais partijos nario bilietas yra nieko daugiau, kaip tik vieša politinių pažiūrų deklaracija. Jau Andriaus Kubiliaus vyriausybėje daug ministrų, jų pavaduotojų ir kitų politinių postų užėmė žmonės, neturintys partijos nario bilieto. Tačiau vis tiek TS-LKD buvo atsakinga už Vyriausybės veiklą. Ne visi politikai, patarėjai ir konsultantai, dirbantys su TS-LKD, yra partijos nariai. Tik apžvalgininkai kažkodėl labai mėgsta pabrėžti, kad vienas ar kitas žmogus priklauso partijai. Nieko tas priklausymas partijai ar nepriklausymas neparodo, nes absoliuti dauguma partijų narių tėra formalūs ir aktyviai partijos reikaluose nedalyvauja, o lygiai taip pat daug aktyvistų nėra partijų nariai, tačiau turi didelę įtaką lyderiams. Štai Ingrida Šimonytė turi labai stiprią įtaką partijoje, bet nėra narė, o Vygaudas Ušackas, nors yra narys, kitose visuomenės grupėse sulaukia daug daugiau paramos. O tokių pavyzdžių daugybė visose politinėse organizacijose. Net dabartinis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nėra partijos narys, tai ko tada vertas tas nario bilietas? Pavyzdys kaip rinkti politikos kandidatus TS-LKD rengiami išankstiniai Prezidento rinkimai yra dar vienas žingsnis senovinį partijos įvaizdį pertvarkant į politinį judėjimą. Tokiame darinyje svarbu būtų ne atskiri politikai, ne nariai ir net struktūros, bet konservatyvios idėjos ir vertybės, kurios vienija žmones, o jau šie pasirenka politikus, kurie jas geriausiai atstovauja. Ar toks modelis gali sėkmingai veikti? JAV patirtis rodo, kad gali. Socialinių tinklų ir informacijos pasaulyje kitokia partijų forma net nėra gyvybinga. Ilgainiui visos partijos Lietuvoje turės atsiverti, arba, keičiantis kartoms, nebesugebės pritraukti rinkėjų. Konservatorių rengiami pirmieji kandidato į valstybės Prezidentus išankstiniai rinkimai siunčia labai svarbią žinią – partija nesiekia parinkti sau palankaus kandidato, nesiekia į gerą postą pastūmėti vieną ar kitą saviškį, koks jis geras bebūtų, bet visa organizacijos jėga parems tą kandidatą, kuris geriausiai atstovauja vertybes, kurios svarbios šiai bendruomenei. Nėra jokių sąlygų, kad paremtas kandidatas būtų kaip nors skolingas partijai. Tą užtikrina ir ne partijos narių galimybė dalyvauti balsavime. Taigi jeigu toks kandidatas taptu Prezidentu, tai jo niekaip neįpareigoja būti kaip nors susijusiu. Net priešingai, visuomenė bus labai akyla ir bet kokia nuolaida rėmėjams bus žvelgiama su įtarumu ir padidintu dėmesiu. Stiprybė yra neskirstyti į „partinius“ ir „nepartinius“ TS-LKD tuo aiškai liudija, kad jai rūpi ne geriausias partijai kandidatas, bet geriausias Lietuvai. Žinoma, pagal savo vertybes – patriotiškumą, provakarietiškumą, pagarbą tradicijoms ir kt. Prie tokio požiūrio Tėvynės sąjunga nuosekliai ėjo, ir paskutiniuose dviejuose Prezidento rinkimuose neieškojo kandidato „geriausio iš partinio sąrašo“, bet rėmė partijos vertybėms artimą pretendentą, kokiais tuo metu buvo Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Šiandien, kai vėl girdisi kai kurių lyderių pasisakymai, kad būtina partijai kelti „savo“ kandidatą, tai daryti „būtina“, reikia siekti „savo“ Prezidento – panašu į nomenklatūrinius parinkimus ir tai jau yra bandymas grįžti atgal. Labai nuvilia Liberalų pozicija kelti „savo“ kandidatą, norėtųsi platesnio požiūrio, bent jau rinkėjai to tikėtųsi. Kai kas nesuprasdami TS-LKD siūlymo esmės, sako, kad nepartinis kandidatas tik liudija partijos silpnybę, tačiau kaip rodo rinkimų patirtis, svarbu remti geriausią kandidatą ir nestatyti išankstinių barjerų. TS-LKD šiandien yra partijų flagmanas, realiais veiksmais įrodantis kokios ateityje turės būti visos politinės organizacijos, ir kuo greičiau jos tai supras ir perims šią patirtį, tuo visai Lietuvos demokratijai bus didesnė pergalė. Išankstiniai Prezidento rinkimai tai gali paskatinti.   Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Daugiau
09/18/2018

Patvirtinta Seimo rudens sesijos darbų programa
Seimas posėdyje patvirtino rudens sesijos darbų programą, kurioje apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Už Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2482(2) balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 29 parlamentarai. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų. Rudens sesijoje tarp dešimties pagrindinių Seimo darbų – 2019 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Seimo prioritetu išliks tolesnis socialinės atskirties mažinimas, įgyvendinant kompleksines priemones (paramos būstui įsigijimas ir nuoma, vaiko pinigai ir kt.), taip pat numatoma priimti ir pradėti įgyvendinti Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją. Tarp itin svarbių ir socialiai jautrių klausimų – neįgaliųjų integracijos ir tinkamos jiems paramos užtikrinimas, socialinių įmonių veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas. Darbų programos projekte prioritetų sąraše – taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, aukštųjų mokyklų valdymo bei studijų finansavimo modelio tobulinimas, vietos savivaldos ir bendruomenių stiprinimas, valstybės energetikos ir transporto sektoriaus efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas, valstybės gynybos užtikrinimas. Rudens sesijoje bus siekiama pakeisti Konstituciją ir suteikti asmenims konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. įtvirtinti individualaus skundo institutą. Seimas spręs dėl Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų datų paskelbimo, svarstys klausimus dėl pilietybės nepraradimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumų. Seimui bus siūloma iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą, suvienodinti socialinio draudimo garantijas asmenims, slaugantiems namuose neįgalų asmenį, ir kt. Sesijos metu numatoma surengti dvi diskusijas strateginėmis temomis: dėl Europos Sąjungos ateities ir Lietuvos pozicijos bei socialinės atskirties mažinimo. Taip pat bus tęsiama aktyvi parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu planuojama surengti apie 50 posėdžių, iš jų 3 bus skirti opozicijos darbotvarkei.

Daugiau
09/14/2018

Kandidatų į prezidentus reitingai ir jų pokyčiai
Rugpjūčio gale į populiariausių kandidatų į prezidentus trejetuką sugrįžo premjeras Saulius Skvernelis. Artėjančiu metu ekspertai prognozuoja ryškesnius pokyčius. Kaip parodė naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 24-31 dienomis atlikta apklausa, po vasaros į labiausiai palaikomų galimų kandidatų į prezidentus trejetuką sugrįžo premjeras S. Skvernelis, kuris birželį buvo laikinai užleidęs trečią vietą buvusiam diplomatui Vygaudui Ušackui. Pirmoje vietoje tvirtai laikosi ekonomistas Gitanas Nausėda, kurį prezidentu rugpjūtį norėjo matyti 19,7 proc. respondentų. Birželį jo reitingas buvo 20,6 procento. G. Nausėda jau paliko SEB banką, kur ėjo banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Tikimasi, kad jis savo sprendimą dėl kandidavimo rinkimuose į šalies vadovo postą paskelbs šį mėnesį. Antroje vietoje išlieka Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurio reitingas per vasarą paaugo 4,4 proc. punkto – nuo 10 proc. – birželį iki 14,4 proc. – rugpjūtį. Pats V. Matijošaitis laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė, kad jam pirmoje vietoje dabar yra artėjantys Kauno miesto mero rinkimai. Trečioje reitingų lentelės vietoje yra Saulius Skvernelis. Jo reitingas rugpjūtį buvo 10,7 proc., o birželį – 6,3 procento. Tada jis buvo formaliai nukritęs į ketvirtą vietą lentelėje. S. Skvernelis savo sprendimą, ar kandidatuos į prezidentus pasakys tik kitąmet. Premjeras tvirtina, kad jam dabar svarbiau biudžetas ir kiti darbai Seimo rudens sesijoje. Tačiau jam, kaip galimam kandidatui, paramą jau reiškia jį į Vyriausybės vadovus delegavusios „valstiečių“ partijos vadovybė. Ramūnas Karbauskis tvirtino nemanąs, kad gali atsirasti daugiau jų remiamų kandidatų. Ketvirtoje vietoje rugsėjį atsidūrė apie savo kandidatavimą jau paskelbęs Vygaudas Ušackas. Nors kai buvo atliekama apklausa, dar tai nebuvo oficialiai patvirtinta. Jo palaikymas rugpjūtį siekė 8,3 proc., birželį – 6,7 procento. Dėl V. Ušacko didžiausia dilema lieka ta, ar jis liks kandidatu į prezidentus, jei pralaimės vidinius partinius Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kuriai priklauso, rinkimus. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešai perspėjo, kad tai turėtų politinių pasekmių. „Partijos išankstinių rinkimų tvarka numato labai griežtą punktą, gal kiek abstraktų, bet nepaisant to, griežtą, – kad partija daugiau galimybių su tokiu žmogumi sietis nemato apskritai. Saitai nutrūktų su tokiu asmeniu“, – sakė G. Landsbergis. Viena iš konkurenčių vidiniuose partijos rinkimuose yra parlamentarė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Kol kas nėra aišku, ar ji pati nori dalyvauti šiuose rinkimuose. Rugpjūtį ją „Spinter tyrimų“ apklausoje palaikė 8 proc., o birželį – 6 proc. respondentų. 5,8 proc. respondentų savo balsą rinkimuose būtų atidavę europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei. Jos galimybės rinkimuose anksčiau tikrintos nebuvo, todėl šio rezultato nėra su kuo palyginti. Pati V. Blinkevičiūtė apie savo norą kandidatuoti šiuose rinkimuose kol kas nekalbėjo. Už jos liko dar vienas galimas konservatorių kandidatas rinkimuose parlamentaras Žygimantas Pavilionis. Jį rugpjūtį palaikė 3,9 proc. , birželį – 4 proc. respondentų. Ž. Pavilionis yra išreiškęs savo norą dalyvauti šiuose rinkimuose. 3,1 proc. respondentų rugpjūtį, 3,4 proc. – birželį savo balsą būtų atidavę europarlamentarui Antanui Guogai. 2,5 proc. apklaustųjų rugpjūtį būtų balsavę už Ramūną Karbauskį. Nei vienas jų apie norą dalyvauti prezidento rinkimuose nieko nekalbėjo. Už Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, kuris yra sakęs, kad apie prezidento rinkimus negalvoja, rugpjūtį būtų balsavę 1,6 proc., o birželį – 2,2 proc. respondentų. Savo valią kandidatuoti prezidento rinkimuose išsakiusi parlamentarė Aušra Maldeikienė rugpjūtį turėjo 1,5 proc., birželį – 1,1 proc. apklaustųjų palaikymą. Taip pat apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs parlamentaras Naglis Puteikis rugpjūtį būtų gavęs 1,4 proc., birželį – 2,4 proc. balsų. Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis būtų palaikomas 0,3 proc. apklaustųjų. Jis taip pat kol kas niekur nekalbėjo apie savo norą dalyvauti šiuose rinkimuose. Prie prezidento rinkimų starto linijos jau stojęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis rugpjūtį turėjo 0,3 proc., o birželį – 0,6 proc. reitingą. 4,6 proc. respondentų rugpjūtį ir 11,6 proc. – birželį būtų balsavę dar už kokį nors kitą kandidatą. O 13,9 proc. apklaustųjų rugpjūtį ir 23,5 proc. – birželį nebalsuotų arba nežinojo, už ką balsuoti. Numato didžiulius pokyčius Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas atkreipė dėmesį, kad kol kas dar nėra aiškaus galutinio kandidatų į prezidentus sąrašo, todėl rezultatai ateityje dar gali keistis. „Didelių pokyčių kol kas nematyti. S. Skvernelio reitingas buvo šiek tiek nukritęs, bet jis atsistatė. Tai reiškia, kad tas kritimas nebuvo tvarus, o tik susijęs su kažkokia naujiena, ilgesniu laikotarpiu jo palaikymas laikosi panašiame lygyje“, – sakė I. Zokas. Bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad netrukus reitinguose pamatysime didžiulius pokyčius. „Matome, kad įsijungia partijos. Taip pat atsiranda tokios pavardės kaip Rolandas Paksas. Rugsėjis reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių mėnesių, ir lauksime naujų rezultatų“, – sakė V. Gaidys. Sociologas neatmeta, kad V. Ušacko aktyvumas gali jį stumtelėti „į pirmą lygą“. Pasak jo, tai jau yra tas mėnuo, kada ir I. Šimonytei, ir V. Matijošaičiui reikia aiškiai pasakyti savo ketinimus. „Laikas pasakyti, nes iš reitingų iškrisi kaip psichologiškai nedalyvaujantis“, – sakė V. Gaidys. Su G. Nausėda ir S. Skverneliu, pasak sociologo, yra šiek tiek kita situacija – žmonės „de facto“ jau mąsto apie juos kaip apie kandidatus.

Daugiau
09/14/2018

„Nord Stream 2“: dar galime pamatyti pokyčių
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Eltai sakė, kad „Nord Stream 2“ istorijoje taškas dar nėra padėtas, ir per Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą ši tema taip pat gali būti aptarta. Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui. Vokietijos užsienio reikalų ministras, nors ir tikina atsižvelgsiąs į Baltijos valstybių nuogąstavimus, tačiau projektą vadina komerciniu. Vasarą, nepaisant kritikos, Švedijos vyriausybė taip pat pritarė projektui, tačiau dabar šalies parlamentarai į dujotiekį žvelgia kiek skeptiškai. Kaip Eltai sakė L. Linkevičius, pokyčių „Nord Stream 2“ istorijoje dar galime tikėtis, tačiau labiau iš tų valstybių, kurios turi tiesioginį interesą dujotiekiui. „Apskritai kalbant, labiausiai, kas gali kažką pakeisti, tai tos šalys, kurios tiesiogiai turi interesų, kad yra trasoje arba šalia savo teritorinių vandenų. Tai pirmiausia išskirčiau Daniją. Švedija taip pat gali būti minima, tačiau sklinda oficialūs komentarai, kad jie neturi teisinio pagrindo prieštarauti. Bet mums svarbu tiek nacionalinės, tiek Europos Komisijos reakcijos. Nepamirškime, kad ir Europos Komisijos atsakingų pareigūnų, pavyzdžiui, energetikos komisaro Marošo Šefčovičiaus komentarai visuomet buvo labai neigiami. Kol kas dar sunku padėti tašką, ir ta istorija tęsiasi. Nepamirškime, kad labai aktyviai dalyvauja ir užjūrio valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, kurios pasisako neigiamai šio projekto atžvilgiu. Manau, kad čia dar bus visokių pokyčių ir įvykių“, - teigė L. Linkevičius. Iš Skandinavijos šalių leidimų dar nedavusi Danija, tačiau L. Linkevičius mano, kad ateityje Danija dar galėtų pakeisti savo poziciją. Galima tikėtis, kad dujotiekio klausimas bus paliestas penktadienį, kai Vokietijos kanclerė A. Merkel Lietuvoje susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. „Paprastai mes tuos klausimus iškeliame. Buvo atvažiavęs naujasis užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tai jo komentaras buvo kiek kitoks, nei tradiciškai būdavo. Jeigu anksčiau Vokietijos oficialūs atstovai sakydavo, kad tai tik komercinis projektas, tai Maasas, kiek pamenu, sakė, kad čia yra ir kitų niuansų - politinių. Tai yra vis tiek žvilgsnis į tą pusę suvokiant, bet vėlgi sudėtinga pasakyti, kiek tai gali pakeisti Vyriausybės poziciją. Aš nežinau, ar tie klausimai iškils, bet jei iškils, tai mūsų pozicijos yra gana gerai žinomos visiems - mes tam projektui nepritariame, nematome ekonominės logikos. Matome tam tikrų politinių aspektų, kurie neatitinka Europos Sąjungos politikos prioritetų. Vokietija laikosi kitokios nuomonės šiuo požiūriu“, - sakė užsienio reikalų ministras. Primename, kad Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą. Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai. Be to, šalys sutarė įgyvendinti bendrą biokuro biržos projektą. Penktadienį į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta A. Merkel, ji susitiks su prezidente D. Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuos klausimai, susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“. D.Grybauskaitė savo ruožtu susitikimo metu bandys įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą pavyzdinėms Bendrijos nariams nebūtų teisinga. Juolab, kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas žemiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio. Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidurs ir JK išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su JK susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.

Daugiau
09/10/2018

Iš Seimo laukiama tik atsakingų sprendimų
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Seimo valdyba aptarė politinio sezono aktualijas ir šalies žmonėms svarbiausius darbus kitą savaitę prasidedančioje parlamento rudens sesijoje. Pasak Prezidentės, Seimas turėtų siekti, kad žmonės jį įsimintų dėl vertingų reformų, bet ne dėl konfliktų, kuriuos stebime nuo pavasario sesijos. Skirtingų nuomonių turi būti, tačiau negalima visas jėgas skirti santykių aiškinimuisi. Tai kelia pavojų politikams prieš rinkimus prarasti žmonių pasitikėjimą, po kurio ateina nepasitikėjimas ir valstybe, o to negalime sau leisti. Šalies vadovė pabrėžė Konstitucijos viršenybę visame teisėkūros procese, kad nesikartotų antikonstituciniai sprendimai, kai Seime neatsižvelgiama net į Teisės departamento išvadas, jog prasilenkiama su konstitucinėmis normomis. Visa įstatymų leidyba turi pasižymėti branda ir atsakomybe. Prezidentės teigimu, tautai svarbaus dvigubos pilietybės klausimo negalima iš anksto pasmerkti nesėkmei, pažeidžiant Konstitucijos vientisumą ir viršenybę. Todėl nereikėtų ieškoti nepagrįstų išimčių, kurios suformuotų būsimą referendumo teisėtumo problemą. Visa tai rodo, kad teisėkūros kokybei būtina skirti didžiausią dėmesį. Pasak šalies vadovės, reformų įgyvendinimas – valdančiųjų Achilo kulnas. Akivaizdus pavyzdys – švietimo reforma, kuri vyksta chaotiškai ir paskubomis, versdama mokytojus galvoti apie streikus. Rezultatų kol kas nedavė ir aukštųjų mokyklų pertvarka. Šiais metais pirmą kartą gynybos finansavimui siekiant 2 proc. BVP, Prezidentė ragina ir toliau laikytis tokio paties susitelkimo dėl valstybės saugumo, kad Lietuva sklandžiai vykdytų gynybos įsipareigojimus. Prezidentės įsitikinimu, sutelktos parlamentarų atsakomybės, atmetant rinkimų populizmą, labai reikės svarstant visą 2019 m. valstybės biudžetą. Šalies vadovė akcentavo būtinybę pasirengti artimiausiems užsienio politikos iššūkiams. Be minėto šalies saugumo užtikrinimo, laukia įvairios situacijos, kurias diktuos „Brexit“, tarpatlantinio susiskaldymo padariniai, būsimos derybos dėl ES naujos finansinės perspektyvos, Astravo jėgainės problema. Šiai rudens sesijai valstybės vadovė pasiūlė 13 naujų įstatymų iniciatyvų. Tarp jų – įstatymų pataisas dėl konkurencingų kainų užtikrinimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo, pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų prieinamumo, antstolių atlyginimo ribojimo, didesnio skaidrumo valstybės tarnyboje ir korupcijos pažabojimo. Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai bendromis jėgomis įveikti laukiančius sudėtingus iššūkius ir pakvietė atsakingai valdyti valstybę.

Daugiau
08/24/2018

Jei ne D. Kreivys ir A. Kubilius, investicijų nepritrauktume
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Daugiau
08/24/2018

Vilniuje B. Netanyahu Lietuvos politikams dėkojo už tvirtą poziciją
Į Lietuvą ketvirtadienį istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Vakare surengtoje bendroje spaudos konferencijoje vyriausybės rūmuose B. Netanyahu dėkojo premjerui Sauliui Skverneliui ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui už tvirtą poziciją Europoje su Izraeliu susijusiais klausimais, taip pat dėl Irano branduolinio susitarimo.

Daugiau
08/03/2018

Kad Lietuvoje daugėtų gyventojų
Lietuvą apskriejo maloni ir daug kam netikėta žinia. Jau du mėnesiai, kaip į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta. Tokie duomenys nuteikia optimistiškai dėl visų metų statistikos ir gal pagaliau baigiasi ta katastrofiška emigracija iš Lietuvos, stebinanti visą pasaulį. Nors daug kas stebėjosi naujausiais duomenimis, bet visi besidomintys jau seniai laukė tokio pokyčio ir per daug nesidžiaugia, nes migracijos ir demografijos problemos toli gražu tuo nesibaigia.

Daugiau
08/03/2018

Siekia Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatė parengtą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas bei sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu