Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai?

Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti? Emigracija politikams nerūpi Emigracijos klausimo politikai vengia, nes nelabai turi ką pasiūlyti. Medikai su atlyginimų reikalavimu ir mokytojų profsąjungos čia pat už lango, o emigracija - tai tokia valstybinė problema, kuri mitingu prie Vyriausybės langų nepatriukšmaus. Dar yra požiūris, kad emigracija išsispręs savaime arba „o kam išvis ką nors daryti“, bet daugiausiai girdisi bambeklių balsai kaip viskas blogai ir absoliučiai nesigir
daugiau

Į Lietuvos valstybės šimtmetį veda sąmoningumas

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis - reikšmingas istorinis įvykis, o žmogaus kelias prasideda nuo tėviškės. Čia jis pradeda rašyti tautos istoriją savo darbais. Daug informacijos suguldyta į istorijos leidinius, kurie išleisti Lietuvoje ir užsienyje. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centre leidinių su autografais kolekcija - unikalus kultūros reiškinys. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dar labiau išsiplėtė kolekcija. Sklaidau istorijos mokslo leidinius, įrašus jų puslapiuose. Kai rengiau spaudai šią publikaciją, gavome dailininko, muziejaus su skulptūrų parku Vyžuonose (Utenos raj.) įkūrėjo Algirdo Indrašiaus leidinį „ ... einu, kad pasodinčiau medį“. Savo darbų leidinį sudarė pats menininkas, o fotografijų autorius Adolfas Sinkevičius. Gimnazijos Lituanistikos centre įsikūręs
daugiau

Neįtikėtinai unikalus meno objektas kuriamas Marijampolėje

Paskutiniu metu Lietuvoje kuriama daug įvairių meno kūrinių viešose erdvėse. Ypač daug paminklų, kurie kelia nemažas diskusijas ir yra skirti didžiųjų miestų aikštėms ir skverams. Tačiau vienas projektas, kuriamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Marijampolės miesto kultūros sostinės laikotarpiui, verčia aikčioti iš nuostabos. Tai analogų neturinti šviesos instaliacija, kuri atsidurs ant vieno iš aukščiausio pramoninių šio lygumų miesto pastatų, ir sukurs netikėtą šviesos šaltinį ir šviečiantį siluetą, matomą toli už miesto. Šviesos instaliaciją sudarys 7 skirtingų aukščių bokštai nuo 8 iki 15 metrų, kurių kraštinės bus instaliuotos ryškėjančiomis į viršų LED juostomis ir, kai kur, lazerių spinduliais. Jie simbolizuos šviesą, sklidusią prieš šimtmetį iš Suvalkijos. Tai bus be galo įspūdingas vaizdas, neturintis sau lygių ne tik Lietuvoje, bet ir a
daugiau

Žurnalistams – apie Lietuvos tautines mažumas

Jaukioje Lietuvos teatro sąjungos salėje įvyko žurnalistų susitikimas su Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktore, daktare Vida Montvydaite. Susitikime dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, gausus būrys žurnalistų. Pokalbį vedė LŽS Tarybos ir Valdybos narys, Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla. Į susitikimą susirinko daug žurnalistų Pasak V. Montvydaitės, neseniai atkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi gilias ištakas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę tautinės bendrijos ėmė burtis į nevyriausybines organizacijas. Tuo pat metu – 1989 metais, buvo įsteigta ir pirmoji tautinių mažumų klausimus koordinuojanti institucija - Tautybių departamentas, kurio direktore paskirta Halina Kobeckaitė. Vėliau Tautybių departamentas tapo Regionini
daugiau

Tyrimas: vyrai labiau linkę aukoti vaikams

Artėjant Šv. Kalėdoms daugelis pasiduoda šventinei karštinei, kurią lydi pakili nuotaika, dėmesys aplinkiniams ir noras aukoti. Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad pusė apklaustųjų šiemet priešventiniu laikotarpiu planuoja aukoti savo laiką ar skirti finansinę paramą. Tyrimo rezultatai atskleidė ir kiek netikėtus rezultatus – vyrai labiau linkę aukoti likimo nuskriaustiems vaikams nei moterys. Vaikams vyrai aukoja noriau nei moterys Kaip rodo tyrimo rezultatai, pusė visų apklaustųjų prieš artėjančias šventes planuoja aukoti ar skirti finansinę paramą: maždaug trečdalis iš jų ketina paaukoti pinigų, penktadalis padovanoti savo daiktų ar drabužių, o 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad skirs savo laiką – eis savanoriauti. Kaip ir galima tikėtis, moterys yra labiau linkusios aukoti – planuojančios paaukoti teigia 55 proc. apklaustų
daugiau

Lietuvos pradinukų pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį

Kaip parodė antradienį, gruodžio 5 d., paskelbtas PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas, Lietuvos 10-mečių vaikų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – Lietuva iš buvusios 26-os vietos šoktelėjo į 16-ąją poziciją ir dabar mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai). Lietuvoje šiame tyrime dalyvavo 4 317 ketvirtos klasės mokinių iš 195 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lietuvių, lenkų arba rusų kalba. Tyrime dalyvavo iš viso 61 šalis. Lietuva atsiduria 12-os šalių grupėje, greta Švedijos, JAV, Italijos, Danijos, Nyderlandų, Kanados ir kitų, bei aplenkia visas šalis žemiau vidurkio ir dar 22 šalis, pasiekusias aukštesnių už PIRLS skalės vidurkį skaitymo rezultatų, tame tarpe Austriją, Vokietiją, Izraelį, Portugaliją, Ispaniją,
daugiau

Pirmą kartą Lietuvoje bus matuojamas ŽIV stigmos indeksas

Žmonės, turintys žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), ir jų šeimų nariai susiduria su rimta socialine atskirtimi dėl visuomenės, medikų bendruomenės ir sprendimų priėmėjų išankstinių neigiamų nuostatų. Lietuva prisijungia prie pasaulinės iniciatyvos ir pradeda tyrimą, kuris leis pamatuoti ir suprasti stigmatizacijos ir diskriminacijos formas ir mastą. Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, maždaug vienam iš aštuonių žmonių,  turinčių ŽIV, yra tekę patekti į situaciją, kai jiems atsisakoma suteikti sveikatos priežiūros paslaugų dėl stigmatizavimo. Šį rudenį Koalicija „Galiu gyventi“ pradėjo projektą „ŽIV iššūkis: atotrūkio įveikimas Lietuvoje“, kurio vienas pagrindinių tikslų – tarptautinis ŽIV infekuotų asmenų stigmos indekso tyrimas. „Manoma, kad dėl patiriamos išankstinės neigiamos nuostatos turintieji ŽIV ir jų artimieji vengia ie
daugiau

Lietuva galutinai atsisveikins su komunistiniais simboliais?

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymo projektą, siūlydami eiti pastaraisiais metais Ukrainos bei Lenkijos pramintu keliu ir „išvalyti viešąsias erdves nuo komunistinių ir kitų totalitarinių ideologijų likučių“. Šis įstatymo projektas buvo pristatytas spaudos konferencijoje. Sovietinės Žaliojo tilto skulptūros Vilniuje – jau nukeltos Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat iškyla diskusijos dėl gatvių ar mokyklų pavadinimų, miestų aikštėse tebestovinčių paminklų, skirtų su komunistine ideologija ar sovietinės okupacijos režimu susijusiems veikėjams, Lietuvą okupavusiai Raudonajai armijai. Sprendimus dėl tokių objektų pervadinimo ar pašalinimo šiandien savarankiškai priima savivaldybės, tačiau dažnu atveju nusprendžiama nesiimti ryžtingesnių veiksmų dėl įsivaizduo
daugiau

Kalėdinių dovanų siuntimas paštu: ką draudžiama siųsti?

Artėjant Kalėdoms ir sparčiai augant tiek gaunamų iš užsienio, tiek Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų srautui, „Lietuvos paštas“ kviečia gyventojus atsakingai rinktis internetu užsisakomas prekes, kurios bus siunčiamos paštu. Tos kalėdinės dovanos, kurios patenka tarp draudžiamų paštu siųsti daiktų, adresatų gali ir nepasiekti. Į tai svarbu dėmesį atkreipti ir užsienio lietuviams, norintiems palepinti Lietuvoje likusius artimuosius ir draugus. „Kasmet vis labiau populiarėjanti elektroninė prekyba jau įpratino ir mūsų tautiečius Kalėdoms dovanų įsigyti internetu ir siųstis jas iš toliausių užsienio šalių. Kartais itin patrauklios kainos paskatina surizikuoti įsigyti daiktų, kurie neturėtų keliauti paštu. Prieš užsisakant prekių ir siunčiant jas paštu, siuntų savitarnos terminalais ar per kurjerius rekomenduojame pasidomėti draudžiamų siųsti daiktų sąra
daugiau

LDK didžiojo etmono, kunigaikščio J. Radvilos 405-asis gimtadienis

2017 m. gruodžio 2 d. Kaune, Vilijampolėje, buvusiuose I. B. Volfo namuose vyko LDK didžiojo etmono, kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612-1655) 405-ojo gimtadienio bei Vilijampolės įkūrimo 365-mečio minėjimas. Minėjimo akimirka Renginyje dalyvavo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM, LR Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, išrinktas Vilijampolės-Aleksoto vienmandatėje apygardoje, LR Seimo narė Aušra Papirtienė, Kauno m. savivaldybės tarybos narė Jūratė Norvaišienė, ats. plk. Jonas Marcinkus, dim. plk. ltn. Algirdas Dilūnas, ats. plk. ltn. Aleksas Karalavičius, Kauno Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Dalia Lapėnienė, etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ pirmininkė Stasė Mickutė, LSMU prof. hab. dr. Romas Gružauskas, dim.
daugiau