Išparduos pastatus, atleis dėstytojus – čia reforma?

Valdantieji kalba apie aukštojo mokslo reformą, tačiau visos diskusijos sukasi tik apie lentelių su universitetų pavadinimais skaičių. Ar tai reforma? Diskusijos dėl lyderystės ir kokybinių rodiklių lieka paraštėje, o visa reforma susiveda į formalius skaičius. MOSTA skaičiavimai Problema ne mokslo kokybė, bet studentų trūkumas Viešai diskutuojama, kad universitetams būtina reforma, nes mokslas nekokybiškas. Bet kodėl nekokybiškas, kokie rodikliai nekokybiški? Baigę studijas jaunuoliai sėkmingai įsidarbina, juos giria investuotojai, o užsienyje absolventai su lietuviškais diplomais graibstomi, ypač medicinos, fizikos ar technikos specialybių. Tai kuo pasireiškia tas nekokybiškumas? Mitas, kad lietuviškos studijos nekokybiškos. Kodėl patys save nuvertiname, juodiname tai, kas yra gero lygio ir vertinama užsienyje? Studijos mūsų universitetuose atit
daugiau

R. Karoblis po vizito JAV: „Baltijos šalys gali būti tikros dėl JAV paramos“

„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po praėjusią savaitę įvykusio vizito į JAV. Baltijos šalių gynybos ministrai su JAV senatore Cynthia Jeanne Shaheen Pasak ministro, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dolerių didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje. Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen
daugiau

Seimas dėl dvigubos pilietybės kreipiasi į Konstitucinį teismą

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą išaiškinti savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Svarstomu projektu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Kreipimusi taip pat siekiama išsiaiškinti, ar sąlyginai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos šalies pilietybę, skaičius
daugiau

Ekstremali ekspedicija į Sibirą – pirmojo trėmimo aukoms įprasminti

Daugiau kaip 600 kilometrų per Jakutijos šiaurę pėsčiomis ir plaukiant kanojomis – tokiam ekstremaliam žygiui šiuo metu ruošiasi keturi patyrę žygeiviai iš Lietuvos. Ekspedicijos „Lapteviečių pėdomis“ metu kirsdami Verchojansko kalnagūbrį ir pereidami iš Janos upės į Leną, jie simboliškai sujungs dvi „tremties upes“, taip pagerbdami birželio 14-osios tremtinių atminimą. Ekspedicijos vadovas Gediminas Andriukaitis Šių metų rugpjūtį sukanka 75 metai, kai 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtiniai iš Lietuvos buvo išlaipinti Lenos deltos salose, prie Laptevų jūros – amžino įšalo žemėje. „Ekspedicija sieks priminti tremtinių-lapteviečių istoriją ir įprasminti ją „išgyvenimo“ patirties žygiu. Atšiauriame krašte ant Lenos ir Janos krantų išlaipinti žmonės buvo palikti likimo valiai, daugelis žuvo pirmąją žiemą. Šiandien laikas ir gamtos stichijos trina
daugiau

Atgaivins tremtinių jausmus ir išgyvenimus

Tarptautinė komisija, kaip ir kasmet, inicijuoja Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Šiemet minimos 76-osios pirmųjų trėmimų metinės, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių, iš kurių 5 060 buvo vaikai iki šešiolikos metų amžiaus. Šiemet mokyklos pakviestos organizuoti pilietinę iniciatyvą „Palikti namai...“. Iniciatyvos idėja kilo iš buvusių tremtinių, politinių kalinių atsiminimų – tekstuose gausu jautrių pasakojimų apie paliekamus namus, apie paskutinį žvilgsnį, nukreiptą į tėvų, senelių sodybą prieš išvežant į Sibiro platybes. Ruošdamiesi pilietinei iniciatyvai, moksleiviai su mokytojais skaitys ir kartu aptars tremtinių atsiminimus, kurs tremtinių paliktų namų maketus, įsivaizduos ir aptars, ką tremtiniai išgyveno vežami į nežinią. Tremčių minėjimo renginiuose mok
daugiau

K. Masiulis prašo neuždaryti Valkininkų vaikų sanatorijos

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą prašydamas neuždaryti Santaros klinikų Vaikų ligoninės Valkininkų padalinio. „Vietoje to, kad vaizdingame Valkininkų pušyne, kur gaivus oras ir vaizdingos apylinkės būtų plečiamos sanatorinės paslaugos, tai Santaros klinikų vadovybė atidarė naują priestatą sostinėje ir uždaro padalinį mažame miestelyje. Žmonės moka šimtus ir tūkstančius eurų, kad galėtų iš dulkėto miesto pabėgti į gamtą, o biurokratai elgiasi priešingai. Lietuva tokia graži savo gamta, kodėl to neišnaudoti ir viską telkti išimtinai Vilniuje?“, – sako parlamentaras. Valkininkų sanatorija veikia nuo XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio, joje gali ilsėtis 50 vaikų. Pastatai neseniai renovuoti už 1 mln. eurų, koridoriuose yra kultūros paveldu pripažintų freskų. „Uždarius Valkininkų sanatoriją, kvalifikuoti
daugiau

Ekspertų prognozės Lietuvos NT rinkai

Lietuvos bankas įspėja apie grėsmes nekilnojamojo turto rinkoje. Jeigu situacija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ir būsto kreditavimas keisis taip, kaip praėjusiais metais, per artimiausius dvejus metus Lietuva gali susidurti su problemomis. Gitanas Nausėda Ar laukia dar vienas nekilnojamojo turto kainų burbulas? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ generaliniu direktoriumi Domu Dargiu. – Pone Nausėda, susidaro įspūdis, kad situacija panašėja į tokią, kuri buvo 2007–2008 m., kai turėjome nekilnojamojo turto kainų burbulą, kuris vėliau sprogo. Iš to, ką antradienį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, galima suprasti, kad reikia ruoštis kažkam panašaus? G
daugiau

Pensilvanija – viena svarbiausių Lietuvos partnerių

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis JAV valstijos Pensilvanijos sostinėje susitiko su gubernatoriumi Thomasu Wolfu. Susitikime ministras akcentavo glaudžius Lietuvos ir Pensilvanijos ryšius. Pasak ministro, Lietuvos ryšiai su JAV stiprėja, o Pensilvanija gali tapti Lietuvos vartais į JAV. Susitikimo metu buvo pažymėta, kad Lietuva pasižymi aukštais mokslo pasiekimais gamtos moksluose, IT sektoriaus išvystymu – tai gali tapti puikiu stimulu tarpusavio prekybai ir investicijoms. Krašto apsaugos ministras  taip pat  pasiūlė užmegzti kontaktus tarp kibernetinės gynybos ekspertų. Ministras Raimundas Karoblis Pensilvanijoje Krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brigados generolu Anthony J. Carrelli. Susitikime aptartas krašto apsaugos sistemos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendra
daugiau

2018 m. Dainų šventė suvienys tūkstančius lietuvių

Likus kiek daugiau nei metams iki vieno didingiausių valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių, Lietuvos nacionalinis kultūros centras pradeda mėgėjų meno kolektyvų registraciją į 2018 m. Dainų šventę „Vardan tos…“. Planuojama, kad birželio 30 – liepos 6 d. vyksiančioje šventėje pasirodymus surengs apie 40 tūkst. dalyvių. Šventėje laukiama ir užsienio lietuvių iš daugiau kaip dešimties šalių. Dainų diena Lietuvos dainų šventės Folkloro diena Šiuo metu šventei intensyviai rengiamasi: Dainų šventės organizacinio komiteto ir kūrybinių grupių posėdžiuose aptariami pasirengimo šventei darbai, sprendžiami organizaciniai ir meniniai programų klausimai, tobulinami režisūriniai sumanymai. Mėgėjų meno kolektyvai atsakingai mokosi kūrinius, dalyvauja peržiūrose, repetuoja ir ruošiasi apžiūroms. Šventės rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras –
daugiau

Apie lietuvių kalbą

Apie lietuvių kalbą dienraštyje „The New York Times“ rašo autorius Theodore‘as S. Thurstonas. Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, yra žodingesnė negu lotynų kalba, ir nepalyginamai įmantresnė negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Giminingumas toks aiškus, kad bet koks filologas labai aiškiai gali matyti, jog sanskritas, graikų ir lotynų kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos. Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai
daugiau