Konstitucinis Teismas vėl imasi dvigubos pilietybės klausimo

Seimo prašymu Konstitucinis Teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Apie tai - laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu Žygimantu Pavilioniu ir Vilniaus universiteto teisės profesoriumi, buvusiu Konstitucinio Teismo teisėju Egidijumi Šileikiu. Egidijus Šileikis – Pone Pavilioni, antradienį Konstituciniame Teisme viešame posėdyje pradėtas nagrinėti Seimo narių prašymas dėl dvigubos pilietybės tiems asmenims, kurie Lietuvą paliko po nepriklausomybės atkūrimo ir išvyko į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis. Kokie jūsų argumentai, kas pasikeitė? Ž. Pavilionis: Daugiausia diskusijų teisme buvo apie tą transatlantinį kriterijų. Suradau paties prof. Dainiaus Žalimo mokslinių straipsnių, kur jis sako, kad mūsų Konstitucija yra ypatinga būtent dėl geopolitinės orientacijos, pradedant nuo 1949 m., kai mūsų partizana
daugiau

In memoriam. Vanda Fabijonavičiūtė Šliūpienė

Spalio 12 d. paskui žinomą visuomenės veikėją, jauniausią dr. Jono Šliūpo sūnų a.a. Vytautą Joną Šliūpą po 50 dienų Anapilin išėjo ir jo žmona Vanda Šliūpienė (Vanda Sliupas). Vanda Fabijonavičiūtė ir Vytautas Šliūpas susituokė 1954 m. liepos 17 d. Čikagoje. 1957 m. jiedu susilaukė sūnaus Kęstučio. Kartu išgyveno 63 metus. Vanda Fabijonavičiūtė Šliūpienė gimė 1932 m. lapkričio 8 d. Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių pradžios mokykloje, Mažeikių gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. Iki 1949 m. glaudėsi Vokietijos DP stovyklose. 1949 m. pavasarį persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. baigė farmacijos studijas Ilinojaus universitete. Vanda Šliūpienė aktyviai dalyvavo įvairių draugijų veikloje. Nuo 1945 m. aktyvi skautų organizacijos dalyvė. Kartu su vyru Vytautu gyveno ir lankėsi įvairiose pasaulio šalyse: Liberijoje, Bolivijoje, Pakistane, Bankok
daugiau

Lietuvos diplomatai pagerbė Tado Kosciuškos atminimą

Spalio 15 d. Lietuvos ambasadorius Rolandas Kriščiūnas kartu su Lenkijos ambasadoriumi Piotr Wilczek, JAV kariuomenės, valstybinių ir nevyriausybinių institucijų atstovais Vašingtone pagerbė generolo Tado Kosciuškos atminimą. Lenkijos ambasada spalio 14-15 d. Vašingtone organizavo renginius, skirtus paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės 1794-ųjų sukilimo vado, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvio 200-ųjų mirties metinių sukaktį. R. Kriščiūnas savo kalboje prie T. Kosciuškos monumento Vašingtone pabrėžė 1794-ųjų sukilimo vado nuopelnus ir reikšmę šių dienų visuomenei. Ambasadorius pažymėjo, kad vertybės, kuriomis visą savo gyvenimą vadovavosi T. Kosciuška, yra aktualios ir šiandien. „Laisvės siekis, už kurį kovojo T. Kosciuška,  jungia  JAV, Lenkijos ir Lietuvos žmones ir stiprina transatlantinės bendruomenės ryšius“,
daugiau

VU tyrėjai atskleidė kitokį lietuvišką mąstymą

Namai, šeima, garbė, laisvė, darbas ir kiti žodžiai kasdieniame kontekste atrodo labai įprasti ir natūralūs. Vis dėlto už jų slypi daug gilesnės prasmės, kurias mes, lietuviai, perimame kaip savos kultūrinės tradicijos tąsą. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorė Kristina Rutkovska, Taikomosios kalbotyros instituto profesorė Irena Smetonienė ir asistentas Marius Smetona sako, kad jų parengta monografija „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ rodo, jog žodžių konceptai atskleidžia lietuvišką mąstymą kiek kitaip, nei esame įpratę manyti. Vienas įdomiausių viso tyrimo rezultatų liudija, kad nelaikome savęs nei Rytų, nei Vakarų valstybe. Esame kažkas visiškai savito, bet taip pat ir tarpinio. Gal galite trumpai pristatyti, kas yra „kalbos konceptas“? Prof. Irena Smetonienė: Kalbos konceptas yra ta
daugiau

Nematomos rinkos rankos fiasko

Pasaulyje vyksta įmonių stambėjimas - sėkmingesnės firmos įsigyja mažiau sėkmingas. Šis reiškinys apsunkina naujų žaidėjų atėjimą į rinką, nes naujoms nedidelėms kompanijoms, net ir turinčioms gerą verslo idėją, sunku konkuruoti su gigantais, galinčiais investuoti didžiulius pinigus į informacines technologijas ir kitokius brangius sprendimus. Paprastesnis būdas – savo verslo idėją ar įsteigtą naują verslą parduoti didesnei korporacijai, tačiau ši tendencija naikina vieną kertinių laisvos ekonomikos prielaidų – jos konkurencingumą. Dėl to daugelis klasikinės ekonomikos žadamų gėrybių - optimaliai pasiskirstyti ištekliai, aukštas užimtumo lygis ir kt. - tampa neįmanomi, o tai stipriai įtakoja pajamų nelygybę. Tarptautinė darbo organizacija savo 2008 m. pranešime teigia, kad, akcininkams siekiant vis didesnio pelno, korporacijų vadovai linkę nekreipti
daugiau

Pristatytas 2018 m. biudžetas

Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 d. gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis. „Džiugu, jog
daugiau

Stiprins šeimos instituciją

Seimas po svarstymo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką. Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, numatant priemones šeimoms gauti būtiną kompleksinę pagalbą, ypatingą dėmesį skiriant žalingų įpročių prevencijai, sudarant galimybę sutuoktiniams pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, sprendžiant kilusius ginčus dėl vaikų ar santuokos nutraukimo ir kitas priemones. Be to, Vyriausybė turėtų nustatyti bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrintų visos savivaldybės. Bazinis paslaugų šeimai paketas turės užtikrinti galimybes šeimai gauti būtiną pagalbą, orientuotą į šeimos gebėj
daugiau

„Maisto banko“ savanoriai: parama keičia žmonių gyvenimus

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai teigia, jog labdaros iniciatyvos keičia žmones. Skurstantieji, sulaukę paramos maistu, geba atsitiesti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Savanoryste užsiimantys jaunuoliai išmoksta padėti silpnesniam, o vyresni žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Didėjantis savanorių skaičius nuteikia optimistiškai „Labdaros ir paramos organizacijų darbuotojai ir savanoriai kasdien susiduria su realybe, kurios kiti gyventojai gali ir nepastebėti. Dabartinėje kultūroje mes esame įsitikinę, kad kiekvienas atsako už savo likimą, taip pat – ir už finansinį gerbūvį. Tuo tarpu mums tenka matyti, kaip žmonių gyvenimai griūna dėl netikėtų ir nesuplanuotų aplinkybių. Daugiausiai, ką galime padaryti – tai ištiesti pagalbos ranką, kad skurstantieji gebėtų išlipti iš kritinių situacijų“, – teigia „Maisto banko“ vadovė
daugiau

Siūlo įteisinti medikamentus, kurių sudėtyje yra kanapių

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, frakcijos nariai Aurelijus Veryga ir Agnė Širinskienė įregistravo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei Farmacijos įstatymų pataisas, kuriomis siūlo įteisinti vaistų, pagamintų iš iki šiol draustų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, vartojimą Lietuvoje. Tai reiškia, kad siūloma sudaryti platesnes galimybes sunkius pacientus gydyti vaistais, kurių sudėtyje gali būti ne tik kanapių, bet taip pat kitų sudedamųjų dalių iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Siūloma, kad tokie vaistai į Lietuvos rinką galėtų patekti tik tuo atveju, kai jų saugumas ir veiksmingumas įrodomas klinikiniais tyrimais, įvykdomos visos registravimo procedūros. Tai – įprastinės sąlygos, taikomos visiems vaistams. Įvertinus, ka
daugiau

Kviečia padovanoti Lietuvai Šimtmečio dovaną

Mes visi branginame savo laiką. Kasdien renkamės jį leisti savaip. O kam jį skirsi tu? Įteikime savo Šimtmečio dovanas – veikime, kurkime, savanoriaukime. Būkime aktyviais ir neabejingais piliečiais - tais, kuriems rūpi, kurie patys kuria malonesnę aplinką, tvirtesnę bendruomenę, rūpinasi kitais. Skirkime laiko Lietuvai! Projektas „Šimtmečio dovanos“ siekia auginti savanorystę Lietuvoje, pritraukti daugiau žmonių į esamas iniciatyvas, skatina kurti naujas savanorystės tradicijas bendruomenėse, kaimynystėje, kolektyvuose ar šeimose. Daugiau savanorių – daugiau dovanų Lietuvai, gražesnė mūsų valstybės šventė. Projektą įgyvendina Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Prie iniciatyvos taip pat prisijungia tarptautinius lietuvių profesionalus vienijantis tinklas „Global Lithuanian Leaders“, kuris kvieč
daugiau