Kitoks Lietuvos teatras

Jau aštuonerius metus sėkmingai gyvuoja Naujasis teatras. Iš kitų jis išsiskiria tuo, kad jame dirba vien tik negalią turintys žmonės. Be to, čia neišgirsite keiksmų, nepamatysite šiuolaikinių efektų, o po spektaklio jausitės apsivalę, nes čia statomos pjesės propaguoja krikščioniškas vertybes. Pokalbis su šio teatro įkūrėja, meno vadove ir direktore Svetlana Laima Zemleckiene. Ilgas kelias iki teatro Svetlana Laima Zemleckienė sako, kad jos kelias iki teatro buvo ilgas. Po mokyklos studijavo liaudies teatro režisūrą, bet pasirinko darbą su vaikais, tad dar baigė ikimokyklinės psichologijos ir pedagogikos studijas. „Dėl nuolatinio streso praradau regėjimą, buvau priversta palikti mėgstamą darbą. Ieškojau srities, kurioje galėčiau save realizuoti. Bandžiau daug ką, net verslą. Galiausiai patekau į Mažojo teatro akademijos aktorių kurs
daugiau

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - be to, kaip pranašauja demografai, Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, jaunimas emigruoja, tad kuo toliau, tuo labiau darbdaviams teks dairytis darbuotojų tarp vyresnių žmonių. O kur dar vis atitolinamas išėjimo į pensiją amžius. Tačiau, kaip liudija vyresnių darbo ieškančiųjų patirtis, asmenys, kuriems - keturiasdešimt ir daugiau, darbdavių ne tik kad nėra gra
daugiau

Lietuvoje nebeliks festivalių?

Politikams patvirtinus planus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo masiniuose renginiuose, tai padidintų festivalių bilietų kainas arba lemtų jų iškėlimą į kitas valstybes, ketvirtadienį pareiškė šių renginių organizatoriai. „Kadangi brangtų bilietai, atvykstantys žmonės turėtų papildomai mokėti už tai, kad kažko negalės daryti, būdami suaugusiais žmonėmis“, - spaudos konferencijoje Seime sakė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė. Primename, jog praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktoms pataisoms, pagal kurias būtų uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių, švenčių, koncertų metu. Dėl šio nutarimo paskutinį žodį dar turės tarti Seimas. Seime taip pat svarstomas siūlymas leisti alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio prekiauti nuo 10
daugiau

Ko reikia, kad lietuvių muzika garsiau skambėtų užsienyje?

Norint, kad lietuvių kuriama muzika skambėtų, pavyzdžiui, Anglijoje, reikia važiuoti ir dirbti ten, tačiau prieš tai apsikuopti savo šalyje – nešvara gali vyrauti kai kurių atlikėjų mintyse. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedros magistras Tomas Pupinis. Anot jo, norint išpopuliarėti kitose šalyse, pirmiausia reikia turėti produktą – kai kurie nišiniai lietuvių atlikėjai rengia turus ir džiugina užsienio gerbėjus. – Kaip nusakyti, kas yra popmuzika? – Yra skirtumas tarp populiariosios muzikos ir popmuzikos. Dažnai popmuzika vadinama ta, kuri pasiekiama masėms, tai galioja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Populiarioji muzika apima ir nišinius žanrus, tai gali būti ir folk muzika, ir vokiečių šlageriai. Popkultūrą galima įvertinti globaliai. 2006–2007 m. b
daugiau

Lietuviškas Velykų stalas: nuo senovės iki dabarties

Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė, etnologė Nijolė Marcinkevičienė mano, kad verta pasistengti per metines šventes pasiruošti ir pasipuošti stalą nekasdieniškai. – Koks Velykų stalas būdavo gilioje senovėje? – Tai priklausė nuo žmogaus statuso. Kunigaikščių stalas, aišku, būdavo prabangus. XVI a. pradžios metraštininkai yra aprašę Lietuvos valdovų Velykų pietus: „Ant didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio, jo brolio Vladislavo, kuris tuo metu buvo ir Vengrijos, Čekijos karalius, šventų Velykų stalo būdavo dedamas keptas įdarytas avinėlis, simbolizuojantis Velykų avinėlį, jį, pagal tų laikų etiketą, galėdavo valgyti tik damos ir tik aukščiausi pasaulietiniai bei dvasininkijos asmenys. Stalo kampuose būdavo keturi kepti šernai, garbinantys keturis metų laikus. Šernai bū
daugiau

Lietuva pasiruošusi plėtoti santykius su Pensilvanijos valstija

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 7 dieną susitikime su Lietuvoje viešinčiu Pensilvanijos bendruomenės ir ekonominės plėtros departamento sekretoriumi Dennis M. Davin aptarė dvišalių ekonominių ryšių plėtros galimybes. L. Linkevičius pažymėjo, kad Lietuvą ir Pensilvaniją nuo šalies nepriklausomybės sieja intensyvus Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas, ryšius yra užmezgę Klaipėdos ir Filadelfijos uostai, be to, šioje valstijoje yra antra pagal dydį JAV lietuvių bendruomenė. „Džiaugiuosi, kad šiuo vizitu žengiame į tolimesnį santykių raidos etapą – ieškome nišų partnerystėms verslo, mokslo ir kitose naujose srityse. Potencialą tam tikrai matome,“ – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Pensilvanijos bendruomenės ir ekonominės plėtros departamento delegacija Lietuvoje lankėsi balandžio
daugiau

Konservatoriai siūlo imtis konkrečių žingsnių emigracijai stabdyti

Seime svarstomam Seimo nutarimui „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija teikia pasiūlymus, kuriuose akcentuoja, jog siekiant sustabdyti išvykstančiųjų srautus ir susigrąžinti emigrantus, Lietuvai būtina nedelsiant įgyvendinti konkrečius sprendimus socialinėje bei ekonominėje srityse, o ne tiesiog priiminėti deklaratyvius dokumentus, kaip tai siūlo valdančioji dauguma. „Pripažindami, kad emigracijos ir demografinės krizės problemos yra vienos svarbiausių šių dienų Lietuvai, manome, kad Seimas turi ne tiesiog priiminėti tuščius nutarimus, o padėti Vyriausybei nepasiklysti tarp savo programoje išskirtų 800 darbų bei nusimatyti 10 konkrečių žingsnių ekonominės, socialinės, švietimo ir sveikatos politikos srityse, kurie galėtų pagaliau realiai pažaboti emigraciją, – į
daugiau

Lietuva mini 13 metų narystę NATO

Lietuva mini 13-ąsias narystės NATO metines. 2004-ųjų kovo 29-ąją, kartu su dar šešiomis Baltijos ir Rytų Europos valstybėmis, Lietuva įsipareigojo kolektyvinei bloko šalių gynybai. Diskusijos dėl Aljanso ateities šiandien ypač suaktyvėjusios – išaugus įtampai su Rusija, Amerikoje Baltuosius rūmus perėmus Donaldo Trumpo administracijai. Rusijai neketinant grąžinti aneksuoto Krymo ir toliau kurstant karą Donbase, NATO tapo bene pagrindiniu garantu tikintis, kad Maskva į Baltijos šalių suverenitetą nesikėsins. Kaip atgrasomoji priemonė Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojami tarptautiniai batalionai po maždaug tūkstantį karių. Tačiau nerimo sukėlė ir tai, kad D. Trumpas dar per rinkimų kampaniją Aljanso narėms ne kartą priekaištavo dėl nepakankamo jų indėlio į gynybą. Šiuo metu tik 5 valstybės – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Estija, Lenk
daugiau

Lietuviai ryžtasi organų donorystei

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad kovo 27-ąją sukanka treji metai, kai Lietuvoje sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti ir internetu. Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotojos Audronės Būziuvienės, per šį laiką tokia galimybe jau pasinaudojo 4675 gyventojai. Iš viso pritarimą po savo mirties paaukoti organus donorystei raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę 24 130 Lietuvos gyventojų. Galimybė pasirašyti elektroninį sutikimą sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įdiegta, norint pagreitinti ir palengvinti procesą – žmogui nebereikia pildyti popierinės sutikimo formos – užtenka vos kelių minučių, ir sutikimas, neišeinant iš namų, užpildomas internetu. Vos įdiegta naujovė sulaukė itin didelio susidomėjimo: per kelias 2014 metų kovo mėnesio dienas sutikimus
daugiau

Emigracija naikina Lietuvą?

Visai neseniai Europos Sąjungos Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 metų. Tokių liūdnų prognozių dar nematėme - Lietuva ateityje demografiškai nyks sparčiausiai. Pagal šias prognozes, Lietuvoje šio šimtmečio viduryje gyvens jau mažiau nei 2 mln., o 2080 m. – 1,65 mln. žmonių. Svarbiausi – ekonominiai veiksniai Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie jau 4-ąją emigracijos bangą. „Labai aktualu ir skaudu, kad, 2015 metais įvedus eurą, prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkst. žmonių, o 2016 m. – net 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai daugiau, nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose, – teigia prof
daugiau