Lietuviškas filmas įvertintas prestižiniame Niujorko festivalyje

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą. Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš daugiau nei tūkstančio kasmet šiame festivalyje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių festivalyje apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. „Dabartiniame gausiame vizualinės kultūros sraute, nepaprastai smagu gauti apdovanojimą už originalumą. Tai yra didelė paskata ir įvertinimas manęs kaip menininko, perteikiančio pasaulį per savo subjektyvų, autorinį bruožą. Taipogi dėkoju visiems, kas dirbo prie šio filmo ir padėjo įgyvendinti stebuklą“, – sako filmo režisierius G. Šiaulys. „Sid
daugiau

Žolinės branda ir gausa Naisiuose

Rugpjūčio 15-ąją per Lietuvą nuvilnijo švenčiamos derliaus šventės – Žolinės – šurmulys. Ši šventė įvairiuose šalies regionuose turi savo tradicijas, tik tam kraštui būdingus papročius, bet visus vienija su gamtos ir darbų kalendoriumi deranti kasdienio gyvenimo visuma. Šiandien Žolinės apeigos, kurias mūsų protėviai skirdavo deivei gimdytojai Ladai, persipynė su krikščioniškaisiais papročiais. Bet ir gilioje senovėje, ir dabar šią dieną garbinami žolynai, dėkojama už naująjį derlių, linkima brandos, sotumo, atsisveikinama su vasara... Labai svarbu tądien svečiuotis, bendrauti su kaimynais, giminėmis, draugais. Jau trečiąkart Žolinė švenčiama Naisiuose (Šiaulių r.). Į šventę susirenka ne tik vietos gyventojai, bet ir gausus būrys svečių iš aplinkinių vietovių. Šiais metais visus džiugino vasariškas oras (senoliai sakytų, kad ir rud
daugiau

Rusijoje žmonės pasigenda lietuviškų produktų

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuva išlieka patraukli šalis, sako Rusijoje dirbantys Lietuvos diplomatai. Verslininkai į Rusiją daugiau gabena žaliavos, o ne gatavos produkcijos. Transporto ir logistikos įmonės siekia susigrąžinti prarastus užsakovus. Tačiau maskviečiai sako pasigendantys būtent lietuviškų produktų, ypač pieno. Maskvoje yra viena turgavietė, kurioje lankosi labiau pasiturintys maskviečiai. Produktai, pasak pirkėjų, –kokybiški, tačiau kainos ir jiems ne visada leidžia plačiai atverti pinigines. „Prekiaujame ėriena iš Dagestano, perka restoranai, pasiturintys žmonės. Bet perka mažiau, žmonės pinigų neturi. Nors ir mes kainas pakėlėme“, – sakė vienas turgaus pardavėjas. Turguje sutikta pirkėja tikino, kad ne kiekvienas gali čia apsipirkti: „Skurdžiau gyvenantiems yra atskiri prekybos centrai ir turgūs, kur viskas pigiau
daugiau

Nelaiminga Lietuva

Ryšys tarp pajamų ir bendro laimės jausmo ganėtinai aiškus. Yra atlikta tikrai daug tyrimų, taip pat ir Lietuvoje, siejant pajamas su labiausiai apibendrintu ir subjektyviausiu žmogaus savijautos rodikliu - laimės išgyvenimu. Tai ne laimės emocija, kuri gali keistis per dieną keliolika kartų, tai bendras laimingumo lygis, kuris gaunamas žmogui įvertinus, kokie buvo praėję metai ir ar kitais metais jis tikisi, kad situacija gerės. Lietuva išsiskiria tuo, kad mūsų šalyje išskirtinai daug žmonių atsako, jog praėję metai buvo blogi ir ateityje žmogus nieko gero nesitiki. Tokių mūsų šalyje metai iš metų svyruoja tarp 17 ir 21 proc., o Skandinavijos šalyse tokių atsakymų būna apie 1-3 proc. Su šiais skaičiais galima susieti ir visas kitas esmines Lietuvos problemas. Nes bandymas viską vertinti BVP, kas būdinga rinkos ekonomikai, nebeatitinka XXI a. realijų,
daugiau

Lietuvos karinei infrastruktūrai – JAV lėšos

Lietuvos kariuomenės Pabradės ir Gaižiūnų poligonuose, Mumaičių karinėje teritorijoje ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įsibėgėja juose esančios karinės infrastruktūros modernizacija ir rekonstrukcija. Per 2017 metus čia planuojama įrengti apie 50 įvairios paskirties infrastruktūros objektų. 2016 m. liepos mėn. pradėtų objektų dalis jau yra baigti, kituose pradedami ar jau intensyviai vyksta darbai, kuriuos vykdant kviečiamos aktyviai dalyvauti ir Lietuvos įmonės, rašoma KAM pranešime žiniasklaidai. „Sparčiai plečiantis Lietuvos kariuomenės struktūroms ir į Lietuvą atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, poligonų plėtra ir jų modernizavimas yra viena iš prioritetinių mūsų veiklos sričių,“ – teigia krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas. Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų plėtros projekt
daugiau

Suprasti Baltijos „miško brolių“ istoriją

Karas niekada nėra vienapusiškas, paprastas ir aiškus. Žinomas britų žurnalistas, publicistas, savo straipsniuose nagrinėjantis buvusio Sovietinio bloko šalis, VDU garbės mokslų daktaras Edwardas Lucasas iš arčiau pažvelgia į vieną rezistencinės kovos su sovietais etapą. Edwardas Lucasas Rusija širsta dėl naujo NATO vaizdo įrašo, pelnytai aukštinančio Lietuvos, Latvijos ir Estijos „miškų brolius“, stojusius į rezistencinę kovą su okupantais. Pašaliečius ši tema glumina. Baltijos šalyse vykęs partizaninis karas prieš sovietų okupaciją net nėra vienas tų tragiškai pamirštų konfliktų – tai konfliktas, apie kurį dauguma pasaulyje niekada nežinojo. Kad šis konfliktas taptų aiškesnis (ir kad būtų jį lengviau paaiškinti kitiems), pabandykime įsivaizduoti štai tokį scenarijų. Tarkim, kad jūsų protėviai buvo gangsteriai. Prieš daug metų, kai jūs dar ir g
daugiau

Pristatyta patobulinta mokesčių reforma

Ketvirtadienį visuomenei Vyriausybė pristatė savo patobulintą mokesčių sistemą, o 2018-uosius paskelbė kovos su skurdu metais. Tartasi su visuomene Vyriausybės teigimu, sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. Plataus masto konsultacijas dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą. „Tik diskutuodami galime rasti tinkamiaus
daugiau

Internetas – net atokiausiuose Lietuvos kaimuose

Lietuviai gali didžiuotis ne tik savo istorija ar įvairiais pasiekimais inovacijose, bet ir plačiai išvystytu interneto tinklu – pagyros už galimybę daug kur prisijungti prie interneto, už jo greitį ir kokybę vis dažniau sklinda iš šalį aplankančių turistų lūpų. Šiuo metu internetas pasiekiamas apie 98,7 proc. Lietuvos teritorijos. Greitu metu šis procentas dar padidės – ES Komisija pritarė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) įgyvendinamo projekto finansavimui, kuriame numatyta interneto liniją nutiesti į atokiausius šalies kampelius. Įgyvendinus projektą, bus įrengta apie 340 km plačiajuosčio ryšio linijų, prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros bus prijungta apie 400 kaimo gyvenvietėse esančių namų ūkių ir institucijų, taip sudarant galimybę dar didesniam kaimo vietovių gyventojų skaičiui naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
daugiau

Dviračių kultūra Lietuvoje: važinėja kas ketvirtas

Oro taršos dusinami didieji Lietuvos miestai siekia, kad kuo daugiau gyventojų persėstų ant dviračių, tačiau ši ekologiška transporto priemonė dar turės pakovoti dėl  savo vietos kasdienėje rutinoje. Nors Vilnius kol kas yra toliausiai pažengęs su infrastruktūra, tačiau čia kasdien dviratį mina mažiau žmonių nei regionuose. Draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad Vilniuje dviračiu važiuoti mėgsta ir save dviratininkams bent dalį laiko priskiria tik 15,3 proc. gyventojų, kai tuo tarpu likusioje šalyje šis skaičius siekia 22,8 proc., o kai kur siekia net 24,5 proc.   „Ir Vilnius, ir Kaunas siekia savos dviračių revoliucijos. Vilniuje įrengti nuomos punktai pirmiausiai išsprendžia nuosavo dviračio turėjimo klausimą, sostinė kasmet ilgina dviračių takus. Kaunas pokyčius šiemet pradėjo ryškiai žaliai nudažydamas juosta
daugiau

Rasa Tapinienė: „Netikrų naujienų fenomenas baugina savo mastais“

„Kiekvieną mėnesį „Facebook“ vidutiniškai naudojasi 2 milijardai žmonių. Tad sukurtos istorijos bei sąmokslo teorijos plinta žaibišku greičiu ir yra neišnaikinamos kaip tarakonai“, – teigia televizijos žurnalistė Rasa Tapinienė. Pasak jos, šiandien, kaip niekada, svarbus tampa gebėjimas atsirinkti informaciją ir tikrinti jos šaltinius. Apie šių dienų komunikaciją ir su ja susijusias problemas bei sprendimus su R. Tapiniene kalbasi Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas. – Kokie su komunikacija susiję įgūdžiai reikalingi mūsų socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos persmelktame pasaulyje? Gal, tarpdamas tokioje aplinkoje, tiesiog „natūraliai“ išmoksti komunikuoti? – Šiandien kiekvienas, turintis paskyrą socialiniame tinkle, turi galimybę bendrauti su dešimtimis,
daugiau