Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - be to, kaip pranašauja demografai, Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, jaunimas emigruoja, tad kuo toliau, tuo labiau darbdaviams teks dairytis darbuotojų tarp vyresnių žmonių. O kur dar vis atitolinamas išėjimo į pensiją amžius. Tačiau, kaip liudija vyresnių darbo ieškančiųjų patirtis, asmenys, kuriems - keturiasdešimt ir daugiau, darbdavių ne tik kad nėra gra
daugiau

Atlyginimai augs, nedarbas mažės

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą. Turime siekti išlaidų efektyvumo, taupyti ir kaupti rezervus, investuoti į ekonomikos augimą skatinančius, ilgalaikes darbo vietas kuriančius ir investicinę grąžą duodančius projektus. Taip pat turime geriau valdyti valstybės turtą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.   Vartojimas ir eksportas Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus. 2017 metais, padidėjus darbo naš
daugiau

Baigtas naujojo Darbo kodekso svarstymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų socialiniai partneriai pasirašė Susitarimą dėl sutartų klausimų, kuriais ankstesniuose posėdžiuose pavyko rasti sprendimus.  Buvo susitarta dėl atostogų reglamentavimo, teisės į nedarbo išmoką, maksimalaus darbo laiko ir darbo laiko apskaitos, darbo tarybų ir profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo, dėl informavimo ir konsultavimo, taip pat dėl kriterijų, pagal kuriuos bus atrenkami nariai į Trišalę tarybą. Bendrų pozicijų nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų. Taip pat buvo svarstomi klausimai, dėl kurių praėjusiais metais priiminėjant Darbo kodeksą nesutarimų
daugiau

Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Miltonas Friedmanas taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Žilvinas Šilėnas Kodėl kartais valstybė nusiperka „auksinių šaukštų“? Vienas paaiškinimas – valdžia mokesčių mokėtojų pinigus leidžia dalykams, kurie politikams nėra naudingi ar įdomūs. Kitas paaiškinimas tas, kad išlaidos atitenka mokesčių mokėtojams, o nauda – politikui. Viešųjų pirkimų sistema ir sukurta kovoti su šiomis problemomis. Logika čia paprasta. Jei įstaiga perka prekes ar pasl
daugiau

Pertvarkos – visuomenės gerovei ir ūkio augimui

Ketvirtadienį finansų ministras Vilius Šapoka pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas. Jomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką. Vilius Šapoka „Nors pertvarkų sritys skiriasi, tačiau visos jos tampriai susijusios tarpusavyje, persidengia, ir maksimalų rezultatą gausime tik įgyvendinę jas visas. Skatinsime priemones, kurios duos realios naudos ekonomikai ir žmonių gerovei, ūkiškumą bei racionalų planavimą“, – sakė finansų ministras. Smulkiam verslui – mokesčių „atostogos“ Kompleksine mokesčių pertvarka Finansų ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios. Kartu peržiūrint smulkaus verslo apmokestinimą, planuojama veiklą pr
daugiau

Kodėl apelsinas Vokietijoje nelygu apelsinui Lietuvoje?

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją. Tačiau gyventojai vis dažniau prabyla apie tai, kad maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių ar paslaugų kainos nuolat auga ir yra didesnės, nei svetur. Kaip įrodymas, pasitelkiami ir kelerių metų senumo lietuviški, ir vos prieš kelias minutes svečioje šalyje kasos aparato išspausdinti čekiai. Šitaip lyginama tai, ko palyginti neįmanoma. Kodėl? Pirmiausiai, dėl nevienodo konk
daugiau

Lietuvos prekybininkų antkainiai: dideli ar maži?

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo. Tačiau ar iš tikrųjų Lietuvos prekybininkų taikomi antkainiai yra tokie dideli? Mažesni antkainiai – didesnis uždarbis Kaip rodo Registrų centrui teikiamos prekybos centrus valdančių įmonių finansinės ataskaitos, 2013–2015 m. vidutinis antkainis, t. y. skirtumas tarp įsigytų produktų savikainos ir pardavimo kainos, buvo 25,3 proc. Pirmiausiai, antkainis nelygu pelnui. Antkainis leidžia prekybininkams išlaikyti parduotuve
daugiau

Lietuvos europarlamentaro kvietimas JAV įmonėms

Lietuvos europarlamentaras Antanas Guoga išsiuntė laiškus JAV technologijų kompanijoms, kuriuose primena, kad Europos Sąjunga gerbia kultūrine įvairovę, ir kviečia šių kompanijų vadovus apsvarstyti galimybę perkelti savo verslus į ES, o ypač į savo tėvynę. Antanas Guoga Savo laiške Guoga atkreipė dėmesį apie ryžtingą kovą su rasine, religine ir nacionaline diskriminacija. Laišką pasirašė šešių didžiausių Europos Parlamento grupių nariai. „Kokia būtų Amerikos ar Europos technologijų industrija be imigrantų? Ji prarastų savo konkurencinį pranašumą, nes talentai ir kūrybingumas gaunamas iš įvairių kultūrų,“ – laiške teigė Guoga, primindamas, kad tarp 1995 ir 2005 metų daugiau nei pusę Silikono Slėnio įmonių įkūrė imigrantai. „Steve‘as Jobsas buvo imigrantų iš Sirijos sūnus. „Tinder“, „Dropbox“, „Ebay“ įmonės buvo įkurtos Irano-amerikiečių. Talent
daugiau

Nerijus Mačiulis: „Kuo būti ir kuo nebūti?“

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta. Pirma – populiari ir patraukli studijų kryptis nebūtinai yra perspektyvi ir turininga, dažniau ji yra tiesiog lengviausia. Natūralu, kad planuodami savo profesinę ateitį bandome įsivaizduoti sėkmingos ir pasitenkinimą teikiančios karjeros kelią. Tačiau studijų krypties pasirinkimas neturi ir net negali būti nulemtas jos populiarumo. Tai, kas paklausu šiandien, gali būti nebeaktualu jau po penkmečio. Taip pat neužtenka vien didelio asmeninio susidomėjimo kažkuria profesine sri
daugiau

Finansų ministerija jau ruošiasi pokyčiams po 2020-ųjų

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė kartu su politikos lyderiais, akademinės bendruomenės ir verslo atstovais diskutavo, kokie iššūkiai laukia, pasibaigus dabartiniam Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpiui. Pasak viceministrės, kol kas anksti spręsti, kokios ES biudžeto apimtys bus po 2020 m. ir kaip lėšos bus skirstomos ‒ tai būsimų derybų, kuriose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims, objektas. Kalba finansų viceministrė L. Maskaliovienė „ES investicijos yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, todėl suprasdami, kad jų srautui sumažėjus, galime susidurti su lėšų investicijoms trūkumu, privalome ir toliau kiekvieną eurą investuoti taip, kad jis duotų grąžą. Visi – ir sprendimų priėmėjai, ir projektų vykdytojai nuolat turime siekti išmatuojamos naudos žmonėms – daugėjančių naujų ilg
daugiau