Rusijoje žmonės pasigenda lietuviškų produktų

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuva išlieka patraukli šalis, sako Rusijoje dirbantys Lietuvos diplomatai. Verslininkai į Rusiją daugiau gabena žaliavos, o ne gatavos produkcijos. Transporto ir logistikos įmonės siekia susigrąžinti prarastus užsakovus. Tačiau maskviečiai sako pasigendantys būtent lietuviškų produktų, ypač pieno. Maskvoje yra viena turgavietė, kurioje lankosi labiau pasiturintys maskviečiai. Produktai, pasak pirkėjų, –kokybiški, tačiau kainos ir jiems ne visada leidžia plačiai atverti pinigines. „Prekiaujame ėriena iš Dagestano, perka restoranai, pasiturintys žmonės. Bet perka mažiau, žmonės pinigų neturi. Nors ir mes kainas pakėlėme“, – sakė vienas turgaus pardavėjas. Turguje sutikta pirkėja tikino, kad ne kiekvienas gali čia apsipirkti: „Skurdžiau gyvenantiems yra atskiri prekybos centrai ir turgūs, kur viskas pigiau
daugiau

Pristatyta patobulinta mokesčių reforma

Ketvirtadienį visuomenei Vyriausybė pristatė savo patobulintą mokesčių sistemą, o 2018-uosius paskelbė kovos su skurdu metais. Tartasi su visuomene Vyriausybės teigimu, sprendimai, susiję su mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimais, priimami tik išklausius ir įsiklausius į visuomenės nuomonę. Plataus masto konsultacijas dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo visą birželį vykdė Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, peržiūrėjus visuomenės, įvairių organizacijų bei asociacijų pateiktus pasiūlymus matyti, kad visuomenė teigiamai įvertino pagrindinius mokesčių reformos tikslus: kovoti su skurdu, gausinti mažiau uždirbančiųjų ir vaikus auginančių šeimų pajamas, skatinti gerai apmokamų darbo vietų kūrimąsi bei šalies žmonių verslumą. „Tik diskutuodami galime rasti tinkamiaus
daugiau

Priežastis, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai

Lietuvos vyrai gauna 13,4 procentais didesnį atlygį negu moterys. Vidutiniškai. O finansų ir draudimo srityse skirtumas dar didesnis – moterys uždirba net 38,3 procentų mažiau už vyrus. Skaičiai priverčia sunerimti ir suklusti dar ir dėl to, kad vyrų ir moterų  užmokesčio atotrūkis turi tendenciją didėti. Statistika rodo, kad, 2016 metų duomenimis, skirtumas išaugo 0,4 procento. Pirmą kartą pagal naują „Eurostat“ metodiką atliktas darbo užmokesčio tyrimas, apimantis platų duomenų spektrą. Tyrimo imtį sudarė: įmonės, kuriose yra 10 ir daugiau skirtingų lyčių ir amžiaus darbuotojų, dirbančių nepilną darbo dieną, gaunančių valandinį darbo užmokestį, turinčių skirtingą išsilavinimą. Remiantis Pasaulinio ekonomikos forumo pateiktu 2016 m. lyčių lygybės indeksu, mažiausias atotrūkis tarp lyčių fiksuojamas Skandinavijos valstybėse – Islandijoje, Suomijoje
daugiau

Ekspertų prognozės Lietuvos NT rinkai

Lietuvos bankas įspėja apie grėsmes nekilnojamojo turto rinkoje. Jeigu situacija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ir būsto kreditavimas keisis taip, kaip praėjusiais metais, per artimiausius dvejus metus Lietuva gali susidurti su problemomis. Gitanas Nausėda Ar laukia dar vienas nekilnojamojo turto kainų burbulas? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ generaliniu direktoriumi Domu Dargiu. – Pone Nausėda, susidaro įspūdis, kad situacija panašėja į tokią, kuri buvo 2007–2008 m., kai turėjome nekilnojamojo turto kainų burbulą, kuris vėliau sprogo. Iš to, ką antradienį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, galima suprasti, kad reikia ruoštis kažkam panašaus? G
daugiau

Kiekvienam Seimo nariui po universitetą?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, spaudos konferencijoje pristatęs alternatyvų valdančiosios daugumos pasiūlytajam Seimo nutarimą „Dėl veiksmingos Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų pertvarkos“, pabrėžė, kad Lietuvai labiausiai reikia geros kokybės aukštojo mokslo, kuris turėtų būti kuriamas geriausių Lietuvos universitetų pagrindu. Tokiu jis įvardijo Vilniaus Universitetą. TS-LKD siūlo aukštojo mokslo pertvarką vykdyti dviem etapais. Pirmiausia, iki 2019 m., išgryninant vieno universiteto lyderystę, o antruoju etapu, iki 2024 m., sujungiant universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis. Siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universite
daugiau

Lietuviškos el. prekybos tradicijos

Lietuvoje sparčiai plėtojantis elektroninei prekybai ir ženkliai daugėjant naujų elektroninių parduotuvių, keičiasi ir šalies vartotojų įpročiai. Pastaruoju metu nuolat augantis internetu perkančių šalies gyventojų skaičius atskleidžia ne tik vartotojų lojalumą lietuviškoms internetinėms parduotuvėms, bet ir iškalbingas vis dar nesiryžtančių įsigyti prekių iš el. parduotuvių baimes. Ištikimi stereotipams Lietuvių pirkimą internetu lemia ne tik sekimas naujausiomis tendencijomis, bet ir įvairūs stereotipai bei nepagrįstos baimės. „Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią dalį – net 48 proc. – tų Lietuvos gyventojų, kurie vis dar nesiryžta pirkti internetu, nuo šio žingsnio sulaiko noras ir poreikis iš arti apžiūrėti, paliesti, pasimatuoti reikiamą prekę. Nepaisant nuosekliai augančių virtualiųj
daugiau

Lietuviai maisto produktams nereiklūs

Šių dienų vartotojai vis reiklesni, nori vis didesnio maisto pasirinkimo, skiria didesnį dėmesį produktų kilmei, kokybei, maistingumui, etiniams aspektams. Tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai vis dar turi didelių trūkumų – net tai suprasdami, vartotojai dažniausiai renkasi tai, kas skanu, bet ne tai, kas sveika. Raginimų sulaukia ir maisto pramonė – skatinama gaminti sveikesnį maistą ir pateikti aiškesnę, tikslesnę informaciją apie produktą bei skirti didesnį dėmesį tvariai gamybai. Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 19-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai maistą renkasi pirmiausiai pagal kainą, antru svarbiausiu kriterijumi yra skonis. Ir tik nedidelė dauguma pirkėjų maistą renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai. Instituto tyrimų duomenimis, lietuviai linkę valgyti per sūriai ir per saldžiai, valgo nepakankamai daržovių ir vaisių, su m
daugiau

Willkommen „Hella“ arba sudie emigrantai

Pasaulio automobilinių žibintų gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Hella“ paskelbė apie savo investicijas Lietuvoje. Tai puiki žinia, kuri yra geriausias nacionalinis susitarimas dėl emigracijos sustabdymo. Labiausiai pageidaujamos investicijos Politikų kalbos apie bandymus sustabdyti emigraciją dažnai būna tuščios. Žmonės elgiasi racionaliai ir ieško kur geriau. Kai Lietuvoje bus geriau, tada kalbėsime ne apie emigracijos sustabdymą, bet apie imigracijos suvaldymą, apie ką dabar diskutuoja Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų šalys. Lietuva konkuruoja su kitomis šalimis dėl talentų ir kuo būsime patrauklesni bet kuriam savo srities specialistui, nepaisant jo tautybės ar įsitikinimų, tuo būsime patrauklesni ir savo tautiečiams, kuriems Lietuva dar yra ir namai. Taigi vienintelis jau išbandytas būdas sukurti konkurencingą ir žmonėms patrauklią ekonom
daugiau

Netikėtai gautus pinigus lietuviai pirmiausia skirtų naujiems namams

Kas nepasvajoja apie lyg iš dangaus nukritusią didžiulę pinigų sumą. Nors, atrodo, kad už tuos pinigus galima daryti viską, ko širdis geidžia, tačiau lietuviai savo pasirinkimu yra itin vieningi, parodė statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 7 iš 10 lietuvių, netikėtai praturtėję didele pinigų suma, investuotų į naujus namus, kai antrą pagal populiarumas pasirinkimą – ilgą kelionę – rinkosi perpus mažiau respondentų. Specialistai teigia, kad namai lietuvių sąmonėje užima ypatingą vietą, todėl ir buvo minėti dažniausiai. Šalies didžiųjų miestų gyventojų paklausus, kur jie investuotų netikėtai gautą didelę sumą pinigų, 73 proc. nurodė, kad pinigus investuotų į naujų namų įsigijimą. Kad išvažiuotų į kelionę aplink pasaulį, atsakė 38 proc. apklausos dalyvių. Trečias pagal populiarumą pasirinkimas buvo naujo automobilio įsigiji
daugiau

Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą. Bet vis dažniau diskutuojama, ar ši situacija tvari ir ar neteks ir vėl gelbėtis nuo netikėto nekilnojamojo turto rinkos tachikardijos priepuolio? Indrė Genytė-Pikčienė Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius, pernai šoktelėjęs beveik 12 proc., šių metų pirmąjį ketvirtį tik vos vos sulėtino tempą – būstų įsigyta 9 proc. daugiau nei prieš metus. Vis tik tikėtis, kad rinkos aktyvumas ir šiemet reikšmingai paspartės, būtų drąsu. Būsto sandorių skaičius yra užkopęs į 2007 m. stebėtą lygį – rinka ja
daugiau