Regionų ligos rimtėja, ar turime vaistų?

Lietuvoje daugiau ar mažiau sutariama, kad šalies regionai serga. Visgi daug dažniau nesutariama, kaip šią situaciją keisti. Vieni ekspertai teigia, kad regionų problemos pernelyg rimtos, jos kilo dėl natūralių procesų, ir jų eiga kone nekontroliuojama. Šie ekspertai laikosi pozicijos, kad atsiliekantys regionai anksčiau ar vėliau neišvengs liūdnos pabaigos. Jų oponentų argumentai – negydoma liga turės neigiamo poveikio net ir sveikųjų regionų ekonomikai bei šalies politiniams procesams. Anot jų, regionus gydyti būtina, ir jie gali pasveikti. Kuri iš šių oponuojančių pusių teisi? Naujausi BVP pagal apskritis duomenys rodo, kad ekonominis atotrūkis tarp pirmaujančių ir atsiliekančių šalies regionų ir toliau didėja. Vilniaus ir Kauno apskričių sukuriama viso šalies BVP dalis 2016 m. išaugo iki 62 proc. ir fiksavo rekordą. Palyginimui, 2000 m. šioms apsk
daugiau

Prasideda kalėdinių dovanų pirkimo karštligė

Praėjusią savaitę visame pasaulyje prasidėjęs „juodojo penktadienio“ (angl. Black Friday) išpardavimas į prekybos centrus sutraukė rekordinius skaičius pirkėjų. Tie, kas labiau mėgsta pirkti internetu, ar nespėjusieji apsipirkti per karštligišką išpardavimo savaitgalį, atsigriebti galėjo per „kibernetinį pirmadienį“ (angl. Cyber Monday). „Nuo šiandien prasideda intensyvus kalėdinės prekybos periodas ir dovanų pirkimo karštinė. Skaičiuojama, kad kone 30 proc. metinės mažmeninės prekybos apyvartos sugeneruojama tarp „juodojo penktadienio“ ir Kalėdų, o kai kurių pardavėjų, pavyzdžiui, juvelyrinių gaminių ar parfumerijos, apyvarta yra dar didesnė. O štai elektroninėje prekyboje kompiuterių ir elektronikos prekių masinis išpardavimas vyks per vadinamąjį „kibernetinį pirmadienį“. Taip elektroninės erdvės prekybininkai bando atkartoti „juodojo penktadienio“
daugiau

Kokių dovanų labiausiai trokšta lietuviai?

Daugiau nei kas trečias lietuvis per šias Kalėdas norėtų dovanos iš elektronikos kategorijos ir tai yra antra pagal geidžiamumą kategorija, nusileidžianti tik bilietams į renginį ar koncertą. Tai paaiškėjo „Norstat“ atlikus didžiausio Lietuvoje buities technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ užsakytą reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą. „Matydami, kaip įspūdingai per šventes išauga žmonių srautai į mūsų parduotuves, žinojome, kad prekiaujame itin geidžiamomis Kalėdų dovanomis. Tačiau atliktas tyrimas nustebino net mus – tokio geidžiamumo prekėmis norėtų prekiauti ne vienas prekybininkas“, – sakė Remigijus Štaras, „Topo centro“ generalinis direktorius. Remiantis tyrimu, elektroniką dovanoti dažniau planuoja didžiuosiuose miestuose gyvenantys vyrai. „Mūsų vykdomose fokus grupėse ne vienas vyras pasakojo, kad atvyksta į „Topo
daugiau

Užsienio investicijos, kurios kenkia

Mūsų politikai garsėja tuo, kad mėgsta lankstytis prieš užsienio investuotojus ir taip žlugdo visą Lietuvos įvaizdį. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas pastebi, kad blogai ne tik tai, jog žlugdomas įvaizdis. Blogai, kai įsileidžiami tų ūkio šakų, kuriose mes ir patys pajėgūs dirbti, atstovai. Nes jie atima rinkos dalį iš mūsiškių ir dar išsiveža pelną. „Ne kiekviena užsienio investicija yra naudinga Lietuvai. Tą kalbu jau 30 metų. Mes net Aukščiausiojoje Taryboje siūlėme priimti nutarimą, uždarantį užsienio investicijas į tas ūkio šakas, kuriose galima patiems sau susikurti darbo vietas. Kodėl verslininkas daro verslą? Kad gautų pelną. Jei pelną pas mus gauna užsienio verslininkas, tai jį išsiveža. Prekybos centrai yra viena iš tų šakų, kur mes patys sau galime susikurti darbo vietas ir pinigai liktų čia. Tačiau esame įpratę
daugiau

Lietuva sparčiai kyla „Doing Business“ reitinge

Šią savaitę paskelbtame Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2018“ Lietuva užima 16 vietą ir yra palankiausių verslui vystyti pasaulio valstybių 20-tuke tarp 190 šalių. Palyginti su 2017 metais, Lietuva pagerino savo pozicijas per 5 vietas – pernai ji buvo 21-a. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių mūsų šalis užima 6 vietą ir aplenkia tokias valstybes kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), ar Vokietija (20 vieta). Pasaulio banko „Doing Business“ reitingai atnaujinami kasmet ir atspindi sąlygas užsiimti verslu kiekvienoje valstybėje. Reitinge vertinami verslo reglamentavimo pokyčiai šiose srityse: verslo pradėjimas, statybų leidimų gavimas, prieiga prie elektros, nuosavybės įregistravimas, paskolų gavimas, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimas, prekyba su užsieniu, sutarčių vykdymo užtikrinimas, nemokumo problemų sprendimas, darbuotojų priė
daugiau

Svarbiau ne Prezidento rinkimai, o kas taps ūkio ministru

Visuomenėje ir žiniasklaidoje jau prasidėjo diskusijos, kas galėtų tapti naujuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu, tačiau rinkimai dar toli ir iki to laiko politikai dar gali nuveikti nemažai darbų. Viena iš sričių, kurioje reikia aiškios strategijos, tvirto plano ir ryžtingų veiksmų yra šalies ekonomika. Išvaizdžiai atrodęs, bet nieko svarbaus valstybės naudai nenuveikęs Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasitraukė iš posto, taigi dabar gera galimybė pasirinkti ambicingesnį vadovą. Kęstutis Masiulis Ekonomika ne tokia stipri, kaip giriama Premjeras Saulius Skvernelis neseniai pasidžiaugė, kad Lietuvos BVP auga dukart greičiau nei ES vidurkis. Kiti valdančiosios koalicijos politikai irgi vardina pasiekimus – atlyginimai auga, darbuotojų skaičius rekordinis, eksportas sėkmingai didėja, pensijos kyla ir t.t. Visa tai yra tiesa, tačiau aiškus ir p
daugiau

Nematomos rinkos rankos fiasko

Pasaulyje vyksta įmonių stambėjimas - sėkmingesnės firmos įsigyja mažiau sėkmingas. Šis reiškinys apsunkina naujų žaidėjų atėjimą į rinką, nes naujoms nedidelėms kompanijoms, net ir turinčioms gerą verslo idėją, sunku konkuruoti su gigantais, galinčiais investuoti didžiulius pinigus į informacines technologijas ir kitokius brangius sprendimus. Paprastesnis būdas – savo verslo idėją ar įsteigtą naują verslą parduoti didesnei korporacijai, tačiau ši tendencija naikina vieną kertinių laisvos ekonomikos prielaidų – jos konkurencingumą. Dėl to daugelis klasikinės ekonomikos žadamų gėrybių - optimaliai pasiskirstyti ištekliai, aukštas užimtumo lygis ir kt. - tampa neįmanomi, o tai stipriai įtakoja pajamų nelygybę. Tarptautinė darbo organizacija savo 2008 m. pranešime teigia, kad, akcininkams siekiant vis didesnio pelno, korporacijų vadovai linkę nekreipti
daugiau

Pristatytas 2018 m. biudžetas

Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 d. gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis. „Džiugu, jog
daugiau

Gyventojai prasčiau vertina tikimybę sutaupyti

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjį buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, nepasikeitė, trečiadienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių buvo pesimistiškesnė. 2017 m. rugsėjį 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūtį - atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.). Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, 25 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 26 proc. manė, kad pablogės, o 47 proc. išsakė nuomonę, ka
daugiau

Vartojimo paskolos – vienos populiariausių

Finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu bendrovė „BERENT Research Baltic“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvos gyventojų įpročius imant paskolas vartojimo reikmėms atskleidė, kad lietuviams toks finansavimo būdas yra patrauklesnis už ilgą taupymą reikalingam daiktui ar paslaugai įsigyti – pagrindiniu motyvu imti vartojimo paskolą respondentai nurodė santaupų trūkumą – taip teigė 42 proc. Įdomu tai, kad tyrimas atskleidė skirtingus didmiesčių gyventojų poreikius bei įpročius.  Skirtinguose miestuose skirtingai vertina pinigus „Mokilizingo“ tyrimo duomenimis, galimybė pasiimti paskolą vartojimo poreikiams tenkinti yra itin aktuali lietuviams – beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų teigė kada nors gyvenime turėję tokios patirties, o kas ketvirtas (24 proc.) jų teigė skolinęsis bent kartą per pastaruosius 2 metus. Patenkinti bū
daugiau