Ekspertų prognozės Lietuvos NT rinkai

Lietuvos bankas įspėja apie grėsmes nekilnojamojo turto rinkoje. Jeigu situacija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje ir būsto kreditavimas keisis taip, kaip praėjusiais metais, per artimiausius dvejus metus Lietuva gali susidurti su problemomis. Gitanas Nausėda Ar laukia dar vienas nekilnojamojo turto kainų burbulas? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ generaliniu direktoriumi Domu Dargiu. – Pone Nausėda, susidaro įspūdis, kad situacija panašėja į tokią, kuri buvo 2007–2008 m., kai turėjome nekilnojamojo turto kainų burbulą, kuris vėliau sprogo. Iš to, ką antradienį kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, galima suprasti, kad reikia ruoštis kažkam panašaus? G
daugiau

Kiekvienam Seimo nariui po universitetą?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, spaudos konferencijoje pristatęs alternatyvų valdančiosios daugumos pasiūlytajam Seimo nutarimą „Dėl veiksmingos Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų pertvarkos“, pabrėžė, kad Lietuvai labiausiai reikia geros kokybės aukštojo mokslo, kuris turėtų būti kuriamas geriausių Lietuvos universitetų pagrindu. Tokiu jis įvardijo Vilniaus Universitetą. TS-LKD siūlo aukštojo mokslo pertvarką vykdyti dviem etapais. Pirmiausia, iki 2019 m., išgryninant vieno universiteto lyderystę, o antruoju etapu, iki 2024 m., sujungiant universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis. Siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universite
daugiau

Lietuviškos el. prekybos tradicijos

Lietuvoje sparčiai plėtojantis elektroninei prekybai ir ženkliai daugėjant naujų elektroninių parduotuvių, keičiasi ir šalies vartotojų įpročiai. Pastaruoju metu nuolat augantis internetu perkančių šalies gyventojų skaičius atskleidžia ne tik vartotojų lojalumą lietuviškoms internetinėms parduotuvėms, bet ir iškalbingas vis dar nesiryžtančių įsigyti prekių iš el. parduotuvių baimes. Ištikimi stereotipams Lietuvių pirkimą internetu lemia ne tik sekimas naujausiomis tendencijomis, bet ir įvairūs stereotipai bei nepagrįstos baimės. „Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią dalį – net 48 proc. – tų Lietuvos gyventojų, kurie vis dar nesiryžta pirkti internetu, nuo šio žingsnio sulaiko noras ir poreikis iš arti apžiūrėti, paliesti, pasimatuoti reikiamą prekę. Nepaisant nuosekliai augančių virtualiųj
daugiau

Lietuviai maisto produktams nereiklūs

Šių dienų vartotojai vis reiklesni, nori vis didesnio maisto pasirinkimo, skiria didesnį dėmesį produktų kilmei, kokybei, maistingumui, etiniams aspektams. Tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai vis dar turi didelių trūkumų – net tai suprasdami, vartotojai dažniausiai renkasi tai, kas skanu, bet ne tai, kas sveika. Raginimų sulaukia ir maisto pramonė – skatinama gaminti sveikesnį maistą ir pateikti aiškesnę, tikslesnę informaciją apie produktą bei skirti didesnį dėmesį tvariai gamybai. Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 19-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai maistą renkasi pirmiausiai pagal kainą, antru svarbiausiu kriterijumi yra skonis. Ir tik nedidelė dauguma pirkėjų maistą renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai. Instituto tyrimų duomenimis, lietuviai linkę valgyti per sūriai ir per saldžiai, valgo nepakankamai daržovių ir vaisių, su m
daugiau

Willkommen „Hella“ arba sudie emigrantai

Pasaulio automobilinių žibintų gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Hella“ paskelbė apie savo investicijas Lietuvoje. Tai puiki žinia, kuri yra geriausias nacionalinis susitarimas dėl emigracijos sustabdymo. Labiausiai pageidaujamos investicijos Politikų kalbos apie bandymus sustabdyti emigraciją dažnai būna tuščios. Žmonės elgiasi racionaliai ir ieško kur geriau. Kai Lietuvoje bus geriau, tada kalbėsime ne apie emigracijos sustabdymą, bet apie imigracijos suvaldymą, apie ką dabar diskutuoja Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų šalys. Lietuva konkuruoja su kitomis šalimis dėl talentų ir kuo būsime patrauklesni bet kuriam savo srities specialistui, nepaisant jo tautybės ar įsitikinimų, tuo būsime patrauklesni ir savo tautiečiams, kuriems Lietuva dar yra ir namai. Taigi vienintelis jau išbandytas būdas sukurti konkurencingą ir žmonėms patrauklią ekonom
daugiau

Netikėtai gautus pinigus lietuviai pirmiausia skirtų naujiems namams

Kas nepasvajoja apie lyg iš dangaus nukritusią didžiulę pinigų sumą. Nors, atrodo, kad už tuos pinigus galima daryti viską, ko širdis geidžia, tačiau lietuviai savo pasirinkimu yra itin vieningi, parodė statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 7 iš 10 lietuvių, netikėtai praturtėję didele pinigų suma, investuotų į naujus namus, kai antrą pagal populiarumas pasirinkimą – ilgą kelionę – rinkosi perpus mažiau respondentų. Specialistai teigia, kad namai lietuvių sąmonėje užima ypatingą vietą, todėl ir buvo minėti dažniausiai. Šalies didžiųjų miestų gyventojų paklausus, kur jie investuotų netikėtai gautą didelę sumą pinigų, 73 proc. nurodė, kad pinigus investuotų į naujų namų įsigijimą. Kad išvažiuotų į kelionę aplink pasaulį, atsakė 38 proc. apklausos dalyvių. Trečias pagal populiarumą pasirinkimas buvo naujo automobilio įsigiji
daugiau

Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą. Bet vis dažniau diskutuojama, ar ši situacija tvari ir ar neteks ir vėl gelbėtis nuo netikėto nekilnojamojo turto rinkos tachikardijos priepuolio? Indrė Genytė-Pikčienė Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius, pernai šoktelėjęs beveik 12 proc., šių metų pirmąjį ketvirtį tik vos vos sulėtino tempą – būstų įsigyta 9 proc. daugiau nei prieš metus. Vis tik tikėtis, kad rinkos aktyvumas ir šiemet reikšmingai paspartės, būtų drąsu. Būsto sandorių skaičius yra užkopęs į 2007 m. stebėtą lygį – rinka ja
daugiau

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - be to, kaip pranašauja demografai, Lietuvos visuomenė sparčiai senėja, jaunimas emigruoja, tad kuo toliau, tuo labiau darbdaviams teks dairytis darbuotojų tarp vyresnių žmonių. O kur dar vis atitolinamas išėjimo į pensiją amžius. Tačiau, kaip liudija vyresnių darbo ieškančiųjų patirtis, asmenys, kuriems - keturiasdešimt ir daugiau, darbdavių ne tik kad nėra gra
daugiau

Atlyginimai augs, nedarbas mažės

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą. Turime siekti išlaidų efektyvumo, taupyti ir kaupti rezervus, investuoti į ekonomikos augimą skatinančius, ilgalaikes darbo vietas kuriančius ir investicinę grąžą duodančius projektus. Taip pat turime geriau valdyti valstybės turtą“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.   Vartojimas ir eksportas Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,5 proc. per metus. 2017 metais, padidėjus darbo naš
daugiau

Baigtas naujojo Darbo kodekso svarstymas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų socialiniai partneriai pasirašė Susitarimą dėl sutartų klausimų, kuriais ankstesniuose posėdžiuose pavyko rasti sprendimus.  Buvo susitarta dėl atostogų reglamentavimo, teisės į nedarbo išmoką, maksimalaus darbo laiko ir darbo laiko apskaitos, darbo tarybų ir profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo, dėl informavimo ir konsultavimo, taip pat dėl kriterijų, pagal kuriuos bus atrenkami nariai į Trišalę tarybą. Bendrų pozicijų nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų. Taip pat buvo svarstomi klausimai, dėl kurių praėjusiais metais priiminėjant Darbo kodeksą nesutarimų
daugiau