Nematomos rinkos rankos fiasko

Pasaulyje vyksta įmonių stambėjimas - sėkmingesnės firmos įsigyja mažiau sėkmingas. Šis reiškinys apsunkina naujų žaidėjų atėjimą į rinką, nes naujoms nedidelėms kompanijoms, net ir turinčioms gerą verslo idėją, sunku konkuruoti su gigantais, galinčiais investuoti didžiulius pinigus į informacines technologijas ir kitokius brangius sprendimus. Paprastesnis būdas – savo verslo idėją ar įsteigtą naują verslą parduoti didesnei korporacijai, tačiau ši tendencija naikina vieną kertinių laisvos ekonomikos prielaidų – jos konkurencingumą. Dėl to daugelis klasikinės ekonomikos žadamų gėrybių - optimaliai pasiskirstyti ištekliai, aukštas užimtumo lygis ir kt. - tampa neįmanomi, o tai stipriai įtakoja pajamų nelygybę. Tarptautinė darbo organizacija savo 2008 m. pranešime teigia, kad, akcininkams siekiant vis didesnio pelno, korporacijų vadovai linkę nekreipti
daugiau

Pristatytas 2018 m. biudžetas

Finansų ministerija Vyriausybei pateikė parengtą 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 d. gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu, jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis. „Džiugu, jog
daugiau

Gyventojai prasčiau vertina tikimybę sutaupyti

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2017 m. rugsėjį buvo minus 9 ir, palyginti su rugpjūčiu, nepasikeitė, trečiadienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas. Tačiau nuomonė apie tikimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių buvo pesimistiškesnė. 2017 m. rugsėjį 18 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pagerės, 19 proc. manė, kad ji pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad ji nesikeis (rugpjūtį - atitinkamai 17, 18 ir 60 proc.). Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas, 25 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 26 proc. manė, kad pablogės, o 47 proc. išsakė nuomonę, ka
daugiau

Vartojimo paskolos – vienos populiariausių

Finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu bendrovė „BERENT Research Baltic“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvos gyventojų įpročius imant paskolas vartojimo reikmėms atskleidė, kad lietuviams toks finansavimo būdas yra patrauklesnis už ilgą taupymą reikalingam daiktui ar paslaugai įsigyti – pagrindiniu motyvu imti vartojimo paskolą respondentai nurodė santaupų trūkumą – taip teigė 42 proc. Įdomu tai, kad tyrimas atskleidė skirtingus didmiesčių gyventojų poreikius bei įpročius.  Skirtinguose miestuose skirtingai vertina pinigus „Mokilizingo“ tyrimo duomenimis, galimybė pasiimti paskolą vartojimo poreikiams tenkinti yra itin aktuali lietuviams – beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų teigė kada nors gyvenime turėję tokios patirties, o kas ketvirtas (24 proc.) jų teigė skolinęsis bent kartą per pastaruosius 2 metus. Patenkinti bū
daugiau

Ką daryti, kai lietuviškas euras vertę praranda sparčiausiai Europoje?

Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007-2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių. Apskritai visos trys Baltijos šalys yra TOP-3 didžiausią infliaciją patiriančiųjų, o Lietuva – pirmaujanti. Akivaizdu, kad šie skaičiai įspūdingi ir kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis šiose situacijose. Marius Dubnikovas Norint modeliuoti savo padėtį tokioje aplinkoje, reikėtų pradžiai išskaidyti, kokius segmentus infliacija veikia. Pabandykime apžvelgti skolos, santaupų ir pajamų sritis, kurios, tikriausiai, liečia kiekvieną finansiškai aktyvų žmogų. Skolininkai tik išlošia Jei pradėtume nuo skolos (ypatingai būsto skolos), tai aukšta infliacija yra atgaiva skolon būstus pirkusiems žmonėms, nes paskola yra konstanta (nekintantis d
daugiau

Ar Lietuvoje gali egzistuoti solidarumo ekonomika?

Solidarumo ekonomikos šaknų galime ieškoti Lotynų Amerikoje XX a. 9-ajame dešimtmetyje Brazilija patyrė ekonominę krizę, kurią sukėlė kapitalistinės rinkos liberalizavimas. Po kilusio nuosmukio daug įmonių bankrutavo, ir nedarbo lygis padidėjo. Daugumai gyventojų teko patirti skurdą, valstybė nesirūpino asmenimis, atsidūrusiais ekonominėje atskirtyje, ir tai privertė daugybę bendruomenių ieškoti ir naudoti savarankiškų, lokaliai orientuotų pagrindinių poreikių tenkinimo būdų. Tai buvo tokios iniciatyvos kaip darbuotojų ir gamintojų kooperatyvai, kaimynystės ir bendruomenių asociacijos, kredito unijos, kolektyvinės virtuvės bedarbių ar savitarpio pagalbos organizacijos ir pan. Viena plačiausiai žinomų iniciatyvų – Brazilijos gyventojų rajono bendruomenės „Palmeiras“ iniciatyva – Palmos bendruomenės bankas. Jo tikslas – užtikrinti mikrokreditus vietinei
daugiau

Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą. Paprastai tariant, tada kai pradedame vartoti daugiau nei galime pagaminti. Ekonomikos perkaitimą gali nulemti įvairios priežastys. Pavyzdžiui, per greitas kreditavimo augimas arba nepamatuotas valstybės išlaidavimas. Tokiais atvejais gyventojų pajamos ir išlaidos pradeda augti sparčiais tempais, o tai pučia prekių ir paslaugų, NT kainas. Ekonomikos perkaitimą gali nulemti ir per greit
daugiau

Gerėjančios prognozės dera su fiskaline drausme, bet ne populizmu

Sparti eksporto plėtra bei produktyvios investicijos, prognozuojama, dar svariau augins Lietuvos ekonomiką – Finansų ministerijos skaičiavimais, šiųmetis BVP turėtų augti 0,9 proc. punkto daugiau nei tikėtasi kovą. Kiek nuosaikesnį augimą, įvertinusi Lietuvos ūkio būklę bei išorės veiksnių įtaką raidos tendencijoms, Finansų ministerija numato ateinantiems trejiems metams. Remiantis atnaujintomis 2017-2020 m. pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvomis, 2017 m. BVP augs 3,6 proc., kitąmet – 2,9 proc. 2019 m. ir 2020 m. projektuojamas atitinkamai 2,5 proc. ir 2,4 proc. BVP augimas. „Matome spartų ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei eksporto plėtrą. Mūsų tikslas ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti galimo ekonomikos perkaitimo. Tam turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką – sie
daugiau

Ko netekę Lietuvos gyventojai liūdėtų labiausiai?

Lietuvos gyventojai labiausiai liūdėtų, jei vagys iš namų išneštų juose laikomus grynuosius pinigus. Antroje vietoje – galimos naminių gyvūnų vagystės, aplenkusios neatsiejamus šiuolaikinio gyvenimo atributus – mobiliuosius telefonus bei televizorius. Draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūtį tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vertindami vagysčių nuostolius penkiabalėje sistemoje, grynųjų pinigų vagystę žmonės vertina kaip galinčią juos nuliūdinti labiausiai – vidutiniškai 4,61 balo iš 5-ių, o naminių gyvūnų – 4,39. Į brangiausio namų turto penketuką taip pat patenka mobilieji telefonai (4,30), televizoriai (4,23) bei juvelyriniai dirbiniai (4,23).  Pinigų vagystė daugiausiai nuliūdintų finansiškai pažeidžiamiausius žmones: bedarbius, moksleivius ir studentus.  „Namai Lietuvos gyventojams vis d
daugiau

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų 

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau patyrę, bet pasaulis labai greitai keičiasi ir tą ateitį turi kurtis patys jauni žmonės“, – sako verslininkas Vladas Lašas, paklaustas, ko reikia, kad išvykę tautiečiai grįžtų namo. Vladas Lašas „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas teigia, kad Lietuvai dabar ypač reikia vadinamojoje naujojoje ekonomikoje dirbančių žmonių, turinčių naują, kitokį mąstymą. Apie vizijas, kaip lietuvius susigrąžinti Lietuvon, – pokalbis LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“. – Nepaisant išliekančių didelių emigracijos iš Lietuvos mastų, pastaraisiais metais vis daugiau išvykusių į užsienį Lietuvos piliečių nusprendžia grįžti gyventi į tėvynę, o kas antras mąsto apie grįžimą. Pone Lašai, jūsų nuomone, kas svarbiausia norint sugrąžinti lietuvius namo? V. Lašas: T
daugiau