Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka

Antradienį Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti. Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1 800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių
daugiau

Kodėl vilkinamas Laisvės kovotojų atminimo memorialo projektas?

Antradienį Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos spaudos konferencijoje „Kas vilkina Lukiškių aikštės Laisvės kovotojų atminimo memorialo ir jos kompleksinio sutvarkymo projektą?“ Lukiškių aikštės paminklą dovanojančios nevyriausybinės organizacijos asmeniškai kreipėsi į Premjerą, prašydamos rasti bent 10 minučių savo darbotvarkėje iniciatyvos ir memorialo pristatymui. Lukiškių aikštė „Praėjusį trečiadienį tvirtinant šimtmečio programą iš jos išbraukta Lukiškių aikštės atidarymo ceremonija, nebėra signatarų pagerbimo, nebelieka ir paminklo atidarymo. Stebėdami tokius nesuvokiamus valdžios sprendimus manome, jog Premjeras, meras ir kiti pareigūnai arba nesusipažinę su mūsų parengtu projektu, arba dar blogiau – neturi noro net įsigilinti į idėją ir jos įgyvendinimą. Todėl kreipiamės į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, pra
daugiau

Lietuvoje nebeliks festivalių?

Politikams patvirtinus planus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo masiniuose renginiuose, tai padidintų festivalių bilietų kainas arba lemtų jų iškėlimą į kitas valstybes, ketvirtadienį pareiškė šių renginių organizatoriai. „Kadangi brangtų bilietai, atvykstantys žmonės turėtų papildomai mokėti už tai, kad kažko negalės daryti, būdami suaugusiais žmonėmis“, - spaudos konferencijoje Seime sakė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė. Primename, jog praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktoms pataisoms, pagal kurias būtų uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių, švenčių, koncertų metu. Dėl šio nutarimo paskutinį žodį dar turės tarti Seimas. Seime taip pat svarstomas siūlymas leisti alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio prekiauti nuo 10
daugiau

Lietuva pasiruošusi plėtoti santykius su Pensilvanijos valstija

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 7 dieną susitikime su Lietuvoje viešinčiu Pensilvanijos bendruomenės ir ekonominės plėtros departamento sekretoriumi Dennis M. Davin aptarė dvišalių ekonominių ryšių plėtros galimybes. L. Linkevičius pažymėjo, kad Lietuvą ir Pensilvaniją nuo šalies nepriklausomybės sieja intensyvus Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas, ryšius yra užmezgę Klaipėdos ir Filadelfijos uostai, be to, šioje valstijoje yra antra pagal dydį JAV lietuvių bendruomenė. „Džiaugiuosi, kad šiuo vizitu žengiame į tolimesnį santykių raidos etapą – ieškome nišų partnerystėms verslo, mokslo ir kitose naujose srityse. Potencialą tam tikrai matome,“ – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Pensilvanijos bendruomenės ir ekonominės plėtros departamento delegacija Lietuvoje lankėsi balandžio
daugiau

Lietuva mini 13 metų narystę NATO

Lietuva mini 13-ąsias narystės NATO metines. 2004-ųjų kovo 29-ąją, kartu su dar šešiomis Baltijos ir Rytų Europos valstybėmis, Lietuva įsipareigojo kolektyvinei bloko šalių gynybai. Diskusijos dėl Aljanso ateities šiandien ypač suaktyvėjusios – išaugus įtampai su Rusija, Amerikoje Baltuosius rūmus perėmus Donaldo Trumpo administracijai. Rusijai neketinant grąžinti aneksuoto Krymo ir toliau kurstant karą Donbase, NATO tapo bene pagrindiniu garantu tikintis, kad Maskva į Baltijos šalių suverenitetą nesikėsins. Kaip atgrasomoji priemonė Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojami tarptautiniai batalionai po maždaug tūkstantį karių. Tačiau nerimo sukėlė ir tai, kad D. Trumpas dar per rinkimų kampaniją Aljanso narėms ne kartą priekaištavo dėl nepakankamo jų indėlio į gynybą. Šiuo metu tik 5 valstybės – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Estija, Lenk
daugiau

Lietuviai ryžtasi organų donorystei

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad kovo 27-ąją sukanka treji metai, kai Lietuvoje sutikimą donoro kortelei gauti galima užpildyti ir internetu. Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotojos Audronės Būziuvienės, per šį laiką tokia galimybe jau pasinaudojo 4675 gyventojai. Iš viso pritarimą po savo mirties paaukoti organus donorystei raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę 24 130 Lietuvos gyventojų. Galimybė pasirašyti elektroninį sutikimą sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įdiegta, norint pagreitinti ir palengvinti procesą – žmogui nebereikia pildyti popierinės sutikimo formos – užtenka vos kelių minučių, ir sutikimas, neišeinant iš namų, užpildomas internetu. Vos įdiegta naujovė sulaukė itin didelio susidomėjimo: per kelias 2014 metų kovo mėnesio dienas sutikimus
daugiau

Emigracija naikina Lietuvą?

Visai neseniai Europos Sąjungos Statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 metų. Tokių liūdnų prognozių dar nematėme - Lietuva ateityje demografiškai nyks sparčiausiai. Pagal šias prognozes, Lietuvoje šio šimtmečio viduryje gyvens jau mažiau nei 2 mln., o 2080 m. – 1,65 mln. žmonių. Svarbiausi – ekonominiai veiksniai Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie jau 4-ąją emigracijos bangą. „Labai aktualu ir skaudu, kad, 2015 metais įvedus eurą, prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkst. žmonių, o 2016 m. – net 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai daugiau, nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose, – teigia prof
daugiau

Kas pagaliau pamatys priemiesčių gyventojus?!

Lietuvoje veikia Žemės ūkio ministerija su būriu pavaldžių institucijų, kuriose dirba per 2 tūkst. darbuotojų, taigi žemės ūkio sektorius ir ūkininkai tikrai negalėtų skųstis, kad yra palikti be valstybės dėmesio. Žemės ūkio veikla Lietuvos verčiasi tik apie 100 tūkst. žmonių, tačiau veikia ministerija su daug pavaldžių institucijų, visai kitokia situacija yra su Lietuvos urbanistika, miestų planavimu ir ypač su priemiesčiais. Miestuose gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o priemiesčiuose dar keli šimtai tūkstančių, tačiau nei valstybinių institucijų, nei efektyvios miestų politikos mūsų šalyje nėra. Miestų savivaldybės galynėjasi su stichiška miestų plėtra ir chaosu, o labiausiai kenčia gyventojai. Kęstutis Masiulis Vilniaus rajonas jau didesnis už Panevėžį Valstybės lygiu mažai kas domisi kaip keičiasi Lietuvos gyventojų koncentracija ir jų
daugiau

Mokslo metai moksleiviams ilgės

Net prieš mokslo metų ilginimą pasisakantys moksleiviai sutinka, kad dabartiniai krūviai – per dideli, o daugumoje Europos šalių mokslo metai tęsiasi iki Joninių, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Socialdemokratų frakcijos posėdyje antradienį pristačiusi planus ilginti mokslo metų trukmę ministrė pažymėjo, kad programos nebūtų keičiamos, o tiesiog išdėstomos per ilgesnį laiko tarpą, tad sumažėtų apkrovos visų mokslo metų laikotarpiu. „Kalbant apie mokslo metų ilginimą, jie patys sako, kad mokykloje yra didžiulis krūvis, kas antrą dieną kontrolinis, po tris valandas namų darbų kasdien. (Siūlymas pratęsti mokslo metus) yra to paties ugdymo plano išdėstymas ilgesniam laikotarpiui“, – sakė J. Petrauskienė. Pasak jos, kiek būtų ilginami šiuo metu su vasaros pradžia pasibaigiantys mokslo metai, yra diskusijų klausimas. „Kiek ilgėtų,
daugiau

Originaliausio rašto titulą vilnietė iškovojo antrus metus iš eilės

Trečiadienį Lietuvos mokslo akademijoje paaiškėjo septintojo Nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom!“ nugalėtojai. Pirmąją vietą 3–6 klasių grupėje iškovojo Ernestas Vidinevičius (Grigiškių pradinės mokykla), 7–12 klasių grupėje – Fausta Bogušaitė (Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija), tarp suaugusiųjų gražiausiai rašė Aistė Mileikienė iš Telšių. Originaliausiu darbu paskelbtas vilnietės Vaivos Stankutės dailyraštis – ji šioje grupėje laimi antrus metus iš eilės. Šį kartą užrašytu tekstu ji „nupiešė“ Vinco Kudirkos veido motyvus. 3–6 klasių grupėje antrą vietą iškovojo Utenos Vyturių progimnazijos moksleivė Austėja Matelionytė, o trečią – Guoda Makauskaitė (Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla). 7–12 klasių grupėje antra vieta atiteko Monikai Kauliūtei (Akmenės r. Akmenės gimnazija), o trečia – Paulinai Kriščiūnaitei (Kauno A. Stulginskio moky
daugiau