Lietuvos karinei infrastruktūrai – JAV lėšos

Lietuvos kariuomenės Pabradės ir Gaižiūnų poligonuose, Mumaičių karinėje teritorijoje ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įsibėgėja juose esančios karinės infrastruktūros modernizacija ir rekonstrukcija. Per 2017 metus čia planuojama įrengti apie 50 įvairios paskirties infrastruktūros objektų. 2016 m. liepos mėn. pradėtų objektų dalis jau yra baigti, kituose pradedami ar jau intensyviai vyksta darbai, kuriuos vykdant kviečiamos aktyviai dalyvauti ir Lietuvos įmonės, rašoma KAM pranešime žiniasklaidai. „Sparčiai plečiantis Lietuvos kariuomenės struktūroms ir į Lietuvą atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, poligonų plėtra ir jų modernizavimas yra viena iš prioritetinių mūsų veiklos sričių,“ – teigia krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas. Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų plėtros projekt
daugiau

Internetas – net atokiausiuose Lietuvos kaimuose

Lietuviai gali didžiuotis ne tik savo istorija ar įvairiais pasiekimais inovacijose, bet ir plačiai išvystytu interneto tinklu – pagyros už galimybę daug kur prisijungti prie interneto, už jo greitį ir kokybę vis dažniau sklinda iš šalį aplankančių turistų lūpų. Šiuo metu internetas pasiekiamas apie 98,7 proc. Lietuvos teritorijos. Greitu metu šis procentas dar padidės – ES Komisija pritarė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) įgyvendinamo projekto finansavimui, kuriame numatyta interneto liniją nutiesti į atokiausius šalies kampelius. Įgyvendinus projektą, bus įrengta apie 340 km plačiajuosčio ryšio linijų, prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros bus prijungta apie 400 kaimo gyvenvietėse esančių namų ūkių ir institucijų, taip sudarant galimybę dar didesniam kaimo vietovių gyventojų skaičiui naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
daugiau

Jaunimo susidomėjimas aukštosiomis mokyklomis nemąžta

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. Šiemet stojantieji dažniau rinkosi didžiuosius universitetus, stipriausias studijų programas. Tai paaiškėjo liepos 19-ąją pasibaigus prašymų teikimo pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui. „Lietuvos aukštosios mokyklos pasirinko nebe studijų kiekybės, o kokybės kryptį, ir stojantieji tai įvertino. Jaunimą domina perspektyvios, darbdaviams reikalingos studijų programos, jie lieka studijuoti Lietuvoje. Jaunimas renkasi mediciną, informacines technologijas, auga susidomėjimas aviacijos inžinerija. Renkasi tai, ko reikia darbo rinkai ir kur esame stiprūs. Šaliai reikalingi visų sričių specialistai, todėl specialistų rengimas koncentruojasi visose valst
daugiau

Apie galimybes reemigrantų vaikams integruotis Lietuvoje

Seimo Migracijos komisija parengė ir Pasaulio lietuvių bendruomenei pateikė apibendrintą informaciją apie galimybes reemigrantų vaikams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, integruotis į bendrojo ugdymo įstaigas Lietuvoje. Komisija nusprendė parengti minėtą informaciją ir ją pateikti Pasaulio lietuvių bendruomenei, atkreipusi dėmesį į tai, kad viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, dėl kurių užsienyje gyvenantys lietuviai nesiryžta grįžti gyventi į Lietuvą, yra informacijos stoka apie reemigrantų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybes. Komisija atkreipia dėmesį, kad užsienyje gimę ar augę vaikai, grįžę gyventi į Lietuvą, dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Pagal Švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką, kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla organizuoja j
daugiau

Seimas nusprendė: Lietuvoje turi likti du universitetai

Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo numatoma, kad Lietuvoje turi likti tik du klasikiniai plačios aprėpties universitetai Vilniuje ir Kaune. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Tačiau Seimas atsisakė įvardinti, kurie iš dabar veikiančių keturiolikos universitetų turi susijungti. Pavadinimų nutarime neliko Pradiniame Vyriausybės darbo grupės parengtame plane buvo numatyta, kad sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo
daugiau

Siūloma griežtinti Lietuvoje rodomų filmų turinio kontrolę

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Kernagis ir Paulius Saudargas kreipėsi ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę Johnsson, atkreipdami dėmesį į informacinio karo požymius Lietuvoje transliuojamoje kino produkcijoje. Parlamentarai primygtinai ragina peržiūrėti Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos funkcijas ir įvertinti, ar nebūtų efektyviau labiau centralizuoti neskelbtinos informacijos kontrolę, kino filmų priežiūrą priskiriant Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). „Akivaizdu, kad Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos nėra pajėgus ar neturi valios užkirsti kelio per kino filmus skleidžiamai Rusijos priešiškai propagandai. LRTK priskyrus tokią kontrolės funkciją, komisija už kino filmų, kuriuose būtų aiškiai įžv
daugiau

Universitetų integracija: svarbiausi sprendimai

Filosofas Stasys Šalkauskis, 1939 m. sakydamas inauguracijos į Vytauto Didžiojo universiteto rektorius kalbą, universitetą apibūdino kaip aukštąjį kultūros, o ne ekonomikos ar pramonės, organą. Jis kalbėjo, kad universitetas kultūrinio gyvenimo reikalams ruošia inteligentus, specialistus, kuriems skirta vaidinti vadovaujamąjį vaidmenį visuomenėje, valstybėje, tautoje ir bažnyčioje. „Man visa tai galioja iki šiol. Nežinau, ar tai galioja Švietimo ir mokslo ministerijai, bet Premjero sudarytai darbo grupei, panašu, kad ne. Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, man primena kolchozų statymą, kai iš viršaus būdavo nuleidžiama, kiek jų turi būti, o po to būdavo skiriamas pirmininkas“, – apie šiuo metu vykdomą aukštojo mokslo pertvarkos planą sakė apžvalgininkas Rimvydas Valatka, pirmadienį vedęs diskusiją „Universitetų integracija: kaina, nauda, rezultatas“
daugiau

Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka

Antradienį Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti. Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1 800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių
daugiau

Kodėl vilkinamas Laisvės kovotojų atminimo memorialo projektas?

Antradienį Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos spaudos konferencijoje „Kas vilkina Lukiškių aikštės Laisvės kovotojų atminimo memorialo ir jos kompleksinio sutvarkymo projektą?“ Lukiškių aikštės paminklą dovanojančios nevyriausybinės organizacijos asmeniškai kreipėsi į Premjerą, prašydamos rasti bent 10 minučių savo darbotvarkėje iniciatyvos ir memorialo pristatymui. Lukiškių aikštė „Praėjusį trečiadienį tvirtinant šimtmečio programą iš jos išbraukta Lukiškių aikštės atidarymo ceremonija, nebėra signatarų pagerbimo, nebelieka ir paminklo atidarymo. Stebėdami tokius nesuvokiamus valdžios sprendimus manome, jog Premjeras, meras ir kiti pareigūnai arba nesusipažinę su mūsų parengtu projektu, arba dar blogiau – neturi noro net įsigilinti į idėją ir jos įgyvendinimą. Todėl kreipiamės į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, pra
daugiau

Lietuvoje nebeliks festivalių?

Politikams patvirtinus planus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo masiniuose renginiuose, tai padidintų festivalių bilietų kainas arba lemtų jų iškėlimą į kitas valstybes, ketvirtadienį pareiškė šių renginių organizatoriai. „Kadangi brangtų bilietai, atvykstantys žmonės turėtų papildomai mokėti už tai, kad kažko negalės daryti, būdami suaugusiais žmonėmis“, - spaudos konferencijoje Seime sakė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė. Primename, jog praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktoms pataisoms, pagal kurias būtų uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių, švenčių, koncertų metu. Dėl šio nutarimo paskutinį žodį dar turės tarti Seimas. Seime taip pat svarstomas siūlymas leisti alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio prekiauti nuo 10
daugiau