Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai?

Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti? Emigracija politikams nerūpi Emigracijos klausimo politikai vengia, nes nelabai turi ką pasiūlyti. Medikai su atlyginimų reikalavimu ir mokytojų profsąjungos čia pat už lango, o emigracija - tai tokia valstybinė problema, kuri mitingu prie Vyriausybės langų nepatriukšmaus. Dar yra požiūris, kad emigracija išsispręs savaime arba „o kam išvis ką nors daryti“, bet daugiausiai girdisi bambeklių balsai kaip viskas blogai ir absoliučiai nesigir
daugiau

Pensijas padidino net 60 eurų ar tik 60?

Premjeras ir valdantys politikai mielai giriasi, kad Lietuvos ūkis auga, atlyginimai kyla, pensijos didėja, nors apie didėjančią emigraciją ir degraduojančius regionus diskusijos vengia. Visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai teigiami, tačiau Rytų Europoje Lietuva ne tik neatrodo kaip lyderė, bet žymiai arčiau autsaiderių. Kęstutis Masiulis Lietuvos augimas neįspūdingas Visas Europos Sąjungos rytinis sparnas, ne tik Lietuva, jaučia ūkio augimą, kuris nulemtas bendro pasaulinio ūkio augimo, paklausos augimo Vakarų Europoje ir Europos centrinio banko veiklos bei vis plaukiančių ES investicijų iš Briuselio. Tai, ką matome Lietuvoje – atlyginimų ir pensijų augimas, mažėjantis nedarbas ir didėjanti infliacija, vyksta visoje Rytų Europoje, tačiau kitose šalyse ūkio augimas dar spartesnis, o štai infliacija mažesnė. Lietuva džiaugiasi 3,5 proc. BVP aug
daugiau

Kaunas atsigauna, toliau Šiauliai ir Panevėžys

Netolimoje praeityje Lietuva prisistatydavo kaip šalis su penkiais dideliais miestais regionų centrais. Tuo mūsų šalis buvo pranašesnė už labai centralizuotas vieno miesto valstybes Estiją ir Latviją. Dabar jau niekas nebevadina Lietuvos penkių miestų šalimi, liko trys, ir mūsų visų uždavinys - neleisti Šiauliams ir Panevėžiui toliau degraduoti. Miestų amžius Dabartinė ekonomika kuriama miestuose, aplink miestus sukasi visas šalies, regiono ir net pasaulio gyvenimas, nes jau visame pasaulyje dauguma žmonių gyvena, kuria ir dirba miestuose. XX a. pradžioje tapo galutinai aišku: kuo šalyje daugiau sėkmingų miestų, tuo ta šalis stipresnė. Sovietinės Lietuvos planas su penkiais dideliais industriniais miestais, nutolusiais panašiu atstumu ir tarpusavyje sujungtais gerais keliais, buvo tam laikmečiui labai geras, tačiau griuvus planinei sistemai 1990-ai
daugiau

Vilniuje vyko neblaivaus Seimo nario gaudynės

Parlamentarui Linui Balsiui ketvirtadienio rytas prasidėjo ne itin maloniai. Žurnalistams į Seimą atsinešus alkotesterį ir paprašius pasitikrinti blaivumą, po procedūros ekrane užsidegę skaičiai nepradžiugino. Alkotesteris parodė 1,82 promilių girtumą. Įtarimų dėl girtumo sulaukusiam Seimo nariui į parlamento rūmus Seimo vadovybė norėjo kviesti policiją. Jis nepripažino, kad yra girtas, ir teigė, kad alkotesteris greičiausiai yra sugedęs. Netrukus po to Seimo narys iš parlamento dingo, jo padėjėja žurnalistams sakė, kad jis išvyko. Saugumo kamerų įrašai parodė, kad L. Balsys iš Seimo rūmų pasišalino automobiliu „VW Caddy“, tačiau kur jis nuvažiavo, iš pradžių nebuvo aišku. Policijos patruliai apie tai buvo informuoti ir ėmė aiškintis, ar kelyje nėra tokios transporto priemonės. Policijos pareigūnų automobilis buvo atvykęs prie galimai neblaivaus
daugiau

S. Skvernelis: mūsų aimanos ir grauduliai nesuvaldys emigracijos

Didžiausio Lietuvoje el. dienyno TAMO neseniai atlikta apklausa parodė, kad net 82 procentai 9–12 klasių mokinių galvoja apie emigraciją. Beveik 32 procentai iš jų sakė, jog iš Lietuvos norėtų išvykti visam laikui. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad dažnos kalbos apie šį procesą pavertė jį mada visuomenėje. Saulius Skvernelis „Kalbant apie moksleivius, kurie neturi patirties, jie dažniausiai pasikliauna informacija, kurią gauna. Mes tikrai padarėme madingą emigracijos temą. Kalbant apie nepasitenkinimą, tai išlenda du naratyvai šiomis dienomis: streikuosiu arba emigruosiu“, – tikino premjeras. „Kalbant apie sėkmės istorijas, mes jas reklamuojame, bet niekada neparodome didesnės dalies nesėkmių. Kad ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje iki šiol galima rasti vergovės apraiškų“, – sakė S. Skvernelis. Jo nuomone, norint suvaldyti s
daugiau

V.Landsbergis: prezidentas, kaip ir kunigas, turi būti tam pašauktas

„Norinčių būti prezidentu yra daug, bet pašauktų – labai nedaug. To pašaukimo neužsakysi ir nenusipirksi prie kasos aparato – jis pasireiškia“, - taip apie būsimus kandidatus į prezidento postą svarsto profesorius Vytautas Landsbergis. LRT laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su 85-ąjį gimtadienį atšventusiu politiku. Prof. Vytautas Landsbergis – Jūsų jubiliejus – tuo pačiu puiki proga pakalbėti ir apie jaunąją kartą, jaunus politikus. Pone Landsbergi, nuo pat Sąjūdžio laikų visuomenė nemažai tikisi iš jaunimo. Kuo puikiausiai prisimename tuo metu jaunus Zigmą Vaišvilą, Arvydą Juozaitį, Vitą Tomkų. Kas iš to pavyko – matom. Vėliau buvo Artūras Paulauskas, Rolandas Paksas, Artūras Zuokas, Eligijus Masiulis. Dabar dar viena jaunų politikų karta – Gabrielius Landsbergis, Gintautas Paluckas ir kiti. Suprantu, kad dabartinę kartą komentuoti jums kiek keblu
daugiau

D. Grybauskaitė: jau turime kalbėti apie karinį Šengeną

„Zapad“ pratybos parodė, kad turime kalbėti apie supaprastintą karinės technikos judėjimą tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Taip LRT radijui sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, vadinamasis karinis Šengenas yra tik vienas iš klausimų, kuris bus aptariamas artėjančiame ES lyderių susitikime. Dalia Grybauskaitė – Apžvalgininkai sako, kad per ES lyderių susitikimą turės būti nuspręsta, ar derybininkai gali pereiti prie prekybinių ryšių su Britanija po „Brexito“ aptarimo, bet tai gali būti padaryta tik esant pakankamai pažangai derybose dėl skyrybų. Jūsų nuomone, matomas postūmis derybose? Ar pažanga yra? – Ne, manau, kad bent spalio mėnesį tokios išvados nepadarysime. Kol kas atsiliekama nuo derybų grafiko ir pažangos dar tikrai nefiksuosime. Jei bus tam tikrų žingsnių, galbūt apie tai galėsime spręsti gruodžio mėnesio Taryboje. Bet tikrai da
daugiau

Finansų ministras viešėjo Jungtinėse Valstijose

Vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu finansų ministras Vilius Šapoka susitiko su Teksaso gubernatoriaus ekonominės plėtros biuro verslo pagalbos departamento direktoriumi Michael Treyger. Susitikimo temos – ekonominės, finansinės ir technologinės plėtros tendencijos bei galimos Lietuvos ir Teksaso bendradarbiavimo galimybės ir būdai taip pat politikos priemonės, kuriomis galima skatinti privačias investicijas. Vizito akimirka „Susitikime aptarėme penkias sritis – „Fintech“, gamtos mokslų, robotikos, fotonikos bei naftos ir dujų sektorių Lietuvoje. Prie jų vystymo aktyviai prisideda Vyriausybė, kurdama palankią sistemą verslui ir pradedančioms įmonėms. Turime Vyriausybės finansuojamą paramą užsienio investuotojams, mėlynosios kortelės programą, Startup Visa iniciatyvą, o naujasis darbo kodeksas suteikia daugiau lankstumo tiek verslui, tiek darbuo
daugiau

Korupcija mažėja, tačiau tobulėti yra kur

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad žmonių, atsidėkojančių gydytojams dovanomis ar pinigais, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 5 procentais. Tačiau smulkiosios korupcijos apraiškos pasireiškia vis dar itin dažnai, žmonėms trūksta žinių korupcijos prevencijos srityje. Ministro patarėjos Nendrės Černiauskienės teigimu, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir formuoti nepakantumą jai, į pagalbą pasitelkiamas galingas įrankis – viešumas. „Viešinamos iniciatyvos, geri pavyzdžiai, ypač – blogi, apie kuriuos turi žinoti visuomenė. Juk sveikatos sistema išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Taip pat daug dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, kurios tikslas – mokant, šviečiant ir aiškinant užkirsti kelią veiksmams, kurie neturi vykti sveikatos sistemoje“, - sako N. Černia
daugiau

Konstitucinis Teismas vėl imasi dvigubos pilietybės klausimo

Seimo prašymu Konstitucinis Teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Apie tai - laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu Žygimantu Pavilioniu ir Vilniaus universiteto teisės profesoriumi, buvusiu Konstitucinio Teismo teisėju Egidijumi Šileikiu. Egidijus Šileikis – Pone Pavilioni, antradienį Konstituciniame Teisme viešame posėdyje pradėtas nagrinėti Seimo narių prašymas dėl dvigubos pilietybės tiems asmenims, kurie Lietuvą paliko po nepriklausomybės atkūrimo ir išvyko į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis. Kokie jūsų argumentai, kas pasikeitė? Ž. Pavilionis: Daugiausia diskusijų teisme buvo apie tą transatlantinį kriterijų. Suradau paties prof. Dainiaus Žalimo mokslinių straipsnių, kur jis sako, kad mūsų Konstitucija yra ypatinga būtent dėl geopolitinės orientacijos, pradedant nuo 1949 m., kai mūsų partizana
daugiau