In memoriam. Vanda Fabijonavičiūtė Šliūpienė

Spalio 12 d. paskui žinomą visuomenės veikėją, jauniausią dr. Jono Šliūpo sūnų a.a. Vytautą Joną Šliūpą po 50 dienų Anapilin išėjo ir jo žmona Vanda Šliūpienė (Vanda Sliupas). Vanda Fabijonavičiūtė ir Vytautas Šliūpas susituokė 1954 m. liepos 17 d. Čikagoje. 1957 m. jiedu susilaukė sūnaus Kęstučio. Kartu išgyveno 63 metus. Vanda Fabijonavičiūtė Šliūpienė gimė 1932 m. lapkričio 8 d. Mažeikiuose. Mokėsi Mažeikių pradžios mokykloje, Mažeikių gimnazijoje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. Iki 1949 m. glaudėsi Vokietijos DP stovyklose. 1949 m. pavasarį persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. baigė farmacijos studijas Ilinojaus universitete. Vanda Šliūpienė aktyviai dalyvavo įvairių draugijų veikloje. Nuo 1945 m. aktyvi skautų organizacijos dalyvė. Kartu su vyru Vytautu gyveno ir lankėsi įvairiose pasaulio šalyse: Liberijoje, Bolivijoje, Pakistane, Bankok
daugiau

VU tyrėjai atskleidė kitokį lietuvišką mąstymą

Namai, šeima, garbė, laisvė, darbas ir kiti žodžiai kasdieniame kontekste atrodo labai įprasti ir natūralūs. Vis dėlto už jų slypi daug gilesnės prasmės, kurias mes, lietuviai, perimame kaip savos kultūrinės tradicijos tąsą. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorė Kristina Rutkovska, Taikomosios kalbotyros instituto profesorė Irena Smetonienė ir asistentas Marius Smetona sako, kad jų parengta monografija „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ rodo, jog žodžių konceptai atskleidžia lietuvišką mąstymą kiek kitaip, nei esame įpratę manyti. Vienas įdomiausių viso tyrimo rezultatų liudija, kad nelaikome savęs nei Rytų, nei Vakarų valstybe. Esame kažkas visiškai savito, bet taip pat ir tarpinio. Gal galite trumpai pristatyti, kas yra „kalbos konceptas“? Prof. Irena Smetonienė: Kalbos konceptas yra ta
daugiau

Su gerumo ženklu. Minint žurnalisto, rašytojo, pedagogo ir tautotyrininko J. Norkevičiaus 85-erių metų jubiliejų

Sulaukus tokio amžiaus, jau nori nenori tenka atsigręžti atgal, apmąstyti, ką ir kiek nuveikei, ar pavyko įgyvendinti jaunystės dienų svajones, kiek laimingas buvo tų dešimtmečių kelias, kiek pilni išpuoselėto derliaus aruodai. Manau, kad Julius Norkevičius (g. 1932 m. spalio 4 d.) negali sau reikšti priekaištų, varyti, kaip sakoma, Dievo į medį: jo būtis turininga ir turbūt svarbiausia – nelengva. Nes tik tokiu atveju išryškėja žmogaus būties grožis, ta būtis teikia džiaugsmą, tylų vidinį pasididžiavimą, gyvenimas įgauna prasmę: kad ir buvo kliūčių, duobių, rūpesčių, bet juos pavyko įveikti, niekada nelipant per kitų galvas, nesidarbuojant alkūnėmis, o tik dalijant širdies gerumą, sielos spindesį. Julius Norkevičius J. Norkevičių pažinojau nuo jau stipriai nutolusių „anų dienų“, tačiau tik neakivaizdžiai, iš publikacijų „Tarybiniame mokytojuje“, po
daugiau

Tautodailininkės Birutės Rainienės parodos atidarymas

Rugsėjo 17 d. Reškutėnų tradicinių amatų centre labai šiltai ir jaukiai vyko tautodailininkės, audimo ir nėrimo amatų puoselėtojos Birutės Rainienės personalinės darbų parodos atidarymas. Tautodailininkę pasveikino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Trapikas, Kaltanėnų bendruomenės pirmininkas Algirdas Breidokas, tautinio paveldo puoselėtojos, sertifikuotos tautinio paveldo produkto kūrėjos meistrė Rasa Breidokienė ir Lilija Puzyriova, šeimos nariai, draugai ir artimieji, o taip pat Švenčionėlių miesto kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Gabija“ (vadovė Vanda Miloš) bei Reškutėnų kaimo folkloro ansamblis (vadovas Valdemaras Prunskus). Parodos autorę kalbino Reškutėnų tradicinių amatų centro Etninės veiklos skyriaus vedėja dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. B. Rainienės darbai Parodos autorė Birutė Rainienė Audimo ir nė
daugiau

Juozas Keliuotis: „Lietuviška spauda tarsi gėdinasi savo menkystės…“

Rokiškio rajone buvo ką tik paskelbta ekstremali padėtis, nes iškritęs gausus kritulių kiekis paskandino žemdirbių derlių laukuose, o per Rokiškio miesto gimtadienį saulė žarstė skaisčius spindulius. Tai buvo miestelėnams ir svečiams nuostabi dovana iš dangaus. Į prasmingų miesto renginių pynę įsikomponavo kultūros veikėjo Juozo Keliuočio 115-ųjų gimimo metinių sukakčiai skirta konferencija, kuri vyko Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Rokiškio rajono savivaldybės mero patarėja I. Tidikienė, rajono meras A. Vagonis, Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė A. Matiukienė Konferencijoje prisiminta įžymaus Lietuvos žurnalisto, redaktoriaus, rašytojo, vertėjo J. Keliuočio asmenybė ir jo daugiaplanė veikla. Jis Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją.
daugiau

Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių dienos Vilniuje

Nuo 2015 m. vyksta mažųjų Lietuvos kultūros sostinių judėjimas. Ateinančių metų sostinėms vėliavos įteikiamos festivalyje „Naisių vasara“ antrąjį liepos savaitgalį, o rugsėjo viduryje jų atstovai renkasi Vilniaus Katedros aikštėje. Šiais metais rugsėjo 16 d. vilniečiams ir miesto svečiams pristatyta dešimt miestelių, kuriuose 2018 m. plazdės mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavos: Antanavas (Kazlų Rūdos sav.), Aukštadvaris (Trakų r.), Kražiai (Kelmės r.), Laukuva (Šilalės r.), Salantai (Kretingos r.), Šiluva (Raseinių r.), Tverai (Rietavo sav.), Užpaliai (Utenos r.), Vaškai (Pasvalio r.), Viečiūnai (Druskininkų sav.). Vilniaus Katedros aikštėje palapinių paviljone įsikūrę visų mažųjų sostinių bendruomenių atstovai bendravo su gausiu lankytojų būriu, pasakodami apie savo krašto vertybes. Su didele meile visų dešimties miestelių gerosios žinios
daugiau

Vakaras, skirtas jubiliejiniams Vydūno metams

Su brėkštančiais naujais laikais gimsta ir nauji įsitikinimai. Kai viena tauta gerbia kitą, remia jos vertybių ugdymą, jos kultūrą, tai ji paklūsta Kūrėjo valiai ir leidžiasi jos vedama. Ir nebeliks tada ko bijoti. (Vydūnas) Rašytojų namų salė buvo pilna Rugsėjo 14-ąją Rašytojų namuose vyko kun. Miroslavo Danio ir Vydūno brolio dukraitės Britos Storost rūpesčiu ir pastangomis Vokietijos leidyklos „LitVerlag“ išleisto ir šiųmetinėje Leipcigo knygų mugėje pristatyto garsaus jo veikalo „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ („Sieben Hundert Jahre deutsch–litauischer Beziehungen“) pristatymas. Šiemet sueina 85 metai nuo veikalo sukūrimo ir pirmojo leidimo. 2018 m. švęsime Vydūno gimimo 150-metį, jį pagerbsime valstybiniu mastu. Įgyvendinus Vyriausybės parengtą renginių bei atliktinų darbų programą, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno
daugiau

Vytauto Šliūpo (1930–2017) atminimui

2017 m. rugpjūčio 23-iosios naktį Redvudo miesto (Redwood City) ligoninėje Kalifornijoje užgeso inžinieriaus, visuomenės veikėjo, jauniausio dr. Jono Šliūpo sūnaus Vytauto Jono Šliūpo gyvybė. „Atsiskyrimas su šiuo pasauliu“ (būtent šiuos žodžius jis ne kartą ištarė svečiuodamasis Lietuvoje) įvyko 87-aisiais jo gyvenimo metais. Vytautas Šliūpas Vytautas Jonas Šliūpas gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje žinomo aušrininko, pirmojo Palangos miesto burmistro dr. Jono Šliūpo ir Grasildos Grauslytės Šliūpienės šeimoje. Deja, vos keturiolikos metų berniukas 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus. Teko glaustis Austrijos, vėliau Vokietijos DP stovyklose, kur labai greitai (1944 m. lapkričio 6 d.) išgyveno tėvo mirtį. Nebelikus vilties grįžti į tėvynę, kartu su mama 1947 m. persikėlė gyventi į JAV. Gyvenimas privalėjo tęstis: reikėjo mokytis, tobulėti,
daugiau

Kaubojiškos šėlionės Viešvilėje

Rugpjūčio 12-osios saulėtą ir karštą dieną Viešvilės miestelio (Jurbarko rajonas) šventės „Viešvilės salūnas 2017“ atmosferą dar labiau įkaitino kaubojiškos šėlionės. A.Šašys, J.Petrošiūtė, Z.Kazėnas-zika, S.Mockevičius, T.Janis ir A.Griškus Parodos autorius Zinas Kazėnas-zika Nuo pat ryto miestelio stadione, pasipuošusiame Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Lietuvos Respublikos, Mažosios Lietuvos ir miestelio vėliavomis, skambėjo kantri, lietuvių liaudies ir kita populiari muzika. Šventės šerifas kvietė dalyvius stebėti įdomias miestelio žirgų konkūro varžybas, visus norinčius pajodinėti žirgais ir pasivažinėti kumelės Mašos tempiama karieta, dalyvauti žurnalisto, fotografo ir menininko Zino Kazėno-zikos parodos „Laukiniai laukiniai Vakarai“ atidaryme ir viktorinoje „Ką žinai apie JAV“, o taip pat rodeo (jojimas mechaniniu buliumi), smiginio ir
daugiau

Skirsnemunė: susitikome miestelio šventėje

Šv. Mišios Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčioje Turtinga miestelio istorija 2013-aisiais Skirsnemunė paminėjo 700 metų jubiliejų. Tai itin lietuviškas kraštas, nuo seno čia vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas: jau prieškariu kūrėsi chorai, orkestrai, visuomeninės organizacijos, buvo kuriami ir rodomi spektakliai, leidžiama spauda. 1937-1939 metais leistas Skirsnemunės parapijos laikraštis „Mūsų parapija“. Redaktorius ir leidėjas - kun. V. Semenavičius. Buvo puoselėjami unikalūs laidojimo, amatų ir žvejybos papročiai, savita tarmė. Tautinio atgimimo laikais buvo rengiamasi statyti cemento fabriką, buvo vystoma pramonė. Deja, ilgam viską sustabdė karas. Prasidėjo trėmimai, vienkiemių ardymas... Skirsnemunė priklauso tam palyginti nedideliam skaičiui Lietuvos gyvenviečių, kurios anksčiausiai pradėtos minėti rašytiniuose istorijos šaltiniuose. Sv
daugiau