Žolinės branda ir gausa Naisiuose

Rugpjūčio 15-ąją per Lietuvą nuvilnijo švenčiamos derliaus šventės – Žolinės – šurmulys. Ši šventė įvairiuose šalies regionuose turi savo tradicijas, tik tam kraštui būdingus papročius, bet visus vienija su gamtos ir darbų kalendoriumi deranti kasdienio gyvenimo visuma. Šiandien Žolinės apeigos, kurias mūsų protėviai skirdavo deivei gimdytojai Ladai, persipynė su krikščioniškaisiais papročiais. Bet ir gilioje senovėje, ir dabar šią dieną garbinami žolynai, dėkojama už naująjį derlių, linkima brandos, sotumo, atsisveikinama su vasara... Labai svarbu tądien svečiuotis, bendrauti su kaimynais, giminėmis, draugais. Jau trečiąkart Žolinė švenčiama Naisiuose (Šiaulių r.). Į šventę susirenka ne tik vietos gyventojai, bet ir gausus būrys svečių iš aplinkinių vietovių. Šiais metais visus džiugino vasariškas oras (senoliai sakytų, kad ir rud
daugiau

LR Seimas: Konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui”

Birželio 28-ąją LR Seime vyko Konferencija „Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui". Aukšto lygio politikai tarė gražius ir prasmingus žodžius apie Vydūną. Tarp konferencijos dalyvių buvo ir keletas Seimo narių. Konferenciją organizavo Seimo laikinoji Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupė „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ bei Vydūno draugija. Sveikinimo žodį tarė Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys. Komisijos Vydūno gimimo 150-mečio paminėjimo komisijos narys, Vydūno draugijos garbės narys, teol. dr. kun. Miroslavas Danys, negalėjęs pats atvykti į konferenciją, atsiuntė savo sveikinimo kalbą, kurią išvertė ir perskaitė vokiečių kalbos specialistė, vertėja Irena Tumavičiūtė. Savo kalboje kun. M.Danys su
daugiau

Jonas Laurinavičius: knyga veja knygą

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, filologas, kraštotyrininkas, humoristas, redaktorius, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Laurinavičius gimė 1938 m. liepos 7 d. Pajautuose (Onuškio valsčius, Trakų apskritis). Daugiau kaip 50 metų dirba žurnalistu, 25 metus redagavo „Kaišiadorių aidų“ laikraštį. Dirbo Šalčininkų ir Vilniaus rajonų laikraščių redakcijose bei Vievio ir Kaišiadorių rajonų radijo redakcijose, o ilgiausiai - Kaišiadorių rajono laikraščio redakcijoje. Žurnalistas, rašytojas J. Laurinavičius prie savo knygų. V. Žeimanto nuotr. „Knygas mėgau nuo pat vaikystės. Kokių penkerių šešerių metų jau pakraigėje skaičiau. Senelių, tėvų pakraigėse gulėjo seni elementoriai, spaudos draudimo metais knygnešių iš Prūsijos atnešti į mūsų kaimą, iš jų daraktoriai mokė ir mano senelius, seneliai savo vaikus, o mano mama - mane. Dar buvo lenkiškų ir rus
daugiau

Seulas pasirinko įspūdingą Lietuvos architektų projektą

Drąsios idėjos Lietuvai neša tarptautinį pripažinimą architektų bendruomenėje. Jauni vilniečiai architektai triumfuoja už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės. Pietų Korėjos sostinė Seulas jų sprendimą pasirinko ekologiško tilto statybų projektui, kurio vertė sieks apie 9,15 mln. eurų. Seule pastaruoju metu realizuojamas ne vienas ambicingas architektūros projektas, stebinantis tiek užmojais, tiek inovatyviais sprendimais. Urbanistinį Pietų Korėjos sostinės peizažą transformuoja ne viena tarptautinį pripažinimą pelniusi architektų kompanija. Dabar į išrinktųjų klubą pateko ir architektai iš Lietuvos. Konkurse 60 metrų ilgio ekologiško tilto projektui parengti triumfavo tarptautinė komanda KILD: Vilniuje gyvenantis ir dirbantis gruzinų kilmės architektas Ivane Ksnelašvilis ir trys lietuviai architektai – Petras Išora, Ona Lozuraitytė bei Dominykas
daugiau

2018 m. Dainų šventė suvienys tūkstančius lietuvių

Likus kiek daugiau nei metams iki vieno didingiausių valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių, Lietuvos nacionalinis kultūros centras pradeda mėgėjų meno kolektyvų registraciją į 2018 m. Dainų šventę „Vardan tos…“. Planuojama, kad birželio 30 – liepos 6 d. vyksiančioje šventėje pasirodymus surengs apie 40 tūkst. dalyvių. Šventėje laukiama ir užsienio lietuvių iš daugiau kaip dešimties šalių. Dainų diena Lietuvos dainų šventės Folkloro diena Šiuo metu šventei intensyviai rengiamasi: Dainų šventės organizacinio komiteto ir kūrybinių grupių posėdžiuose aptariami pasirengimo šventei darbai, sprendžiami organizaciniai ir meniniai programų klausimai, tobulinami režisūriniai sumanymai. Mėgėjų meno kolektyvai atsakingai mokosi kūrinius, dalyvauja peržiūrose, repetuoja ir ruošiasi apžiūroms. Šventės rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras –
daugiau

Apie lietuvių kalbą

Apie lietuvių kalbą dienraštyje „The New York Times“ rašo autorius Theodore‘as S. Thurstonas. Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, yra žodingesnė negu lotynų kalba, ir nepalyginamai įmantresnė negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Giminingumas toks aiškus, kad bet koks filologas labai aiškiai gali matyti, jog sanskritas, graikų ir lotynų kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos. Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai
daugiau

Alyvų žydėjimo šventė Žiemos gatvėje

Tas svaiginantis alyvų kvapas daugelį nuskraidina į mielus vaikystės ir jaunystės laikus, atminties požemiuose atgaivina pirmą kartą paragauto alyvų nektaro skonį, suvalgytą penkialapį žiedelį – lauktos šilumos, jausmų atgimimo ir meilės simbolį. Labai šiltai apie Alyvų žydėjimo šventę rašė jos organizatoriai Vitalija ir Vitalius Stepuliai: „Kai buvusiame Vilniaus priemiesčio rajone, Lyglaukiuose, pražysta alyvų savašynas, atgyja vaikystės prisiminimai apie tą svaiginantį žiedų potvynį ir kyla noras dalintis tuo su draugais. Alyvų žydėjimo šventes puošia draugų, dailininkų, rašytojų, alpinistų, poezijos ir ąžuolų mylėtojų dvasios turtai.“ L. Skirpstas ir Z. Kazėnas V. Stepulienė ir J. D. Plikionytė-Bružienė J. Varnas, B. Bružas, V. ir S. Stepuliai, D. Širokanovas, R. Mickevičius Z. Kazėnas, J. A. Krikštopaitis, A. Gudelis, L. Klimka, L. Skir
daugiau

Išleistas lietuviško dizaino gidas „Created in Lithuania“

Balandžio pabaigoje menų fabrikas „Loftas“ pristatė unikalią naujieną lietuviškų leidinių rinkoje – metinio Lietuvos dizaino gido „Created in Lithuania“ pirmąjį numerį. Lietuvių ir anglų kalbomis išleistas leidinys nemokamai platinamas visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (kavinėse, dizaino parduotuvėse, muziejuose, bibliotekose ir kitose kultūros įstaigose) bei užsienyje (tarptautinėse dizaino mugėse, ambasadose ir kitur). Sparčiai graibstomas leidinys pasiekiamas ir internete – kūrėjai pristato elektroninį „Created in Lithuania“ variantą. Jį galima rasti čia: www.issuu.com/loftas/docs/ Ketvirtus metus organizuodamas didžiausią dizaino mugę Lietuvoje „Uptown Market“, menų fabrikas „Loftas“ sukaupė beveik 600 lietuviško dizaino prekinių ženklų duomenų bazę, nuolat lankydamasis užsienio dizaino renginiuose ir stebėdamas rinką Lietuvoje, pajuto
daugiau

Lietuviškos sutartinės: įdomu pasauliui, bet ne mums?

„Ar žinojote, kad vienoje „Enigmos“ dainoje skamba sutartinės? Visada duodu jos paklausyti klientams!“, – su nuoširdžiu užsidegimu apie savo darbą pasakoja vienos turizmo agentūros atstovė. Iš viso pasaulio į Lietuvą atvykstantiems turistams moteris sudarinėja išskirtinius turus, kurių metu ieškoma kuo daugiau autentiškos kultūrinės patirties. Deja, tik retam jos klientui pavyksta išgirsti gyvą mūsų polifoninių dainų skambesį. Tiek sutartinės, tiek Dainų švenčių tradicija yra sulaukusios tarptautinio pripažinimo ir įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kaskart besirengiant Dainų šventei, į Lietuvą kviečiami viso pasaulio piliečiai, kurie Vingio, Kalnų parkuose gali išgirsti gyvą lietuvišką dainą. Tačiau ar yra alternatyva siekiant išgirsti gyvą sutartinių atlikimą? Jei lietuvių kalbą mokantis tradicin
daugiau

Lietuvė Tokijuje mokė japonus verti lietuviškus šiaudinius sodus

Lietuvos kultūros paveldas – šiaudiniai sodai, tęsiantys gilią lietuvių dekoratyvinės dailės tradiciją, patraukė didelį dėmesį Lietuvos ambasados Japonijoje surengtuose Lietuvos kultūros ir tautinio paveldo renginiuose. Žinomos tautodailės meistrės Jurgitos Treinytės Lietuvos ambasadoje Tokijuje ir Japonijos sostinės viešbutyje „Okura“ surengtos kūrybinės dirbtuvės ypač sudomino japonus, panorusius išmokti verti ir rišti ypatinga sakraline simbolika pasižyminčius šiaudinius sodus. Gegužės 3–4 dienomis surengtos net keturios sodų rišimo pamokos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių. Lietuvos kultūros paveldo puoselėtoja J. Treinytė taip pat supažindino japonus su lietuviškomis vestuvių ir krikštynų apeigomis bei Kalėdų ir Velykų šventėmis, kurių metu namai puošiami lietuviškais šiaudiniais sodais, atskleidė šių dirbinių reikšmę mūsų etninėje kul
daugiau