2018 m. Dainų šventė suvienys tūkstančius lietuvių

Likus kiek daugiau nei metams iki vieno didingiausių valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių, Lietuvos nacionalinis kultūros centras pradeda mėgėjų meno kolektyvų registraciją į 2018 m. Dainų šventę „Vardan tos…“. Planuojama, kad birželio 30 – liepos 6 d. vyksiančioje šventėje pasirodymus surengs apie 40 tūkst. dalyvių. Šventėje laukiama ir užsienio lietuvių iš daugiau kaip dešimties šalių. Dainų diena Lietuvos dainų šventės Folkloro diena Šiuo metu šventei intensyviai rengiamasi: Dainų šventės organizacinio komiteto ir kūrybinių grupių posėdžiuose aptariami pasirengimo šventei darbai, sprendžiami organizaciniai ir meniniai programų klausimai, tobulinami režisūriniai sumanymai. Mėgėjų meno kolektyvai atsakingai mokosi kūrinius, dalyvauja peržiūrose, repetuoja ir ruošiasi apžiūroms. Šventės rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras –
daugiau

Apie lietuvių kalbą

Apie lietuvių kalbą dienraštyje „The New York Times“ rašo autorius Theodore‘as S. Thurstonas. Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, yra žodingesnė negu lotynų kalba, ir nepalyginamai įmantresnė negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Giminingumas toks aiškus, kad bet koks filologas labai aiškiai gali matyti, jog sanskritas, graikų ir lotynų kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos. Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai
daugiau

Alyvų žydėjimo šventė Žiemos gatvėje

Tas svaiginantis alyvų kvapas daugelį nuskraidina į mielus vaikystės ir jaunystės laikus, atminties požemiuose atgaivina pirmą kartą paragauto alyvų nektaro skonį, suvalgytą penkialapį žiedelį – lauktos šilumos, jausmų atgimimo ir meilės simbolį. Labai šiltai apie Alyvų žydėjimo šventę rašė jos organizatoriai Vitalija ir Vitalius Stepuliai: „Kai buvusiame Vilniaus priemiesčio rajone, Lyglaukiuose, pražysta alyvų savašynas, atgyja vaikystės prisiminimai apie tą svaiginantį žiedų potvynį ir kyla noras dalintis tuo su draugais. Alyvų žydėjimo šventes puošia draugų, dailininkų, rašytojų, alpinistų, poezijos ir ąžuolų mylėtojų dvasios turtai.“ L. Skirpstas ir Z. Kazėnas V. Stepulienė ir J. D. Plikionytė-Bružienė J. Varnas, B. Bružas, V. ir S. Stepuliai, D. Širokanovas, R. Mickevičius Z. Kazėnas, J. A. Krikštopaitis, A. Gudelis, L. Klimka, L. Skir
daugiau

Išleistas lietuviško dizaino gidas „Created in Lithuania“

Balandžio pabaigoje menų fabrikas „Loftas“ pristatė unikalią naujieną lietuviškų leidinių rinkoje – metinio Lietuvos dizaino gido „Created in Lithuania“ pirmąjį numerį. Lietuvių ir anglų kalbomis išleistas leidinys nemokamai platinamas visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (kavinėse, dizaino parduotuvėse, muziejuose, bibliotekose ir kitose kultūros įstaigose) bei užsienyje (tarptautinėse dizaino mugėse, ambasadose ir kitur). Sparčiai graibstomas leidinys pasiekiamas ir internete – kūrėjai pristato elektroninį „Created in Lithuania“ variantą. Jį galima rasti čia: www.issuu.com/loftas/docs/ Ketvirtus metus organizuodamas didžiausią dizaino mugę Lietuvoje „Uptown Market“, menų fabrikas „Loftas“ sukaupė beveik 600 lietuviško dizaino prekinių ženklų duomenų bazę, nuolat lankydamasis užsienio dizaino renginiuose ir stebėdamas rinką Lietuvoje, pajuto
daugiau

Lietuviškos sutartinės: įdomu pasauliui, bet ne mums?

„Ar žinojote, kad vienoje „Enigmos“ dainoje skamba sutartinės? Visada duodu jos paklausyti klientams!“, – su nuoširdžiu užsidegimu apie savo darbą pasakoja vienos turizmo agentūros atstovė. Iš viso pasaulio į Lietuvą atvykstantiems turistams moteris sudarinėja išskirtinius turus, kurių metu ieškoma kuo daugiau autentiškos kultūrinės patirties. Deja, tik retam jos klientui pavyksta išgirsti gyvą mūsų polifoninių dainų skambesį. Tiek sutartinės, tiek Dainų švenčių tradicija yra sulaukusios tarptautinio pripažinimo ir įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kaskart besirengiant Dainų šventei, į Lietuvą kviečiami viso pasaulio piliečiai, kurie Vingio, Kalnų parkuose gali išgirsti gyvą lietuvišką dainą. Tačiau ar yra alternatyva siekiant išgirsti gyvą sutartinių atlikimą? Jei lietuvių kalbą mokantis tradicin
daugiau

Lietuvė Tokijuje mokė japonus verti lietuviškus šiaudinius sodus

Lietuvos kultūros paveldas – šiaudiniai sodai, tęsiantys gilią lietuvių dekoratyvinės dailės tradiciją, patraukė didelį dėmesį Lietuvos ambasados Japonijoje surengtuose Lietuvos kultūros ir tautinio paveldo renginiuose. Žinomos tautodailės meistrės Jurgitos Treinytės Lietuvos ambasadoje Tokijuje ir Japonijos sostinės viešbutyje „Okura“ surengtos kūrybinės dirbtuvės ypač sudomino japonus, panorusius išmokti verti ir rišti ypatinga sakraline simbolika pasižyminčius šiaudinius sodus. Gegužės 3–4 dienomis surengtos net keturios sodų rišimo pamokos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių. Lietuvos kultūros paveldo puoselėtoja J. Treinytė taip pat supažindino japonus su lietuviškomis vestuvių ir krikštynų apeigomis bei Kalėdų ir Velykų šventėmis, kurių metu namai puošiami lietuviškais šiaudiniais sodais, atskleidė šių dirbinių reikšmę mūsų etninėje kul
daugiau

Konkursas „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“

Primename, kad Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene 2017 metais skelbia konkursą „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“. Tai pernai mūsų vykdyto konkurso „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“ tęsinys. Tik šiais metais kreipiamės į platesnę auditoriją – visus, kurie gyvena Lietuvoje ar toli už jos ribų. Kviečiame konkurse dalyvauti kiekvieną, kuriam tautinis kostiumas yra svarbus etninės, regioninės ar asmeninės tapatybės simbolis arba brangi šeimos relikvija. Galbūt norite papasakoti apie tautinio rūbo ar kostiumo detalės perdavimą iš kartos į kartą. Galbūt žinote daug emocijų sukėlusią rūbo įsigijimo, jo likimo ar sukūrimo istoriją. Galbūt norėtumėte pasidalinti pasakojimu apie tautinio kostiumo reikšmę emigracijoje ar tremtyje. Laukiame įvairiausių pasakojimų, kuriuose atsiskleistų taut
daugiau

Kitoks Lietuvos teatras

Jau aštuonerius metus sėkmingai gyvuoja Naujasis teatras. Iš kitų jis išsiskiria tuo, kad jame dirba vien tik negalią turintys žmonės. Be to, čia neišgirsite keiksmų, nepamatysite šiuolaikinių efektų, o po spektaklio jausitės apsivalę, nes čia statomos pjesės propaguoja krikščioniškas vertybes. Pokalbis su šio teatro įkūrėja, meno vadove ir direktore Svetlana Laima Zemleckiene. Ilgas kelias iki teatro Svetlana Laima Zemleckienė sako, kad jos kelias iki teatro buvo ilgas. Po mokyklos studijavo liaudies teatro režisūrą, bet pasirinko darbą su vaikais, tad dar baigė ikimokyklinės psichologijos ir pedagogikos studijas. „Dėl nuolatinio streso praradau regėjimą, buvau priversta palikti mėgstamą darbą. Ieškojau srities, kurioje galėčiau save realizuoti. Bandžiau daug ką, net verslą. Galiausiai patekau į Mažojo teatro akademijos aktorių kurs
daugiau

Ko reikia, kad lietuvių muzika garsiau skambėtų užsienyje?

Norint, kad lietuvių kuriama muzika skambėtų, pavyzdžiui, Anglijoje, reikia važiuoti ir dirbti ten, tačiau prieš tai apsikuopti savo šalyje – nešvara gali vyrauti kai kurių atlikėjų mintyse. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedros magistras Tomas Pupinis. Anot jo, norint išpopuliarėti kitose šalyse, pirmiausia reikia turėti produktą – kai kurie nišiniai lietuvių atlikėjai rengia turus ir džiugina užsienio gerbėjus. – Kaip nusakyti, kas yra popmuzika? – Yra skirtumas tarp populiariosios muzikos ir popmuzikos. Dažnai popmuzika vadinama ta, kuri pasiekiama masėms, tai galioja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Populiarioji muzika apima ir nišinius žanrus, tai gali būti ir folk muzika, ir vokiečių šlageriai. Popkultūrą galima įvertinti globaliai. 2006–2007 m. b
daugiau

Lietuviškas Velykų stalas: nuo senovės iki dabarties

Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė, etnologė Nijolė Marcinkevičienė mano, kad verta pasistengti per metines šventes pasiruošti ir pasipuošti stalą nekasdieniškai. – Koks Velykų stalas būdavo gilioje senovėje? – Tai priklausė nuo žmogaus statuso. Kunigaikščių stalas, aišku, būdavo prabangus. XVI a. pradžios metraštininkai yra aprašę Lietuvos valdovų Velykų pietus: „Ant didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio, jo brolio Vladislavo, kuris tuo metu buvo ir Vengrijos, Čekijos karalius, šventų Velykų stalo būdavo dedamas keptas įdarytas avinėlis, simbolizuojantis Velykų avinėlį, jį, pagal tų laikų etiketą, galėdavo valgyti tik damos ir tik aukščiausi pasaulietiniai bei dvasininkijos asmenys. Stalo kampuose būdavo keturi kepti šernai, garbinantys keturis metų laikus. Šernai bū
daugiau