„Mažasis princas“ prakalbo žemaitiškai
Artėjant Vasario 16-ajai, Vilniaus knygų mugei, šalyje ruošiantis minėti Lietuvių kalbos dienas, šiais, žemaitiško rašto metais, dienos šviesą išvydo ypatingas leidinys – Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“ žemaitiškai, rašoma leidėjų pranešime žiniasklaidai.

Lietuva sureagavo į Maskvos kaltinimus sabotažu
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija iš piršto laužtus Maskvos kaltinimus vadina keistais, o vyksiančius rinkimus Rusijos laikinai okupuotose teritorijose – „sąmoningai vykdoma provokacija“.

Per trejus metus „Globalios Lietuvos“ projektams numatoma skirti 25 mln. eurų
Per trejus artimiausius metus su Lietuvos diaspora susijusiems projektams, renginiams ir iniciatyvoms planuojama skirti 25,6 mln. eurų. Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais. Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu.

Į referendumą užsiregistravusių užsienio lietuvių skaičius dar labai mažas
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė teigia, kad balsuoti referendume dėl pilietybės išsaugojimo iki šiol registravosi 6 tūkst. užsienio lietuvių. Pasak Dalios Henke, šis skaičius – labai mažas. Tuo metu užsienio reikalų ministro patarėjas patikina, kad pagrindinė informacinė kampanija dėl referendumo dar neprasidėjusi. Artimiausiu metu gyventojams apie referendumą priminti žadama ir pasitelkiant žinomus žmones.

3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad išsaugoti gimus įgytą Lietuvos pilietybę yra svarbu
Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, pilietybės išsaugojimą vertinančių kaip svarbų – 3 iš 4 (76 proc.) šalies gyventojų manymu, yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Tai rodo UAB „Spinter tyrimai“ gruodžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Kodėl su teisėsauga bėdų turinčiam E. Masiuliui karjera baigta, o M. Sinkevičiui ruošiamas paaukštinimas?
Bet kokios žinios apie korupcines problemas iškart atsiliepia Liberalų sąjūdžio ir jos lyderių reitingams. Ne išimtis ir paskutinės žinios apie Eligijaus Masiulio, kuris jau seniai yra pasitraukęs iš partijos, įkalinimą. Liberalų sąjūdžio reitingai iškart pakrito, o pasitikėjimas dabartine pirmininke sumažėjo. Lygiai taip pat reikliai rinkėjai reaguoja ir į kitų dešiniųjų partijų bet kokias sąsajas su nesąžiningumu. O štai kairiojoje politinio spektro pusėje nuotaikos visiškai skirtingos. Socialdemokratų ir kitų kairiųjų partijų reitingai iškilus korupciniams kaltinimams, ne tik nemažėja, bet net auga. Teisėsaugos įtarimai net pakelia skandalų epicentre esančių politikų pasitikėjimą, o rėmėjus skatina susitelkti. Kodėl tokie skirtingi dešiniųjų ir kairiųjų partijų elektorato vertinimai?

Šiaudiniai sodai garsins Lietuvos vardą pasaulyje
Gruodžio 4–9 d. Botsvanos Respublikoje, Kasanėje, vykstančios UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18-osios sesijos metu Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė dar viena vertybė – šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje.

Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimas: nusikaltėliai nesurasti
Jau praėjo pusė metų po A. Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo Merkinėje prieš Rusijoje švenčiamą gegužės 9 dieną – „pergalės“ dieną. Nusikaltimo vykdytojai nesurasti. Paminklas buvo apipiltas baltais dažais. Buvo išniekintas ir kitas atminties ženklas partizanų vadui – šalia buvusios šeimos sodybos Lazdijų rajone į medinę skulptūrą buvo įsmeigtas kirvis ir ji apipilta panašiais dažais.

VRK per pirmąją parą sulaukė daugiau nei 500 prašymų įrašyti į balsuojančių užsienyje rinkėjų sąrašą
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), paskelbusi registracijos pradžią Lietuvos piliečiams, ketinantiems balsuoti 2024 metų rinkimuose užsienyje, per pirmąją parą sulaukė daugiau kaip 500 prašymų įrašyti į balsuojančių užsienyje rinkėjų sąrašą. VRK duomenimis, per pirmąją parą aktyviausiai registruojasi balsuoti rinkėjai, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Didžioji dauguma jų (apie 85 proc.) kitų metų rinkimuose pageidauja balsuoti paštu.

Lietuviškas akcentas tarptautinėje San Francisko konferencijoje 1945 m.
Bolševikinei TSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, 1940–1941 metais labai suaktyvėjo JAV lietuvių patriotinė išeiviją, kuri telkėsi į politines organizacijas, tokias kaip Amerikos lietuvių taryba (toliau – ALT) ir šiek tiek vėliau JAV lietuvių tautininkų įkurta Lietuvai vaduoti sąjunga (toliau – LVS). Abi organizacijos, tarpusavyje konkuruodamos, aiškiai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumo atkūrimą, telkė išeivių visuomenę, darė spaudimą JAV politikams, bandydami atkreipti jų dėmesį į okupuotą Lietuvą.

Buvęs JAV ambasadorius: praeities žiaurumai paskatino lietuvius kurti sėkmingą nepriklausomą valstybę
Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas Tefftas 2023 m. rugsėjį po 20 metų sugrįžo į Vilnių ir teigė, kad šalis gali pasakoti tikrą savo sėkmės istoriją. Komentare JAV analitiniam centre RAND jis tikino, kad praeities žiaurumai paskatino lietuvius kurti sėkmingą nepriklausomą valstybę.

Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo artėjant – ką svarbu žinoti?
2024-ieji Lietuvai bus svarbių pasirinkimų metai – laukia ne tik LR Prezidento, Europos parlamento ir LR Seimo rinkimai, bet ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimą apibrėžiančio LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Jis vyks kartu su Prezidento rinkimais gegužės 12 d. ir nulems, ar kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę įgyjantys lietuviai galės išsaugoti Lietuvos pasą. Kodėl šis klausimas yra svarbus Lietuvai?