Desovietizacijos įstatymas: kas ir kaip?
Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, vertindamas parlamente registruotą vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą, neslėpė manantis, kad jį būtina tobulinti, kadangi, pasak istoriko, pagal dabartinį teisės aktą, jei jis būtų priimtas, dekomunizuoti reikėtų ir Nepriklausomybės Akto signatarus.

Lietuvių vienybės gąsdina Rusiją ir įkvepia Turkiją
Kovinis dronas „Bayraktar“, kuriam Lietuvos gyventojai per rekordinį laiką surinko daugiau nei 5 mln. eurų, dar nė nepasiekęs Ukrainos tapo interneto legendų herojumi. Socialiniuose tinkluose pasirodė gandas, esą bepilotis lėktuvas buvo numuštas vos pakilęs pirmajam skrydžiui, nors kol kas net nebaigta jo, tebesančio gamykloje, pirkimo procedūra.

Gausėja Lietuvos pilietybę atkurti norinčių žmonių iš Rusijos
Bažnytinių metrikų knygas saugantis Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir Migracijos departamentas sako nuo karo Ukrainoje pradžios pastebintys lietuviškų šaknų turinčių Rusijos gyventojų išaugusį susidomėjimą galimybe atkurti Lietuvos pilietybę. Vieni politikai šią tendenciją vadina rizika ir siūlo stiprinti saugiklius pilietybės suteikimo klausimu, kiti sako priešingai – reikia kaip tik skatinti žmones grįžti į Vakarų pasaulį.

Situacija prastėja, palūkanos gali didėti jau liepą
Lietuvos bankas (LB), tikėtina, sumažins BVP augimo prognozę, nes didžiausios rizikos išsipildė, tačiau neigiamos zonos šiemet išvengti pavyks, Seime skaitydamas pranešimą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasiaukojimas, sugriovęs mitą apie klestinčią SSRS imperiją
Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje.

Rusijos politikas siūlo „denacifikuoti“ ir Baltijos šalis, Lenkiją
Praėjusią savaitę Maskvos tarybai priklausantis komunistų partijos politikas Sergejus Savostianovas pareiškė, kad po Ukrainos, Rusija turi „denacifikuoti“ dar 6 valstybės: Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Moldovą ir Kazachstaną.

Lietuva pagal priimtų Ukrainos pabėgėlių skaičių – trečia Europoje
Lietuvoje užregistruota 47 913 Ukrainos pabėgėlių, jiems suteikta laikinoji apsauga. Europos Sąjungos tyrimų iniciatyvos „Blueprint“ duomenimis, tai sudaro 1.7 proc. šalies gyventojų – pagal šį skaičių Lietuva Europoje užima trečią vietą po Lenkijos ir Čekijos. Europos Sąjungos vidurkį – 0,5 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus – Lietuva viršija 3,4 kartus.

„Karo barometras“: gyventojai sunerimę ir – itin susitelkę
Lietuvos gyventojai dėl karo sunerimę kone labiausiai iš tirtų dešimties šalių,  atskleidė „Kantar“ „Karo barometras“. Dominuojantys gyventojų jausmai: pyktis, atgrasumas, liūdesys ir nerimas. Didesnė dalis gyventojų įsitikinę, kad laimės Ukraina, o karas truks ilgiau nei pusę metų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra bene tvirčiausia šios šalies rėmėja.

Iš Ukrainos grįžusių lietuvių karo pabėgėliais nelaiko ir paramos nesuteikia
Ukrainoje ilgą laiką gyvenę ir dabar į Lietuvą grįžę lietuviai sako – jie neprilyginami karo pabėgėliams, tad negauna papildomų garantijų, kokias gauna ukrainiečiai. Užsienio reikalų ministerija Vyriausybei žada teikti nutarimą, kuris iš Ukrainos grįžusiems lietuviams suteiks papildomų socialinių garantijų.

Taivano lietuviai jaučia neblėstantį vietinių susidomėjimą Lietuva
Taivane – „lietuviškoji manija“. Taip apie taivaniečių susidomėjimą Lietuva kalba ne tik patys Taivano gyventojai, bet ir ten įsikūrę lietuviai. Jų tėra kiek daugiau nei pora dešimčių, tačiau lietuviai sako, sulaukia daug dėmesio.

Koks likimas ištiks lietuvių kalbą emigracijoje?
Prieš porą metų UNESCO paskelbė, kad po 80 metų iš beveik 6000 dabar pasaulyje vartojamų kalbų ir jų dialektų bus išnykę daugiau nei pusė. Prieš 5 metus į nykstančių kalbų raudonąją knygą buvo įtrauktos 2465 kalbos. Lietuvių kalbos dar nėra nykstančiųjų sąraše, bet jos vartojimas mažėja. Nuogąstaujama, kad mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius verčia po truputį nykti ir lietuvių kalbą. Bijoma, kad emigracijoje ji išnyks jau trečioje–ketvirtoje dabartinių emigrantų kartoje. Vilniaus universiteto mokslininkus labiau jaudina didžiulio masto emigracija, o joje vykstančius su kalba susijusius procesus jie vadina natūraliais.

Ministras G. Landsbergis: jaučiame ir ypač vertiname ilgametę JAV Kongreso paramą Lietuvai
Vasario 23 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso delegacija aptarė aktualius dvišalius klausimus, saugumo situaciją Ukrainoje ir regione, Lietuvos saugumo užtikrinimo priemones ir sąjungininkų paramą šioje srityje.