Daugiau 
 
01/07/2021

Karoblis ir Linkevičius grįžta į diplomatinę tarnybą
Buvę krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Raimundas Karoblis ir Linas Linkevičius grįžta į diplomatinę tarnybą – jiems atkuriami ambasadorių diplomatiniai rangai. Į Seimą neperrinktam Egidijui Vareikiui rangas jau atkurtas, jis priimtas dirbti į Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos Sąjungos (ES) departamentą, rašytiniame komentare nurodė URM.

Daugiau
12/11/2020

Tyrimas: lietuviai ekonominiams Covid-19 padariniams – vieni atspariausių Europoje
Baltijos šalys geriau, nei tikėtasi, susitvarkė su ekonominiais pirmosios Covid-19 bangos padariniais, o tai lėmė, kad, Lietuva paskelbiamame naujausiame Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus koptelėjo septyniolika pozicijų į viršų ir tarp 24 valstybių užėmė 6-ąją vietą. Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame reitinge, kuris yra kasmetinio Europos vartotojų mokėjimų tyrimo dalis, Lietuva aplenkė tokias šalis kaip Norvegija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lietuvą Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus į viršų gerokai pakylėjo išaugusios gyventojų galimybės apmokėti sąskaitas ir pagerėję gyventojų finansinio raštingumo rodikliai, o taip pat dėl pandemijos suprastėjusi situacija kitose Europos šalyse.

Daugiau
12/04/2020

Žiniasklaida parašė pažymį Sinkevičiui
Antradienį Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija mini pirmąjį gimtadienį. Komisijos darbotvarkę pakeitė prasidėjusi COVID-19 pandemija, tačiau leidinys „Politico“ įvertino kiekvieno eurokomisaro pasiekimus atsakingoje srityje, o Virginijui Sinkevičiui skyrė A- pažymį. Sinkevičius dirbti į Briuselį išvyko dar būdamas 29-erių ir tapo jauniausiu istorijoje eurokomisaru. „Jaunasis lietuvis pradėjo daugybę ambicingų planų patobulinti bloko aplinkos apsaugą, chemikalų (naudojimo sritį), žiedinę ekonomiką, taip pelnydamas žaliųjų aktyvistų pritarimą“, – rašo „Politico“.

Daugiau
10/30/2020

Reikės politikos pokyčių, kurie palaipsniui vyksta
Jungtinės Valstijos yra tvirtai pasišventusios saugoti savo NATO sąjungininkus Europoje ir toliau tęs karių buvimą Lietuvoje bei kitose valstybėse, kuris skirtas atgrasyti agresyviai besielgiančią Rusiją, neseniai interviu LRT TELEVIZIJAI teigė JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison. Savo mintimis ir įžvalgomis apie padėtį Lietuvos ir JAV santykiuose šiandieninių politinių įvykių kontekste paprašėme pasidalinti LR Seimo nario Žygimanto Pavilionio, Europos Parlamento nario Juozo Oleko, JAV Baltųjų rūmų visuomeninio patarėjo LR Garbės konsulo dr. Jono Prunskio ir JAV lietuvio, istoriko, visuomenės veikėjo, karininko, plk. lt. Kęstučio Eidukonio.

Daugiau
10/30/2020

Archeologija šimtametės akimis
Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo  kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.

Daugiau
10/23/2020

„Mano pasirinkimas – orus darbas, o ne moderni vergovė!“
Prie Vyriausybės būstinės Vilniuje vyko protesto mitingas „Mano pasirinkimas – orus darbas, o ne moderni vergovė!“. Jį surengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“. Išreikšti protestą spalio 7 diena buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent spalio 7-ąją pasaulyje minima Oraus darbo diena. O Lietuvoje, pasak profsąjungų lyderių, kalbėti apie orų darbą kaip realybę, yra per anksti. Todėl ir buvo surengtas šis protesto mitingas. Profsąjungos ypač kvietė mobilizuotis tuos, kurie tiesiogiai susidūrė su darbdavių „ubagišku mąstymu“ – taupyti darbuotojų sąskaita, išnaudoti juos, versti kontraktininkais ir pan.

Daugiau
10/16/2020

Baigtas pirmasis Lietuvos „Krepšinio namų“ projekto etapas
Kaune 1922 metais prasidėjo Lietuvos krepšinis. Kaune jau stovi ir Lietuvos „Krepšinio namai“ – unikalus pastatas, kuriame per Lietuvos krepšinio 100-metį prasidės taip pat unikali pažintis su antrosios šalies religijos istorija, pergalėmis ir subtilybėmis. Tai bus įspūdinga kelionė laiku ir patirtimis. O dabar Lietuvos „Krepšinio namai“ atviri įvairiems renginiams ir krepšinio bendruomenės susibūrimams.

Daugiau
10/16/2020

Kuršių nerijos kopos sparčiai nyksta
Kuršių nerijos kopų nykimą galima pamatyti net plika akimi, todėl Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai jau septynerius metus Kuršių nerijoje atlieka kopų stebėjimus, pasitelkę šiuolaikinius metodus tiria kopų eolodinaminius procesus ir konsultuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojus kopų išsaugojimo klausimais. Mokslininkai teigia, kad Kuršių nerijos marių krantas per 100 metų pasislinko į marias beveik 300 metrų, o kas laukia ateityje, galima tik prognozuoti.

Daugiau
10/16/2020

Rinkimai: TS-LKD laimėjo pirmąjį turą, „valstiečiai“ – antri
Suskaičiavus balsus iš visų rinkimų apylinkių (1989 iš 1989), rezultatai atrodo taip: 5 procentų barjerą įveikė ir daugiamandatėse apygardose į naująjį Seimą pateko šešios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (24,8 proc., 23 mandatai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17,5 proc., 16 mandatų) , Darbo partija (9,47 proc., 9 mandatai), Lietuvos socialdemokratų partija (9,26 proc., 8 mandatai), Laisvės partija (9,02 proc., 8 mandatai) Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6,78 proc., 6 mandatai).

Daugiau
10/09/2020

Mokslininkai pasipiktinę: Nobelio premiją turėjo gauti ir profesorius Šikšnys
Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad 2020 m. Nobelio chemijos premijos laureatės – prancūzė mikrobiologė Emmanuelle Charpentier ir JAV biochemikė Jennifer A. Doudna. Jos įvertintos už atrastą genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas9. Lygiai tokią pat – tik kiek anksčiau – buvo atradęs ir VU Gyvybės mokslų centro profesorius, biochemikas Virginijus Šikšnys. Mokslininkas ne kartą yra sakęs, kad jo komanda 2011 m. pati pirmoji pasaulyje išsiuntė mokslinį straipsnį apie vadinamąsias „genų žirkles“ – tačiau ilgą laiką nesulaukė teigiamos reakcijos. Pirmieji du tarptautiniai žurnalai atsisakė publikuoti straipsnį, o trečiasis („Proceedings of the National Academy of Sciences“) galų gale išspausdino – bet tik po keturių mėnesių.

Daugiau
09/25/2020

Ar Lietuvos europarlamentarai susiduria su interesų atstovavimo dilema?
Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen prieš keletą dienų savo pranešime apie ES padėtį Europos Parlamente kvietė valstybes nares toliau stiprinti integraciją, nes piliečiai tikisi didesnės paramos ir stipresnio atsako iš bendrų Europos Sąjungos institucijų kiekvienos krizės akivaizdoje. Europos Parlamentas yra viena iš tokių diskusinių erdvių, kurioje gimsta bendri sprendimai. Šioje, vienintelėje tiesiogiai renkamoje Europos Sąjungos institucijoje šiuo metu bendrus ES prioritetus kuria 705 europarlamentarai, išrinkti 27 ES valstybėse narėse.

Daugiau
09/25/2020

Karoblis: JAV kariai Lietuvoje liks ilgiau
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas JAV karių ir ginkluotos technikos kontingentas, kuris čia bus iki birželio vidurio. Tai nėra susiję su įvykiais Baltarusijoje, bet „JAV buvimas mus ramina ir yra stiprus atgrasymo įrankis“ ministro žodžius Pabradėje cituoja agentūra „Reuters“. Dabar į Lietuvą atvykę JAV kariai su technika dalyvauja karinėse pratybose ir turėjo šalyje likti iki lapkričio, tačiau antradienį ministras nurodė, kad juos pakeis kitas dalinys, kurį sudarys apie 500 karių, 25 „Abrams“ tipo tankai ir 30 „Bradley“ šarvuotų kovos mašinų.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu