Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

10/13/2018

Lietuvos ir Japonijos verslo ryšiai stiprėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su maisto pramonės verslininkių delegacija iš Japonijos. Susitikime aptartas Lietuvos ir Japonijos verslo bendradarbiavimas ir moterų verslumo skatinimas visame pasaulyje.

Daugiau
10/12/2018

Lietuvos žurnalistų turas po Prienų kraštą (3)
(Tęsinys. Pradžia Nr. Nr.199-201) Pociūnų aerodromas Į Kauno rajone esantį Pociūnų aerodromą atvykusius žurnalistus pasitiko Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, žinomas politinis ir visuomenės veikėjas, 2007–2011 m. ir nuo 2015 m. – Prienų rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narys. Aerodrome įvyko neplanuota spaudos konferencija. A. Vaicekauskas trumpai supažindino žurnalistus su rajono problemomis, ateities planais, atsakė į žurnalistų klausimus. Merui nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus buvo įteikta kukli dovanėlė. Po informatyvaus bendravimo su Prienų meru prasidėjo pažintis su Pociūnų aerodromu, čia dirbančiais aviatoriais. Apie tai žurnalistams pasakojo Kauno apskrities aviacijos klubo (KAASK) direktorius Vytautas  Sabeckis. Dabar Pociūnuose veikia populiarus skraidymo centras, įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Aerodromas – valstybės nuosavybė, kurią pagal panaudos sutartį prižiūri Kauno parašiutininkų klubas, kurio viršininkas yra Kęstutis Milušauskas. Klubas vykdo šuolius iki 4000 m aukščio. Organizuojami apmokymai, šuoliai mėgėjams, stovyklos. Tradiciškai liepos mėnesį klubas organizuoja antrą pagal dydį Baltijos valstybėse parašiutininkų fiestą „Pociūnai Boogie“. Tai profesionalių parašiutininkų šventė, kurios metu atliekama daugybė šuolių, vyksta filmavimai, peržiūros. Čia skrydžius vykdo ne tik Kauno parašiutininkų klubas, bet ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas“, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, UAB „Nerka“, Kauno aeroklubas bei Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos orlaiviai. Periodiškai skraidyti aerodrome gali pilotai, turintys rašytinį Kauno parašiutininkų klubo viršininko leidimą arba naudotojo sutartį. Aerodrome skraido nedideli orlaiviai – maksimali masė 6400 kilogramų. Aerodrome yra modernus pakilimo – nusileidimo takas bei angaras, kuriame saugoma aviatechnika. Pociūnuose vyksta parašiutininkų šuoliai, akrobatinių orlaivių skrydžiai, mėgėjų pilotų skrydžiai, parasparnių skrydžiai, kurių pakilimui naudojamas autoišvilktuvas, mokomieji skrydžiai, oro balionų skrydžiai. Lietuviški sklandytuvai Apie sklandytojų veiklą norėtųsi pakalbėti plačiau. Čia vyksta bandomieji sklandytuvų, kurie pakeliami orlaiviais bei autoišvilktuvais, skrydžiai. Nuo pat Pociūnų aerodromo įkūrimo čia vyksta Lietuvos, anksčiau ir Sovietų Sąjungos, sklandymo čempionatai. Klubas organizuoja įvairių klasių Lietuvos sklandymo čempionatus, turnyrą tragiškai žuvusio sklandytojo Antano Ruko taurei laimėti. Pociūnų aerodrome taip pat vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai: 2001 m. vyko Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 m., 2007 m. ir 2009 m. – Europos vyrų sklandymo čempionatai. Klube suteikiama galimybė sklandyti asmeniniais bei klubui priklausančiais sklandytuvais. Aviacijos klubas rengia apmokymus-stovyklas vaikams. Šalia veikianti UAB „Sportinė aviacija“ projektuoja ir gamina lietuviškus sklandytuvus. Gamykla buvo įsteigta 1969 m. Šiuo metu projektuojami ir gaminami sklandytuvai LAK–17, LAK-19, LAK-20. Įmonė turi partnerių įvairiose Europos šalyse – Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje. Apie tai žurnalistams išsamiai papasakojo įmonės generalinis direktorius Viktoras Ramonas. Aviaturizmo centras Pociūnų aerodrome taip pat įsikūręs aviaturizmo centras – su aviacija susijusių paslaugų kompleksas. Šalia aerodromo veikia viešbutis, kavinė „Debesota“, turistams siūlomos aktyvios aviaturizmo pramogos: skrydis lėktuvu ar sklandytuvu, šuolis parašiutu. Taip pat nuo 2001 m. aerodromo angare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2008 m. surengtas elektroninės muzikos festivalis „Tundra“. 2012 m. liepą iš aerodromo pakilo lėktuvas su „Žaislinių meškiukų desantu“, kuris buvo išmestas Baltarusijoje ir sukėlė tarptautinį skandalą. Taigi Pociūnai tapo ne tik garsi aviacijos vietovė, bet ir turiningo laisvalaikio praleidimo vieta. Kiekvienais metais vis atnaujinama ir gražėjanti klubo infrastruktūra yra viena geriausių ne tik visoje Europoje. Aerodromas skirtas aviatoriams, tačiau galima pasigrožėti sklandymu, parašiutininkų šuoliais, pakilti į pramoginį skrydį ar pailsėti gamtoje. Čia galima organizuoti renginį ar konferenciją, tai viena ramiausių ir įdomiausių vietų Kauno apskrityje. „Galima tik pasidžiaugti tokia aktyvia ir turininga Lietuvos aviatorių veikla Pociūnuose. Manau, kad tokio aviacijos centro galėtų pavydėti daugelis Europos šalių. Čia tikrai yra puikios sąlygos plėtoti įvairias aviacijos rūšis. Kaip buvęs malūnsparnio mechanikas pasigedau tik šių aviacijos „laumžirgių““, – sakė kartu keliavęs žurnalistas ir rašytojas Vytautas Žeimantas. Poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškė Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje – tarp devynių vaikų. Poeto Tėviškė – su savo Slyvyno kalneliu, Ilgapieve, Šeriuote ir Skrode, su maumedžiu pievoje, pasodintu  poeto kartu su tėvu. Maumedžiu, kuris išliko po karo gaisro, sudeginusio namus. Su maumedžiu siejasi atmintis – ne tik žmonės, artimi ir tolimesni giminės, bet ir medžiai, kurie jungia prie šios žemės. Tėviškėje poetas „turi“ du medžius – maumedį ir šimtametę obelį, kuri vienintelė likusi iš didžiulio sodo. Tarp šių medžių suposi poeto lopšys, kuriame visi poeto  atsiminimai ir visas poeto gyvenimas. Savo gyvenimą tėviškėje rašytojas vadina „kaimiškaisiais universitetais“: „Juose aš gavau viską: santūrią ir realią motinos meilę..., persisunkusį prakaitu ir nuovargiu visų žemės darbų ciklą, teisingumo, moralės ir etikos pagrindus.“ Karo metais sudegusi tėviškė ir motinos mirtis – skaudžiausi vaikystės prisiminimai. Galbūt dėl to pelenų motyvas dažnas poeto ankstyvoje kūryboje. 2013 m. Justino Marcinkevičiaus gimtinėje atidengtas paminklinis akmuo – Poeto atminimui įamžinti. Bus daugiau Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Daugiau
10/12/2018

Vašingtone pristatyta Lietuvos patirtis kovojant su dezinformacija
Spalio 2–4 dienomis Vašingtone vyko JAV analitinio centro „Atlantic Council“ organizuojamas globalus forumas strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija klausimais, kuriame dalyvavo ir Lietuvos pareigūnų bei ekspertų delegacija. „Demokratinės valstybės turi turėti viską apimančią strategiją kaip kovoti su dezinformacija. Turime dar labiau susitelkti ir imtis veiksmų, kurie atgrasytų galimas dezinformacijos atakas ateityje,“ – sakė forume kalbėjęs Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis. „Lietuva turi ilgametę patirtį, kaip atpažinti ir atsispirti Kremliaus dezinformacijai. Mūsų visuomenė pati ėmėsi veiksmų, kurie demaskavo daugybę melagingų naujienų ir koordinuotų informacijos atakų iš užsienio šalių. Lietuvoje gimęs elfų judėjimas ar žurnalistų ir ekspertų iniciatyva demaskuok.lt stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono atsparumą propagandai iš užsienio,“ – pažymėjo premjero patarėjas. A.Pikžirnis taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas hibridines grėsmes, įskaitant ir investicijas į strateginius ekonomikos sektorius, kuriomis gali būti siekiama ne ekonominių, bet politinių tikslų. Pasak jo, viską apimanti strategija kovoje su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis turi užkirti kelią kišimuisi į mūsų vidaus politiką ir apsaugoti mūsų visuomenes, jeigu nenorime turėti daugiau Solisberių. Spalio 4 d. Lietuvos ambasadoje vyko 13-os šalių vyriausybių atstovų diskusija apie įrankius, kurie jau egzistuoja ir kurių kol kas dar trūksta tam, kad kova su priešiška propaganda būtų efektyvi. Lietuvos krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pristatė kaip neteisėtai gaunami asmens duomenys gai būti panaudoti piktavališkais tikslais. „Atlantic Council“ jau antrus metus iš eilės organizuoja forumą strateginės komunikacijos klausimais, kuriame dalyvauja JAV Kongreso nariai, Administracijos pareigūnai, užsienio šalių strateginės komunikacijos vadovai, žymūs žurnalistai, ekspertai, akademikai. Šiais metais forume Vašingtone dalyvauja ir privačios kompanijos tokios kaip Facebook ar Twitter. Forumo partneriais šiemet yra Lietuvos Respublikos ambasada JAV, taip pat Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir JAV kompanija Twitter. Forumo paraštėse ir įvairiuose susitikimuose JAV pareigūnams, žurnalistams, ekspertams buvo pristatyta Lietuvos elfų veikla ir dezinformaciją atskleidžiantis projektas demaskuok.lt. Šiuos Lietuvos pilietinės visuomenės projektus pristatė NVO „Res Publica“ vadovas Giedrius Sakalauskas ir projekto demaskuok.lt vadovas Viktoras Daukšas. LR Ambasados JAV informacija

Daugiau
10/05/2018

Ar TS-LKD išrinks Prezidentą Lietuvai?
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengia išankstinius kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą rinkimus. Mūsų šalyje to dar niekada nevyko, nors pasaulyje tai nebūtų naujiena, ypač JAV, kur kandidatų varžytuvės turi senas tradicijas. Šio Tėvynės sąjungos projekto sėkmė būtų visos politinių partijų sistemos sėkmė ir būtų stiprus signalas, kad pagaliau Lietuvos demokratiniai mechanizmai išsivaduoja iš postsovietinės klampynės. Geriausiai organizuota partija Kai politologai kalba apie partijų sistemą Lietuvoje, tai reiktų atskirti TS-LKD ir visas likusias partijas. Konservatoriai šiandien, po socialdemokratų žlugimo, yra vienintelė progresyvi politinė organizacija su veikiančiais demokratiniais mechanizmais, užtikrinamu veiklos skaidrumu ir atskaitingumu bei, svarbiausia, ji vis labiau atsiveria visuomenei, išsivaduodama iš XX amžiaus „partijos“ apibrėžimo. TS-LKD vieninteliai organizuoja visuotinius partijos pirmininko rinkimus, politikų reitingavimą į Seimą ir savivaldybes, pradėjo demokratiškai rinkti lyderius į merus, o dabar ir į šalies Prezidento postą. Maža to, balsuoti išankstiniuose rinkimuose dėl partijos paramos galės ne tik nariai, bet visi norintys. To nedaro jokia kita valstybės partija. Lietuvos visuomenė, o kartais ir politologai, vis dar įsivaizduoja partiją, kaip kažkokią uždarą, pusiau slaptą, merkantilinių tikslų vedamą organizaciją, kuri proteguoja savo narius ir ieško personalizuotos naudos. Taip galbūt buvo XX amžiuje. Šiais laikais partijos nario bilietas yra nieko daugiau, kaip tik vieša politinių pažiūrų deklaracija. Jau Andriaus Kubiliaus vyriausybėje daug ministrų, jų pavaduotojų ir kitų politinių postų užėmė žmonės, neturintys partijos nario bilieto. Tačiau vis tiek TS-LKD buvo atsakinga už Vyriausybės veiklą. Ne visi politikai, patarėjai ir konsultantai, dirbantys su TS-LKD, yra partijos nariai. Tik apžvalgininkai kažkodėl labai mėgsta pabrėžti, kad vienas ar kitas žmogus priklauso partijai. Nieko tas priklausymas partijai ar nepriklausymas neparodo, nes absoliuti dauguma partijų narių tėra formalūs ir aktyviai partijos reikaluose nedalyvauja, o lygiai taip pat daug aktyvistų nėra partijų nariai, tačiau turi didelę įtaką lyderiams. Štai Ingrida Šimonytė turi labai stiprią įtaką partijoje, bet nėra narė, o Vygaudas Ušackas, nors yra narys, kitose visuomenės grupėse sulaukia daug daugiau paramos. O tokių pavyzdžių daugybė visose politinėse organizacijose. Net dabartinis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nėra partijos narys, tai ko tada vertas tas nario bilietas? Pavyzdys kaip rinkti politikos kandidatus TS-LKD rengiami išankstiniai Prezidento rinkimai yra dar vienas žingsnis senovinį partijos įvaizdį pertvarkant į politinį judėjimą. Tokiame darinyje svarbu būtų ne atskiri politikai, ne nariai ir net struktūros, bet konservatyvios idėjos ir vertybės, kurios vienija žmones, o jau šie pasirenka politikus, kurie jas geriausiai atstovauja. Ar toks modelis gali sėkmingai veikti? JAV patirtis rodo, kad gali. Socialinių tinklų ir informacijos pasaulyje kitokia partijų forma net nėra gyvybinga. Ilgainiui visos partijos Lietuvoje turės atsiverti, arba, keičiantis kartoms, nebesugebės pritraukti rinkėjų. Konservatorių rengiami pirmieji kandidato į valstybės Prezidentus išankstiniai rinkimai siunčia labai svarbią žinią – partija nesiekia parinkti sau palankaus kandidato, nesiekia į gerą postą pastūmėti vieną ar kitą saviškį, koks jis geras bebūtų, bet visa organizacijos jėga parems tą kandidatą, kuris geriausiai atstovauja vertybes, kurios svarbios šiai bendruomenei. Nėra jokių sąlygų, kad paremtas kandidatas būtų kaip nors skolingas partijai. Tą užtikrina ir ne partijos narių galimybė dalyvauti balsavime. Taigi jeigu toks kandidatas taptu Prezidentu, tai jo niekaip neįpareigoja būti kaip nors susijusiu. Net priešingai, visuomenė bus labai akyla ir bet kokia nuolaida rėmėjams bus žvelgiama su įtarumu ir padidintu dėmesiu. Stiprybė yra neskirstyti į „partinius“ ir „nepartinius“ TS-LKD tuo aiškai liudija, kad jai rūpi ne geriausias partijai kandidatas, bet geriausias Lietuvai. Žinoma, pagal savo vertybes – patriotiškumą, provakarietiškumą, pagarbą tradicijoms ir kt. Prie tokio požiūrio Tėvynės sąjunga nuosekliai ėjo, ir paskutiniuose dviejuose Prezidento rinkimuose neieškojo kandidato „geriausio iš partinio sąrašo“, bet rėmė partijos vertybėms artimą pretendentą, kokiais tuo metu buvo Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Šiandien, kai vėl girdisi kai kurių lyderių pasisakymai, kad būtina partijai kelti „savo“ kandidatą, tai daryti „būtina“, reikia siekti „savo“ Prezidento – panašu į nomenklatūrinius parinkimus ir tai jau yra bandymas grįžti atgal. Labai nuvilia Liberalų pozicija kelti „savo“ kandidatą, norėtųsi platesnio požiūrio, bent jau rinkėjai to tikėtųsi. Kai kas nesuprasdami TS-LKD siūlymo esmės, sako, kad nepartinis kandidatas tik liudija partijos silpnybę, tačiau kaip rodo rinkimų patirtis, svarbu remti geriausią kandidatą ir nestatyti išankstinių barjerų. TS-LKD šiandien yra partijų flagmanas, realiais veiksmais įrodantis kokios ateityje turės būti visos politinės organizacijos, ir kuo greičiau jos tai supras ir perims šią patirtį, tuo visai Lietuvos demokratijai bus didesnė pergalė. Išankstiniai Prezidento rinkimai tai gali paskatinti.   Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Daugiau
09/28/2018

Lietuviška elektronika įsitvirtina pasaulio rinkose
Šiais laikais turbūt nėra nė vienos gyvenimo srities be modernių elektronikos sprendimų. Įvairiomis kryptimis dirba ir Lietuvos mokslininkai, kurdami naujus produktus ir paslaugas, bendradarbiaudami su verslu Lietuvoje ir užsienyje. Elektronikos kontroleriai vokiškiems siurbliams „Karcher“, ultragarso metodai neskaidrių medžiagų defektams nustatyti, organiniai šviesos diodai ekranams ir apšvietimui ar analogų pasaulyje neturintys impulsinio magnetinio lauko matuokliai – tik maža dalis Lietuvos mokslininkų darbų, sudominusių tarptautines kompanijas. Daugiau nei kompiuteris Kauno technologijos universiteto (KTU) Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas prof. Vytautas Deksnys pasakojo, kad į kitus įrenginius įterpiamos kompiuterizuotos elektroninės sistemos skirtos dažniausiai valdyti įvairius prietaisus, įrenginius bei technologinius procesus. Daugiau nei kompiuteris – toks galėtų būti trumpiausias įterptinių sistemų apibūdinimas. Jos naudojamos daugelyje sričių – nuo automobilių technikos iki aviacijos, telekomunikacijų, įvairių matavimų, objektų atpažinimo bei technologijų valdymo. „Pagrindinis mūsų darbo objektas šiuo metu yra robotizuotos automatinės gamybos sistemos elektronikos pramonės įmonėms. Paprastai jos techniškai yra kur kas sudėtingesnės už produktus, kuriuos gamina“, – pabrėžė prof. V. Deksnys. Vienas iš pagrindinių KTU mokslininkų partnerių – vokiečių kompanija „Karcher“. Kartu su įmone „Selteka“ Kaune gaminami elektronikos kontroleriai įvairių siurblių valdymui. Gamybos apimtys siekia 100 tūkst. gaminių per mėnesį. „Mūsų sukurtos robotizuotos automatinės linijos gamybos tempas yra apie penkios sekundės gaminiui“, – sakė KTU Įterptinių sistemų mokslo grupės pagrindinis tyrėjas. Ji programuoja, kalibruoja, testuoja ir klasifikuoja gaminius tai darydama lygiagrečiai. Viso laboratorijoje yra sukurta  gamybos priemonių, su kuriomis per metus pagaminama apie 100 mln. eurų vertės produkcijos. Bendradarbiaujama  daugiausia su įmonėmis Vokietijoje, Anglijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Tarp sukurtų produktų, pavyzdžiui, – ir centralizuoto šildymo vamzdynų diagnostikos sistema, mišinių statybinių medžiagų įmonėms gamybos sistemos, komunikacijų sietuvai išmaniai precizinei žemdirbystei, skaitmeninės televizijos sprendimai ir kt. Inovacijos paskleistos daugelyje pasaulio šalių. Partneriai iš visos Europos KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas tarptautiniu mastu gerai žinomas  kaip kompetentingas, patikimas partneris. Kito tokio plataus profilio ultragarso centro Europoje turbūt ir nėra. „Ultragarsas leidžia pažvelgti į neskaidrių medžiagų vidų ir nustatyti defektus ar tų medžiagų savybes. Ši technika plačiai naudojama pasaulyje, tačiau atsiradus naujoms medžiagoms ar iškilus kokioms nors problemoms reikia kurti naujus metodus, kurie leistų tai padaryti naudojant šiuolaikines technologijas, tarp jų – ir elektroniką, signalų apdorojimą“, – sakė Ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Liudas Mažeika. Viena KTU mokslininkų darbo krypčių – ultragarso keitikliai. Pavyzdžiui, įgalinantys matavimus karštose aplinkose, pavyzdžiui skystame švino-bismuto lydinyje. Šiuo metu įgyvendinami projektai, skirti tikrinti įvairias konstrukcijas, ar nėra jose defektų. Sritys labai atsakingos: aviacija, energetika, atominė energetika, transportas, geležinkeliai, laivyba. „Vieno projekto metu siekiama sukurti metodus kurie leistų aptikti nerūdijančio plieno, naudojamo atominėje energetikoje, savybių pakitimus.  Mūsų  partneriai yra iš visos Europos. Viena didesnių kompanijų – EDF (Electricite de France) Prancūzijoje“, – pasakojo prof. L. Mažeika. Dar vienas projektas susijęs su slankos defektais. Kai plieniniai vamzdžiai naudojami energetikos srityje yra nuolat veikiami aukšto slėgio ir temperatūros, ties suvirinimo siūlėmis atsiranda mažyčių įtrūkimų. Jiems vis didėjant, vamzdžiai gali trūkti. Projekto tikslas – kuo anksčiau aptikti tuos defektus, kad vėliau netektų patirti didelių nuostolių. Ultragarso mokslo instituto tyrėjai jau yra sukūrę metodą slankos defektams nustatyti, dabar  kuriama įranga, kuri veiktų gamybos sąlygomis. Bendradarbiaujama su INETEC branduolinių technologijų institutu Kroatijoje, kompanijomis „Applied Inspection“ ir „TWIi“ Jungtinėje Karalystėje bei „Public Power Corporation“ Graikijoje. Technologijos kaip įrankis „Elektronikos prietaisai smarkiai mažėja. Atsiranda naujų – lanksčiosios, dėvimosios ar struktūrinės – elektronikos sričių. Kai toks virsmas, tikras iššūkis, kas pirmas pamatys naują pritaikymą ir panaudos naujausias technologijas“, – sakė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto administravimo vadovas doc. Mindaugas Žilys. Todėl KTU įsteigtas vadinamasis prototipų centras „FabLab Kaunas“. Jis skirtas įgyvendinti originalias idėjas, kurti inovatyvius produktus. Stengiamasi sudaryti kuo geriausias sąlygas inovacijoms rastis, nuolat atnaujinti įrangą, laboratorinę bazę. Orientuojamasi daugiausia į elektronikos technologijas. Kaip pabrėžė doc. M. Žilys,  į elektronikos pramonę ateinantys naujieji žaidėjai siunčia būtent tokią žinią: reikia gerai elektronikos technologijas suprantančių ir jas naudoti sugebančių specialistų. KTU mokslininkai jau kelioms didelėms pasaulinėms įmonėms atlieka tiriamuosius darbus, kuria įvairius produktus. Nemažai bendradarbiaujama, pavyzdžiui, su amerikiečių kapitalo įmone „Littelfuse“, vokiečių kompanija AK-KO, skandinavų „Kitron“, lietuviška „Selteka“. Tik pradedama bendradarbiauti, bet gana intensyviai, su neseniai į Lietuvą atėjusiomis vokiečių įmonėmis „Hella“ ir „Continental“. Ekranams ir apšvietimui KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų naujausi tyrimai skirti organinėms medžiagoms, pasižyminčioms uždelstosios fluorescencijos reiškiniu. Potenciali šių medžiagų sritis, kaip sakė katedros vadovas prof. Juozas Vidas Gražulevičius, – organiniai šviesos diodai (OLED). Šie prietaisai naudojami ekranuose ir apšvietimui. Tyrėjų darbai  šiuo metu daugiausia finansuojami per programos „Horizontas 2020“ projektus. Du vykdomi dabar, trečią pradės – ir koordinuos – nuo 2019 metų sausio. Per šiuos projektus vyksta bendradarbiavimas ir su pramonės įmonėmis, daugiausia su tokiomis Vokietijos kompanijomis kaip „Novaled“, priklausanti „Samsung Electronics“, „Cynora“, „Creaphys“. Anksčiau prof. J. Gražulevičiaus grupė vykdė projektus, tiesiogiai finansuotus „Samsung Electronics“ ir BASF. Per projektą, finansuotą „Samsung Electronics“, patentuota daug organinių puslaidininkių. Geležinkeliams ir kariuomenei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Andrius Ušinskas išskyrė du svarbiausius  projektus, vykdytus pastaraisiais metais. Vilniaus lokomotyvų remonto depui sukurta sistema, leidžianti gauti ir išanalizuoti lokomotyvų elektroninius duomenis bei įvertinti lokomotyvų veiklą. Per antrą projektą VGTU elektronikos specialistai Lietuvos kariuomenei sukūrė sunkiai aptinkamo radijo ryšio technologiją ir radijo stotelės prototipą, garantuojančius operacijų slaptumą. 2016-2017 metais vykdyto projekto koordinatorius – UAB „Geozondas“. Per dabar vykdomus projektus  VGTU Elektronikos fakulteto mokslininkai kuria daiktų interneto karkaso modelį ir priemones intelektualioms transporto sistemoms, atviros prieigos virtualiosios realybės technologijų platformą ar, pavyzdžiui, išmaniąją optinio atsparumo testavimo sistemą lazerinių technologijų sektoriui. Neturi analogų pasaulyje „Mūsų koncepcija elektronikos srityje tokia – nuo fundamentinių tyrimų iki produktų. Tik dėl naujų mokslinių rezultatų sugebame padaryti unikalius, analogų pasaulyje neturinčius prietaisus“, – pabrėžė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus vadovas prof. Saulius Balevičius. Pagrindinė FTMC tyrėjų produkcija dabar – impulsinio magnetinio lauko matuokliai. Kuriant priešakinius prietaisus bendradarbiaujama su Prancūzijos-Vokietijos tyrimų institutu Saint Louise, Dresdeno stiprių magnetinių laukų laboratorija Helmholtzo-Rozendorfo centre. Prietaisų, pritaikytų labai stipriems magnetiniams laukams, parduota amerikiečiams, vokiečiams, turkams. Neseniai impulsinio magnetinio lauko matuoklį savo laboratorijai įsigijo stambi JAV kompanija „Baker Hughes“, konglomerato „General Electric“ dukterinė įmonė, gaminanti daugiausia skalūnų, naftos, dujų paieškos prietaisus. Planuojama su ja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. „Dabar sukurtas naujas prietaisas turės kur kas platesnį pritaikymą, nes impulsiniai laukai silpnesni“,– pasakojo prof. S. Balevičius. Prietaisas apgintas europiniu patentu 32 šalyse. Taip pat tikimasi su amerikiečiais kartu patentuoti kai kurias inovacijas. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. „OPEN R&D Lietuva“ informacija  

Daugiau
09/28/2018

Vašingtone lankėsi ministras L.Linkevičius
2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius transatlantinio saugumo forume Vašingtone aptarė Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimą reaguojant į bendrus iššūkius saugumui. „Svarbiausia žinia, kurią Lietuva nori pasiųsti - transatlantinė vienybė išlieka esminiu faktoriumi sprendžiant prieš mus kylančius saugumo iššūkius. Nors transatlantinės vienybės svarba nėra naujiena, tačiau visuomet svarbu prisiminti kodėl NATO ir ES buvo sukurtos ir kokios vertybės vienija transatlantinę šeimą,“ sakė Lietuvos ministras. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad saugios ir vieningos Europos išsaugojimui būtina stipri ir solidari NATO bei aktyvus JAV įsitraukimas į mūsų žemyno saugumo reikalus. L.Linkevičius Vašingtone dalyvavo Europos politikos analizės centro (angl. Center for European Policy Analysis CEPA) diskusijoje apie glaudų bendradarbiavimą su JAV stiprinant Europos gynybą, NATO pastangas užtikrinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą dabartinių grėsmių akivaizdoje. „Bet kokiomis pastangomis gynybos srityje ES ir NATO neturėtų dubliuotis ar konkuruoti. Bendradarbiavimas ir koordinavimas yra esminis tokių pastangų sėkmės garantas; o šios pastangos turėtų būti nukreiptos tam, kad užpildyti esamus trūkumus gynybos srityje,“ pabrėžė ministras. CEPA vyriausiojo viceprezidento Edwardo Lucaso vestoje diskusijoje taip pat dalyvavo Rumunijos vicepremjerė Ana Birchall, Lenkijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Jacekas Czaputowiczius ir Miroslavas Lajčakas. CEPA Forumo metu Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai bei CEPA Viceprezidentas E.Lucasas taip pat dar kartą atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje neteisėtai kalinamą Ukrainos režesierių Olegą Sencovą, reikalaudami paleisti jį į laisvę. LR Ambasada JAV

Daugiau
09/21/2018

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga
Plastiko atliekos tampa globalia problema, todėl per pasaulį ritasi vienkartinių plastikinių gaminių draudimo banga. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais vadovaujantis valstybės narės taikys priemones, sumažinsiančias plastikinių maišelių vartojimą. 2018 m. priimta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija padėjo pamatus nuosekliam plastiko atliekų kiekio mažinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo, kurio tikslas - į jūrą patenkančių plastiko atliekų prevencija ir mažinimas. Didžiąją pastarųjų dalį sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko. Pasaulio šalys imasi veiksmų: Lietuvoje nuo 2019 metų vartotojams nemokamai galima bus tiekti tik pačius ploniausius, dėl higieninių sumetimų būtinus plastikinius maišelius. Didesnius ar mažesnius plastikinių maišelių naudojimo ribojimus yra įvedusios arba jų naudojimą apmokestinę Airija, Prancūzija, Italija, Kanada, Australija, Kinija bei kitos šalys ar atskiri miestai. Pirkinių į plastikinius maišelius pakuoti nuo 2017 metų nebegalima Kenijoje, o nuo 2021 metų visi vienkartiniai plastiko gaminiai – šiaudeliai, buteliai, puodeliai, maišeliai taps nelegalūs Kosta Rikoje. „Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis vidutiniškai naudojamas vos 12 minučių ir tai yra blogąja prasme pribloškiantis laikas, turint omenyje, kad pasaulio mastu perdirbama nedaug plastiko atliekų ir vėliau tokie, vos keliolika minučių atitarnavę maišeliai net keletą šimtų metų yra, užteršdami sąvartynus, upėmis pasiekdami jūras, vandenynus. Turime būti labiau sąmoningi ir rinktis tvaresnius, aplinkai draugiškesnius būdus susipakuoti prekes ar gėrimus“, – sako viešosios įstaigos „Circular Economy” vadovas Domas Tracevičius. Pavyzdžiui, daugkartinio naudojimo medžiaginius arba popierinius. „Sukuriamų“ plastiko pakuočių atliekų kiekis šalyse skiriasi- pvz. 2015 metais vidutiniškai vienas ES gyventojas generavo 166,3 kilogramo pakuočių atliekų, tačiau Kroatijoje tokių atliekų susidarė tik 51,2 kilogramo, o Vokietijoje net 222,2 kilogramo vienam žmogui. Lietuvoje 2015-aisiais vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 37 lengvuosius (15-50 mikronų storio) ir 239 labai lengvus (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelius, o 2016 metais – atitinkamai 36 ir 224. Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, renkanti ir analizuojanti atliekų, jų rūšių susidarymo bei perdirbimo tendencijas pastebėjo, kad prasidėjus 2008 metų pasaulinei ekonominei bei finansų krizei, pakavimo atliekų kiekis Bendrijoje buvo sumažėjęs, tačiau atsigavus vartojimui vėl ėmė augti. Svarbu ne tik tai, kiek vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojame, bet ir tai, kaip elgiamės, kai jie tampa mums nebereikalingi. Nešiukšlinti, tinkamai surūšiuoti ir surinkti šias atliekas, jas perdirbti – tai irgi mūsų, žmonių, pareiga, nes atliekos neatsiranda iš niekur, ir pačios niekur nedingsta. Lengvos, vėjo pakeliamos ar be kliūčių vandeniu plaukiančios, šimtmečiais nesuirsiančios plastiko atliekos formuoja milžiniškus dreifuojančius plastiko atliekų sąvartynus vandenynuose. Pasaulį sukrėtė šokiruojančios nuotraukos, kuriose – vėžlio šnervėje įstrigęs plastiko šiaudelis ar rožinį vatos pagaliuką uodega apsivijęs jūrų arkliukas. Teršdamos aplinką plastiko atliekos taip pat patenka ir į maisto grandinę. Į vandens gyventojų skrandžius patenka ir kosmetikoje naudojamos plastikinės mikrogranulės, pasitaikančios veido bei kūno šveitikliuose, dantų pastoje – šioms granulėms kai kurios pasaulio šalys taip pat skelbia ribojimus. Toks „plastiko racionas“ pražūtingas ne tik gyvūnijai, bet ir žmonėms, nes gyvūno, mitusio plastiko atliekomis, mėsa patenka ir ant mūsų stalo. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 70 tūkst. plastiko mikrogranulių. „Akivaizdu, kad  mūsų vartojimo įpročiai, aplinkos teršimas atliekomis trikdo pusiausvyrą gamtoje ir atsisuka prieš mus pačius. Be kita ko, Didžiojoje Britanijoje mikrogranulių naudojimo ribojimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų, kaip ir plastikinių maišelių, gėrimų šiaudelių, vatos pagaliukų. Plastiko mažinimo keliu žengia daug šalių“, – teigia D. Tracevičius. Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja iniciatyvą „Misija: nulis”, kurios dalyviai yra mokomi atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai, pamažu keisti kasdienius vartojimo bei elgesio įpročius, pastebėti šių pokyčių naudą aplinkai, sveikatai ir piniginei.

Daugiau
09/21/2018

Ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?
Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose. Bet dabar, kaip teigia mobilumo ekspertė dr. Kristina Gaučė, yra lūžio taškas: arba užleisime kelią automobiliams ir po dešimtmečio tapsime kamščiuose ir dūmuose amžinu miegu užmigusia Maskva arba pradėsime keistis bei tapsime panašesni į visų Europos sostinių svajonę – Kopenhagą. O tam reikia ne vien miesto pastangų, bet ir jo gyventojų įpročių pokyčio. „Kopenhagoje vienas gyventojas per metus spūstyse praleidžia vidutiniškai 100 valandų, o Maskvoje beveik dvigubai daugiau – 189. Ir nors Maskvoje yra visos svarbiausios infrastruktūros dalys – nuo metro iki „Park and Ride“ aikštelių ar intelektinės transporto sistemos – šiame mieste judumo problemos tvarkyti buvo pradėtos paprasčiausiai per vėlai. Todėl šiandien perskirstyti automobilių srautus tiesiog nėra kaip. Tuo metu Kopenhaga taip pat nuolat imasi iniciatyvų judumui gerinti ir netgi kelių vienu metu, bet šiame mieste vairuotojai kamščiuose praleidžia 89 valandomis mažiau nei Maskvoje ir todėl, kad Danijos sostinėje miesto judumu buvo pradėta rūpintis labai anksti“, – lygina dr. K. Gaučė. Kiek sudėtinga Vilniaus situacija? Pernai 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais iki 2030 metų siekiama pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti neigiamą kelionių poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Su bene didžiausiais iššūkiais iš Lietuvos miestų šiuo metu susiduria Vilnius, kurio darnaus judumo plano parengimą koordinavo dr. Kristina Gaučė. Ji pabrėžia, kad didžiausia problema šalies sostinėje – dramatiškai augantis motorizacijos lygis, kurį reikia stabdyti, o vėliau ir mažinti. „Tam, kad Vilnius taptų panašus į Kopenhagą, gali prireikti eilės metų ir kryptingų pastangų. Bet šiandien, nepaisant gerų tendencijų mieste – atnaujinto viešojo transporto parko, naujų dviračių takų ar dalijimosi sistemų plėtros – automobiliai ir toliau kemša bei teršia miestą. Tam, kad tai pasikeistų, labai reikia pačių žmonių įsitraukimo. Tik jų sąmoningumo dėka kelionių automobiliu paklausa galėtų būti suvaldyta: t.y. vietoje to, kad būtų kuriama nauja pasiūla automobilių pralaidumui didinti – tiesiamos naujos arba platinamos senos gatvės, įrengiamos parkavimo aikštelės – žmonės gali rinktis alternatyvias judėjimo priemones ar keliauti tuo pačiu automobiliu išmaniau“, – teigia dr. K. Gaučė. Pasak judumo ekspertės, tam, kad mieste būtų užtikrintas darnus judėjimas, Europos miestuose jau daugiau nei penkmetį yra naudojama geimifikacija ir programėlės: „Kalbant apie darnų judumą tikrai nereikia bijoti technologijų. Europoje kasdien plačiai naudojamos programėlės, kurių paskirtis yra kaupti judumo duomenis, suteikti informaciją vartotojui arba žaisminga forma paskatinti jį judėti kitaip. O programėlės bei kitos technologijos itin darniai veikia tandemu su strateginiais miesto sprendimais, pavyzdžiui, įdiegtas unifikuotas e-bilietas regionui vėliau tampa programėle telefone. Todėl sėdėjimas kamštyje ir galvojimas, kad nieko negali padaryti, šiandien yra tiesiog ydingas.“     Išmaniai judėti gali visi Kaip pastebi bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas Arūnas Mickevičius, Lietuvoje taip pat labai prigijo programėlės, kurios savo judėjimo po miestą įpročius leidžia supaprastinti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems, dviratininkams ar keliaujantiems kitomis priemonėmis. „Šiuo metu dažnas Vilniuje keliaujantis žmogus prieš kelionę įsijungia kurią nors programėlę. Pavyzdžiui, nesinaudojantys automobiliais gali pasikliauti programėle „Trafi“, kuri siūlo visus viešojo transporto tvarkaraščius bei kitų transporto priemonių galimybes ar kainas vienoje vietoje. Tuo metu norintys pasinaudoti pavėžinimo paslauga bet kuriuo metu gali rinktis mažiausiai iš trijų žinomų bendrovių programėlių. Na, sėdančių prie vairo tarpe viena populiariausių kelyje naudojamų programėlių yra „Waze“. Tai bendrovei „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija, kuri realiu laiku rodo situaciją keliuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas bei kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas“, – išskiria A. Mickevičius.

Daugiau
09/21/2018

Miškų kirtimas: kada bus imtasi veiksmų?
Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke ir kitur kertamų valstybinių miškų, Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Tiesa, pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, diskutuojant dėl miškų kirtimo būtina įvertinti visus argumentus, taip pat ir ekonominius. Siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus. Naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15-ai proc. miškų. Aplinkos ministras, reaguodamas į visuomenės pasipiktinimą, trečiadienį nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. K. Navickas LRT RADIJUI ketvirtadienį pažymėjo, kad, kalbant apie kirtimus, yra daug senų problemų, kurias bandoma spręsti, taip pat pabrėžė, kad būtina įvertinti visus argumentus, taip pat ir ekonominius. „Kur matau spragas, kur pirmiausia noriu kreipti dėmesį, tai pirmiausia į planavimą, <...> kai atsiranda dideli [iškirsti – LRT.lt] plotai. Tai jau yra signalas, kad kažkas nesuveikė. Nesvarbu, kad tai yra privataus ir valstybinio miško sanglauda, vis tiek turi būti nuoseklus planavimas. Antras dalykas – turime labai vertingus miško plotus dideliuose masyvuose, juos reikia saugoti. Ir trečia, jei visuomenė sutaria, kad reikia saugoti didelį masyvą, esame pasirengę netekti ekonomikai tam tikros dalies, – taip pat esame atviri apie tai kalbėtis, bet reikia dėti ant stalo visus argumentus už ir prieš – taip pat ir ekonominius“, – LRT RADIJUI kalbėjo aplinkos ministras. Premjeras Saulius Skvernelis šį pirmadienį su aplinkos ministru sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus. R. Karbauskis: per daug žaidimų emocijomis Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu labai politikuojama ir žaidžiama emocijomis. Nepaisant skepticizmo jis pažadėjo, kad jo frakcija pateikimo stadijoje pritars Lino Balsio parengtam įstatymo projektui, tačiau viltis deda, kad jis bus pataisytas gavus vyriausybės išvadą. „Mes tam projektui tikrai pritarsime balsuodami Seime. Tiesiog (per seniūnų sueigą) kalbėjome, ar verta jį atskirai svarstyti, kai kitą savaitę vyriausybė pateiks visą paketą siūlymų tais klausimais. Mes kalbėjome frakcijoje, kad pritarsime projektui, tik paprašysime vyriausybės išvados, ir tada gausis taip, kad jis bet kokiu atveju susijungs su paketu“, – sakė R. Karbauskis. Valstiečių-žaliųjų lyderis sukritikavo oponentus dėl politikavimo šiuo klausimu. „Ką tik kalbėjome su ministru, tai iš tikrųjų yra labai jautrūs klausimai, tikrai yra padaryta klaidų. (Gamtininkas) Andrius Gaidamavičius yra vienas iš žmonių, kuris labai tiksliai apibrėžia kylančias problemas. Ministras, turbūt, pasikvies jį į komandą kaip visuomeninį patarėją, kad visuomenės balsas būtų kuo greičiau išgirstas“, – sakė R. Karbauskis.  Pasak jo, šiuo metu ne visi dalykai, kurie yra skelbiami viešai, yra tiesa. „Buvo kalbama apie šilą, tai ten – ne kirtimai, o vėjovartos. (…) Tame pačiame Labanore juk yra skirtingi miškai. Labanore pernai ir užpernai pagal statistiką buvo kertama daugiau hektarų negu šiemet. (…) Tame labai daug politikos, žmonės suprato, kad tuoj visus miškus iškirs, o jei kalbėtume skaičiais, tai visiškai ne taip yra“, – kalbėjo R. Karbauskis. Tačiau jis neneigė, kad problemų yra. „Stabdomas kirtimas, bus žiūrima, ar yra klaidų. Bet tas (L. Balsio) įstatymo projektas yra propagandinis, jame nėra bendros koncepcijos“, – sakė R. Karbauskis. Svarstys siūlymą riboti miškų kirtimą Seimas antradienį pateikimo stadijoje planuoja svarstyti L. Balsio parengtą Miškų įstatymo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus. Įstatymo pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų. Taip pat nauja įstatymo projekto redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, teigiama aiškinamajame rašte.  

Daugiau
09/18/2018

Lietuvos regionų plėtrai - integruotas požiūris
Lietuvos regionų plėtrai – integruotas požiūris Darni ir tvari Lietuvos regionų plėtra bei regionų ekonominės specializacijos kryptys – tai svarbiausios temos, kuriomis diskutuojama nuolat. Sėkminga Lietuvos regionų plėtra bei regionų konkurencinių pranašumų ir įvaizdžio stiprinimaui aktualu ne tik Nacionalinės pažangos programos patvirtinimas, Baltojoje knygoje išsikeltų uždavinių įgyvendinimas, bet ir aktyvus bendruomenių, visuomenės įsitraukimas. Didinti švietimo prieinamumą ir paslaugų įvairovę, gerinti švietimo kokybę, skatinti pilietiškumą ir demokratinį aktyvumą, skatinti kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę, didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį, plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą – regioninė politika savo esme reikalauja integruoto požiūrio ir visuotinio įsitraukimo. Aktyviai siekiama, kad gyventi ne didmiesčiuose taptų madinga. Šiuo tikslu Lietuvoje ir užsienyjes skleidžiamos gerosios žinios apie galimybes mokytis, dirbti ir auginti vaikus regionuose. Valstybės institucijos skatina palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ne tik valstybės, bet ir savivaldybių ar regionų lygiu, suteikiamos subsidijos pirmam būstui regionuose. Pastebimas ir iniciatyvų,  buriančių visuomenę ir kuriančių Lietuvos įvaizdį, aktyvumas. Apie verslo pagalbą regionams kalbama nuolat. Savivaldybės turi pasinaudoti įvairiais projektais, privačiomis iniciatyvomis, priimti socialiai atsakingo verslo idėjas, kompetenciją. Konstruojant naująją regioninę politiką Lietuvoje privalu įtraukti į regionų valdymą verslą ir bendruomenes. Gerinti infrastruktūros, finansavimo ir konsultacines sąlygas verslui ir kurti darbo vietas ne tik didmiesčiuose – tokį tikslą gali įgyvendinti verslas. To pavyzdys – projektas „Išmanusis miestas“, realiai parodantis, kad regioninė politika vis labiau atveria duris socialiai atsakingam verslui prisidėti stiprinant regionus. Tai sudaro sąlygas regioninę politiką paversti ambicinga vieša ir privačia partneryste. Savivaldybės turi daug progresyvių idėjų, dega noru puoselėti savo miestus ir didinti jų patrauklumą. Prie regionų plėtros skatinamas prisidėti ir jaunimas su savo idėjomis. Projektui „Išmanusis miestas“ savo teritorijas patikėjo net penkios šalies savivaldybės: Visagino, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono. Aukštųjų mokyklų studentai jau gilinasi ir reliai projektuoja pateiktas teritorijas. Savivaldybės, aukštųjų mokyklų atstovai, verslo sektorius prisidės prie regionų patrauklumo didinimo investuotojams, taip pat leis užtikrinti gyventojams kokybiškas gyvenimo sąlygas visos Lietuvos mastu, spręsti nedarbo lygio, demografijos problemas, paskatins augti ir verslumo lygį. Sprendimų savivaldybėms ieškoma pasitelkiant dialogą ne tik politiniu lygmeniu, bet ir atsižvelgiant į verslo atstovų idėjas ir lūkesčius. Savivaldybės projektui pateikė ne tik po keletą teritorijų, apimančių kraštovaizdį, pastatų ir teritorijų konversijas, naujas, patrauklias vietas. bet ir nubrėžė savo plėtros viziją. Įvertinus savivaldybių lūkesčius, bus bandoma atrasti savivaldybėse unikalių konkurencinių pranašumų, o tada panaudoti visą turimą mokslo, švietimo, darbo jėgos, infrastruktūros potencialą ir investicijas, kad šios stiprybės virstų darbo vietas, kūrėjus ir gyventojus pritraukiančiu magnetu. Lietuva – tai ne tik didieji miestai. Lietuva yra kiekvienas šalies miestas ir rajonas, o proveržį sukurti įmanoma tik tada, kai suvienijami visų suinteresuotų šalių pajėgumai.

Daugiau
09/17/2018

Europa turi išlikti globalia žaidėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclere Angela Merkel, Latvijos Respublikos Ministru pirmininku Mariu Kučinskiu ir Estijos Respublikos Ministru pirmininku Juri Ratu aptarė aktualiausius Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus. Prasidedant naujam svarbiam ES politiniam sezonui vadovų dėmesio reikalauja Bendrijos saugumo stiprinimas, derybos dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, atsakas tarptautinės prekybos, migracijos, „Brexit“ iššūkiams. Prezidentė pabrėžė, kad Europa turi išlikti globalia žaidėja pasaulinėje lygoje – tam turime ir pareigą, ir potencialą. Todėl tik nuo šalių susitelkimo priklausys, ar geopolitinės įtampos, perrašomos tarptautinės prekybos taisyklės, iššūkiai daugiašalei diplomatijai taps krizių virtine, ar galimybe Europai sustiprinti savo globalų vaidmenį. Pasak šalies vadovės, geopolitinės aplinkybės reikalauja, kad Europa daugiau investuotų į savo saugumą. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą, aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti Europos šalių apginamumą ir atsparumą kibernetinėms bei kitoms hibridinėms grėsmėms. Lietuvos iniciatyva jau pradėtos kurti ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. ES taip pat turi vieningai ginti savo prekybinius interesus pasaulyje. Esame girdimi tuomet, kai kalbame vienu balsu, todėl prekybos įtampas išspręsime tik principingu dialogu su visais partneriais. Globalius Europos prioritetus turi atitikti ir naujasis daugiametis ES biudžetas. Prezidentė susitikime pabrėžė, jog mūsų regiono interesas – kad ES finansinė parama žemės ūkiui, lėšos struktūriniams fondams būtų skirstoma atsižvelgiant į objektyvius nediskriminuojančius kriterijus. Vadovai sieks susitarimo dėl naujojo daugiamečio biudžeto dar iki Europos Parlamento rinkimų. Tvirtas europinis atsakas reikalingas ir migracijos iššūkiams. Siekiant užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams būtina skatinti bendras europines pastangas saugant bendrijos išorės sienas – stiprinant FRONTEX pasienio agentūrą, pasitelkti finansinius ir kitus instrumentus sprendžiant pamatines migracijos priežastis trečiosiose šalyse. ES ir Turkijos migracijos susitarimas veikia, todėl būtina ieškoti panašių modelių ir su kitomis regiono šalimis. Vadovų dėmesio reikalauja ir artėjantis „Brexit“. Dabar svarbiausia susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų, nes tai – naudingiausias derybų rezultatas abiem pusėms. Šalių vadovai turės rasti ir kūrybingus sprendimus dėl Jungtinės Karalystės bei ES ateities santykių. Mūsų interesas, kad pamatinės ES laisvės išliktų nedalomos, o Jungtinė Karalystė po „Brexit“ būtų artima ES saugumo ir prekybos partnerė.

Daugiau
09/10/2018

Lietuvos IT įmonėms – ambicingas Bangladešo Vyriausybės užsakymas
Kritinės IT infrastruktūros paslaugų įmonė BAIP kartu su partneriais „Norway Registers Development AS“ bei UAB „Duomenų logistikos centras“ modernizuos Bangladešo Nacionalinį duomenų centrą (NDC). Projekto metu bus gerinama Bangladešo NDC operacijų ir paslaugų kokybė, verslo efektyvumas, modernizuojamos technologijos, sustiprintos darbuotojų kompetencijos technologijų, verslo vystymo, klientų aptarnavimo ir pardavimų srityse. Projektą įgyvendinančios įmonės taip pat konsultuos ir padės NDC valdančiai Bangladešo skaitmenizavimo tarybai (angl. „Bangladesh Computer Council“ — BCC) suformuoti sėkmingą duomenų centro verslo plėtros modelį, santykių su klientais bei rinkodaros strategijas. Projekto metu „Duomenų logistikos centro“ specialistų komanda perteiks vieno moderniausių duomenų centrų Baltijos šalių regione – Data Inn – gerąją valdymo patirtį.   „Džiaugiamės, kad Bangladešo vyriausybė įvertino mūsų bendrovės ir partnerių patirtį bei išsamias sektoriaus ir technologines žinias, svarbias NDC modernizacijai ir paslaugų plėtrai“, - sako BAIP vadovas Gytis Umantas. „Mūsų komanda dirbs išvien su Bangladešo NDC ekspertais, kad jie galėtų sėkmingai perimti geriausią techninių sprendimų įgyvendinimo, praktinių situacijų sprendimo bei klientų aptarnavimo patirtį“. Duomenų centro komandos gebėjimų stiprinimui bus skiriamas ypatingai didelis dėmesys, nes numatoma, kad ateityje Bangladešo NDC taps vienu didžiausių duomenų centrų regione. Dabar NDC valdo 200 serverių spintų, o iki 2021 metų jų planuojama įrengti net 5000. Visos veiklos procedūros ir gerosios praktikos, sukurtos šio projekto metu, bus naudojamos ir sėkmingai duomenų centro plėtrai užtikrinti. Šiuo metu NDC aptarnauja daugiau nei 163 milijonus gyventojų, juo naudojasi apie 200 valstybinių įstaigų teikdamos pagrindines e-valdžios paslaugas, tokias kaip civilinė registracija, jame laikomos rinkimų komisijos ir pasų išdavimo sistemos, įvairios valstybinės internetinės svetainės. Projekto įgyvendinimo metu bus siekiama pagerinti IT operacijų valdymo brandos lygius, taip padedant organizacijai užtikrinti veiklos stabilumą ir aukštesnį paslaugų pasiekiamumą. Užsakovui tai leis standartizuoti teikiamas paslaugas, efektyviau ir profesionaliau aptarnauti klientus. Tikimasi, kad ateityje NDC aptarnaus ne tik viešąjį, bet ir privatų sektorių. Sutartis tarp BAIP ir BCC buvo pasirašyta ir projektas „Mainstreaming of the National Data Center (NDC) across other agencies“ prasidėjo 2018-ųjų rugpjūtį. Šis projektas yra Skaitmeninio Bangladešo darbotvarkės dalis ir yra finansuojamas Pasaulio Banko. BAIP jau turi darbo patirties Bangladeše — kartu su partneriais BAIP yra sukūrusi  kibernetinio saugumo incidentų tyrimo laboratoriją, kurią incidentams tirti naudoja Bangladešo e. Vyriausybės kibernetinės saugos incidentų tyrimo tarnyba (BGD e-GOV CIRT).

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu