JAV ir Vilniaus universiteto tyrėjai prie Nidos bandė atskleisti istorines paslaptis
Poilsiautojų pamėgta Kuršių nerija Lietuvoje žavi ne tik savo gamta: joje nemaža ir istorinių paslapčių, kurias mokslininkai mėgina ištirti. Anot legendų, visai netoli Nidos 20 a. pradžioje buvo ir karo belaisvių stovykla, kurios egzistavimas iki šiol nėra nei aiškiai patvirtintas, nei paneigtas. Jos pėdsakų taip pat ieškojo ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su kolegomis iš JAV, o kartu surinko ir vertingos informacijos, galinčios padėti nustatyti, kaip Kuršių nerijos kopos atrodys ateityje. Apie tai tinklalapyje „VU naujienos“ pasakoja Chemijos ir geomokslų fakulteto krantotyrininkas dr. Donatas Pupienis.

Seimas pažymėjo Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmetį
Trečiadienį Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pažymėjo Lietuvos ir JAV strateginę partnerystę, ypač saugumo ir gynybos srityje. Seimas taip pat įvertino tvirtą JAV poziciją dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir jos visapusę pagalbą Ukrainai.

Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos
Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys bendrą aljansą, jungiamą NATO.

Po Madrido teks apsišarvuoti kantrybe
Dar iki NATO viršūnių susitikimo Madride mūsų viešojoje erdvėje virė diskusijos, kada Lietuvoje esantis NATO batalionas išaugs iki brigados lygmens. Būta nemažai pasipiktinimo pasirodžius naujienoms, kad tai įvyks ne taip greitai, kaip mes to norėtume. Žvelgiant į ambicingus NATO viršūnių susitikime išsikeltus uždavinius esminis dalykas, kuriuo mums prireiks – kantrybė, bet priimti sprendimai nuteikia pozityviai.

Naujas Rusijos propagandos prieš Lietuvą etapas
Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, kuriomis Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, informacinėje erdvėje fiksuota triskart daugiau propagandinės informacijos, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Departamento atstovų teigimu, Kremliaus propagandos ruporai skleidė, esą Lietuva veikia vienašališkai bei kelia neramumus ES viduje.

Ką Baltijos šalims reiškia Rusijos raketų dislokavimas Baltarusijoje?
Su Vladimiru Putinu susitikęs Aliaksandras Lukašenka ne tik apkaltino Lietuvą vykdant „kažkokį karą“, bet ir minėjo Vakarų keliamą branduolinę grėsmę, į kurią Rusija su Baltarusija privalo reaguoti. V. Putinas aršių pareiškimų vengė, bet pažadėjo Baltarusijai perduoti raketų sistemų „Iskander“, kitų ginklų, kurie galėtų būti apginkluoti branduoliniais užtaisais. Tai pakeis ir Baltijos šalių saugumo padėtį, o dviejų režimų lyderių susitikimas buvo surengtas kruopščiai parinktu metu.

Lietuva skersai gerklės Rusijai
Visa Lietuvos santykių su Maskva istorija – tai amžina laisvės kova su vergove. Maskvos kunigaikščiams Lietuva skersai gerklės atsistojo dar tuomet, kai vadinosi Didžiąja Kunigaikštyste ir nesutiko būti paversta daržine. Maskva tokia daržine labai norėjo būti. Tokia ji ir pasiliko iki šiol.

Lietuvoje viešintis Dickas Durbinas ragina nedaryti išimčių Kaliningradui
Vilniuje viešintis JAV senatorius Dickas Durbinas ragina nedaryti išimčių Europos Sąjungos (ES) sankcijose, taikant ribojimus Kaliningrado tranzitui. „Krovinių tranzitui geležinkeliais tarp Baltarusijos ir Kaliningrado turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurias ES nustatė visiems, be jokių išimčių“, – pirmadienį žurnalistams teigė JAV politikas, Seime atsiėmęs Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą.

Daugiau lietuvių sugrįžo nei emigravo
Migracijos departamentas pristato aštuonioliktąjį Migracijos metraščio elektroninį leidinį, kuriame pateikiama išsami informacija apie 2021 m. migraciją Lietuvoje, rašoma Migracijos departamento pranešime žiniasklaidai.

Prezidento Nausėdos vaidmenį Seimo konflikte ekspertai vertina nevienareikšmiškai
„Situacija nėra lengvai išsprendžiama, kaip koks aritmetinis uždavinys“, – portalui LRT.lt sakė politologas Lauras Bielinis, paklaustas apie prezidento vaidmenį Seimo valdančiųjų ir opozicijos konflikte. Valdantieji jau kalba, kad ir savo metiniame pranešime Gitanas Nausėda stos į opozicijos pusę, tačiau ekspertų nuomonės skiriasi – vieni sako, kad šalies vadovo pozicija aiški, kiti teigia, kad prezidentas įspraustas tarp dviejų jėgų.

Labai norėtųsi, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme
Skirtingose Europos šalyse gyvenusi lituanistė vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick labai norėtų, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme, o susitelkę vieningai apgintume savo žemę ir europietiškas vertybes.

Seimas ruošiasi referendumui dėl pilietybės
Seime pradedama rengtis po dvejų metų vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Seimo pirmininkė sako, kad pasimokyta iš 2019-ųjų referendumo klaidų – tikimasi, kad su politikais bei teisininkais pavyks suderinti aiškesnę klausimo formuluotę. Nepritariantys referendumui aiškina, kad gyventojai jau kartą išreiškė nuomonę dėl dvigubos pilietybės, todėl bandyti dar kartą rengti tokį pat referendumą, pasak jų, – valstybės lėšų švaistymas.