Deportuoti ir į Lietuvą grąžinti piliečiai pagalbos nesulaukia
Per metus iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą deportuota apie 100 žmonių, kurie ten nusikalto ir jau atliko bausmę. Tačiau aiškėja, kad kai jie grįžta į Lietuvą, niekas šių žmonių nepasitinka, nepasiūlo jokios pagalbos, nors kai bausmę atlikęs žmogus iš įkalinimo įstaigos į laisvę išeina Lietuvoje, savivaldybės jam iš karto bando visaip kaip padėti. Kriminologas Alfredas Kiškis sako, kad tokiems asmenims padėti ekonomiškai naudinga pačiai valstybei.

Šimtas metų užtikrintos JAV ir Lietuvos draugystės
Prieš maždaug trisdešimt metų aš, jaunas diplomatas, vykdantis savo pirmąjį paskyrimą užsienyje, sėdėjau mūsų ambasados kavinėje, Londone, ir per CNN stebėjau, kaip Lietuva vėl imasi valdyti savo likimą – dar kartą ir visiems laikams.

Kaip turėtume švęsti Vasario 16-ąją?
Liko tik diena iki vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Tada, prieš daugiau nei 100 metų, Lietuvos Taryba vienbalsiai nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes. O kreiptis tikrai buvo dėl ko: Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą su sostine Vilniuje, „Atsiskiriant nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Tą dieną Vilniuje buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Visgi, praėjus vienam amžiui, šių dienų Lietuvoje gali tapti painu suvokti ir suprasti: kieno šventė yra Vasario 16-oji? Politikų ar visų žmonių?

Ar žinote, kokiam patiekalui neatsispirtų Jonas Basanavičius?
Nuo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos jau praėjo daugiau nei šimtmetis, o mums vis labiau knieti sužinoti, ne tik to meto politinį kontekstą ir aplinkybes, kas ir kaip pasirašė Nepriklausomybės aktą, bet ir tai, ką valgyti mėgo signatarai, kas jiems buvo gardžiausia ar kokie buvo jų šeimose tradiciniai pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Pasak knygų autorės ir gidės Anželikos Laužikienės, apie tokius kasdienius, rodos, nereikšmingus dalykus, sunku surasti informacijos, nes mažai kas apie tai savo atsiminimuose užrašė. Tik retas iš tais laikais valstybę kūrusių žmonių pamini ir savo mėgstamus valgius.

Valstybės atkūrimo dieną – istorinė Nidos švyturio šviesa
Vasario 16-ąją senasis Nidos švyturys vėl suksis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros lektorius Tadas Jačionis rado sprendimą, kaip bent jau laikinai įjungti senąjį Frenelio lęšį. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Neringa pasitiks šviesų instaliacijomis, kurios puoš istorinius Nidos pastatus, o ypatingą šventinę atmosferą sukurs besisukantis Nidos švyturio senojo žibinto spindulys. Nidos švyturio senoji šviesos sistema trims valandoms bus įjungta Vasario 16-ąją, 19 val.

Vasario 16-oji neatsirado iš niekur
Tai yra prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Pradėdamas savo kalbą, turiu prisipažinti: sunkiai rinkau žodžius, kurie geriausiai pasakytų, ką jaučiu. Tokia diena, kad sieloje dera ir pats tikriausias, pats nuoširdžiausias džiaugsmas, ir kartu – pats didžiausias jaudulys. Šiek tiek ramina tai, kad žinau: ne vienas iš jūsų šiandien jaučiasi panašiai ir mėgina suvaldyti užplūdusius jausmus.

Ar kas ketvirtas lietuvis mirs dėl alkoholio?
24 procentai lietuvių miršta nuo alkoholio sukeltų ligų: toks skaičius ne kartą minimas diskutuojant, ar reikėtų laisvinti ribojimus prekybai alkoholiu ir kas rodo alkoholio politikos veiksmingumą. Taip Seime praėjusią savaitę tvirtino socialdemokratas Algirdas Sysas. Parlamentarai tą dieną atmetė siūlymą liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos tvarką. „Su alkoholio vartojimu susiję net 24 procentai mirčių, Europoje – tik 10 procentų“, – argumentavo A. Sysas.

Sąjungininkai kovoje už demokratiją
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su Seimo delegacija viešinti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė akcentuoja, kad amerikiečiai reiškia didelį palaikymą Lietuvai dėl užimtos laikysenos Taivano atžvilgiu. „Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo klausimu yra neabejotinai didelės Lietuvos sąjungininkės, nekvestionuojančios mūsų žingsnių. Nebuvo vakar nė vieno susitikimo, kuriame būtume nesulaukę pagyrų Lietuvai už paramą Taivanui, už veikimą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.

Rusijos ataka gali prasidėti kibernetinėje erdvėje
Šią savaitę NATO būstinėje lankosi aukščiausia už JAV kibernetinį saugumą atsakinga pareigūnė Anne Neuberger, kuri perspėja sąjungininkus dėl galimų naujų Rusijos operacijų. Jomis Kremlius gali mėginti ne tik palaužti Ukrainą, pridengti savo invaziją, bet ir keršyti Vakarams. Pareigūnė taip pat susitiks su Baltijos šalių, Lenkijos atstovais.

10 įdomiausių leidinių apie Vilnių
Šių metų sausio 25-ąją Vilniui suėjo 699-eri. Prieš tiek metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laiške, skirtam Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų gyventojams, pirmą kartą paminėjo Vilnių. Likus vos vieneriems metams iki Lietuvos sostinės 700-ojo jubiliejaus, knygynas Patogupirkti.lt skatina paminėti miesto gimtadienį ir dalinasi 10 geriausių leidinių apie Vilnių.

Paaukoti dėl vertybinės politikos
Prekyba ir visa situacija, susijusi su Kinija, nesikeis, tokią poziciją susitikime su prezidentu, ministrų kabineto ir verslo atstovais teigia išgirdęs aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų mokslininkas Kristijonas Vizbaras. Anot jo, tai verslą verčia ieškoti kitų rinkų plėtrai ir parodo, kad verslas buvo paaukotas.

Daug lietuvių jaučiasi laimingi, bet išaugo susvetimėjimas
„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ nuo 2008 metų atliekama psichologinio klimato stebėsena rodo, kad lietuviai, nepaisant COVID-19 krizės ir kitų negandų, išlieka gana laimingi, tačiau nerimą kelia mažėjantis pilietiškumas, didėjantis pesimizmas ir susvetimėjimas.