Praėjusiais amžiais į JAV atvykę lietuviai iš karto suvokė, kaip svarbu priklausyti kokiai nors organizacijai. Net mirusio žmogaus nekrologe pirmiausiai būdavo išvardijama kokioms draugijoms ar asociacijoms priklausė velionis. O jeigu jis neturėjo šeimos ir nebuvo jokios organizacijos narys, tuomet net ir miręs sulaukdavo priekaištų, kad nėra kam pasirūpinti jo laidotuvėmis.
Tokių ir panašių įdomių faktų savo paskaitoje birželio 4 dieną Balzeko lietuvių kultūros muziejuje pateikė Vytauto Didžiojo universiteto istorijos doktorantas Egidijaus Balandis. Jo paskaitos tema buvo „Amerikos lietuvių organizacijų, veikusių 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje ideologinės srovės“. Prelegentą susirinkusiems pristatė muziejaus įkūrėjas ir prezidentas Stanley Balzekas Jr.
Į organizacijas vedė pragmatizmas
Kaip lietuvių emigrantai jautėsi atvykę į Ameriką, kuri pasaulyje garsėjo tuo, kad čia gyvenantys žmonės mėgo jungtis į įvairiausias organizacijas? Pasirodo, lietuviai greitai perprato organizacijų naudą ir patys ėmė jas kurti, burdamiesi pagal ideologiją, profesijas, visuomeninius, kultūrinius, politinius siekius. Priklausyti kokiai nors draugijai, asociacijai ar kitai organizacijai buvo labai svarbu, nes susivienijime žmonės gaudavo patarimų, taip reikalingos pagalbos ligos ar nelaimės metu. Taip pat jie kartu susiburdavo pasilinksminti, pasportuoti, pasikalbėti apie politiką.
Savo paskaitoje E. Balandis pasakojo, kad visuomeninėse organizacijose išryškėjo politinės srovės. Lektorius pristatė įtakingiausias iš jų, ilgėliau apsistodamas ties vidurio, liberaliąja srove Amerikos Lietuvių Tautine Sandara. Jos įkūrėjas buvo garsus laisvamanis – gydytojas, teisininkas, spaudos ir politinis veikėjas Jonas Šliūpas. Organizacija, gyvuodama Amerikoje, atidžiai sekė Lietuvos politinį gyvenimą. Sandara skilo 1926 metais, kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje įvyko perversmas. Dalis Sandaros narių palaikė Antaną Smetoną, o kita dalis jį kritikavo.
Faktus „pagardino“ citatomis
Įvairių organizacijų idėjų sklaidos laukas buvo laikraščiai, sporto klubai. „Klubai – tarsi kovos dėl žmonių sielų arena“, – sakė lektorius, remdamasis to meto spauda. Taip pat paranku būdavo savo idėjas skleisti piknikuose, kuriuos labai mėgo lietuviai. Remdamasis žurnalisto, visuomenininko Juozo Otono Širvydo prisiminimais, E. Balandis pacitavo jo pastabą apie tai, kad lietuvių piknikuose, kurie buvo rengiami prohibicijos (alkoholio draudimo laikais JAV) daugelis svečių „turėjo kontrabandos“, taigi, liūdna ten nebūdavo.
Pranešime netrūko spalvingų citatų iš to meto – 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios spaudos, laiškų ir visuomenės veikėjų užrašų. Klausytojai pranešėjui pateikė klausimų, po paskaitos susirinkusieji neskubėjo skirstytis, diskutavo.
Ši E. Balandžio paskaita – jau antroji Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Prieš dvejus metus jis skaitė pranešimą apie lietuvių sporto klubus, kuriuose treniruodavosi vakarykščiai gatvių mušeikos. Apie tai, kaip pamažu iš jų tarpo išsiskyrė geriausieji ir kaip iš pastarųjų buvo pradėtos „lipdyti“ žvaigždės. Šia tema E. Balandis rengia disertaciją, todėl yra gerai ją išstudijavęs.
Virginija Petrauskienė
