Holokausto atminimo dienos minėjimas Vašingtone

Lietuvos ambasada JAV kartu su partneriais - JAV Valstybės departamentu bei Japonijos ir Izraelio ambasadomis JAV - surengė Holokausto dienos (Yoma HaShoah) minėjimo renginį, skirtą Japonijos generalinio konsulo Kaune 1939-1940 m. Čijunės Sugiharos atminimui. 1940 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais Japonijos diplomato išduotos vizos išgelbėjo tūkstančius žydų kilmės asmenų. Renginio metu atsiminimais dalinosi garbės svečias Leo Melamedas, Čikagos akcijų biržos įkūrėjas, litvakas, kuris, būdamas 8 metų, buvo išgelbėtas 1940 metais Kaune Č. Sugiharos išduotos vizos L. Melamedo šeimai. Į renginį jis atvyko iš Čikagos, kartu su žmona Betty ir dukra Idelle. Renginį pradėjęs JAV Valstybės departamento specialusis pasiuntinys Holokausto klausimams Thomas Yazdgerdi, sveikindamas susirinkusius ir dėkodamas renginio partneriams bei garbės svečiui Leo Melamedui, s
daugiau

KFF stipendininkai Yale universitete pristatė savo darbus

Jonas Kazickas ir Vaidotas Vaičaitis Jonas Kazickas džiaugėsi galimybe dalyvauti dviejų dr. Juozo P. Kazicko podaktarinės stažuotės stipendininkų Yale universitete prezentacijose. Talentingi stipendininkai, Jolanta Mickutė ir Vaidotas Vaičaitis, pristatė be galo įdomią savo darbų apžvalgą eilėje Baltijos Studijų paskaitų Yale universitete. Jolanta Mickute, Istorijos fakulteto docentė Vytauto Didžiojo universitete, diskutavo tema „Apie lenkų zionizmą ir jo moteris, arba kaip tradicinės „žydų dukterys“ tapo pionierėmis (1918-1939)“, o Vaidotas Vaičaitis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, pristatė paskaitą „Konstitucionalizmo sąvoka šiuolaikinėje Lietuvoje“. Abu stipendininkai tęs savo darbus Yale universitete iki pavasario semestro pabaigos. Kandidatai JPK stažuotei ateinantiems 2017-2018 metams, prašome kreipkitės per portalą „Interfo
daugiau

Prisimenant Dr. Juozą P. Kazicką

Prisiminkime Dr. Juozą P. Kazicką (1918.04.16 - 2014.07.09), Kazickų Šeimos Fondo įkūrėją, kuris būtų šventęs savo 99-ąjį gimtadienį. Susikaupkime maldai, kartu su jo vyriausiojo sūnaus Juozo M. Kazicko atminimo žodžiais Tėveliui: „Galima paklausti: „Ką mes šiandien iš čia išsinešim?“ Ypatingą gyvenimą. Už nesuskaičiuojamų dosnumo ir gerumo poelgių, už daugybės nuotykių ir žygių, sėkmių ir nesėkmių, kurie reiškėsi kaip išoriniai mano Tėvo gyvenimo veiksniai, slypėjo ir vidiniai principai, kuriais jis valdė savo gyvenimą. Visad bandžiau suprasti, kaip tokios kuklios kilmės vyras sugebėjo užkopti į tiek kalnų, užmegzti tiek ryšių ir pakeisti tiek daug gyvenimų. Ir galvoju, kad supratau, kaip. Už proto, išmanumo ir žavesio slypėjo mano Tėvo supratimas apie kilnumo svarbą. Nėra jokios abejonės, kad mano Tėvas buvo kilnus žmogus, tačiau kalbu n
daugiau

Iš kokių vadovėlių mokosi Čikagos lituanistinių mokyklų mokiniai?

Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia 40 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi 2 180 mokinių, dirba 305 mokytojai. Čikagoje ir jos apylinkėse yra įsikūrusios 4 lituanistinės mokyklos, dvi iš jų – Maironio lituanistinė mokykla Lemonte, IL ir Čikagos lituanistinė mokykla (ČLM) – pagal mokinių skaičių yra didžiausios Amerikoje. JAV ketvirtokai apie gamtą mokosi iš trijų vadovėlio „Lietuvos gamta“ dalių Kaip žinome, svetur augančių lietuvių gimtosios kalbos žinios neprilygsta jų bendraamžių Lietuvoje žinioms. Todėl jiems netinka Lietuvoje naudojami lietuvių kalbos, istorijos, gamtos pažinimo ir kiti vadovėliai. Užsienio lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai turi gerai pasukti galvą, kad jų dėstoma medžiaga atitiktų jų mokinių lietuvių kalbos žinias ir lygį. Vienas iš kelių – pritaikyti Lietuvoje išleistus vadovėlius savoms reikmėms. Dar
daugiau

Lietuviško paveldo savaitgalyje Niujorke – ir J. Valančiūnas su M. Kuzminsku

Balandžio 10 d., po Niujorko „Knicks“ ir Toronto „Raptors“ krepšininkų susirėmimo, „Madison Square Garden“ aikštės 102-asis sektorius pasipuošė Lietuvos vėliavos spalvomis. 32 vaikai ir jų tėveliai iš lituanistinių šeštadieninių mokyklų Long Ailande, Niujorke ir Naujajame Džersyje atvyko pažiūrėti rungtynių ir laukė savo tautiečių pasirodymo – „Knicks“ krašto puolėjo Mindaugo Kuzminsko ir „Raptors“ centro Jono Valančiūno. Dauguma jų vilkėjo arba laikė marškinėlius su žaidėjų numeriais Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, laukdami, kol šie juos pasirašys. J. Valančiūnas ir M. Kuzminskas su mažaisiais sirgaliais J. Valančiūnas ir M. Kuzminskas mielai susitiko su gerbėjais, linksmai dalijo autografus ir fotografavosi su vaikais atminimo nuotraukoms. Šis krepšininkų susitikimas buvo dalis Lietuviško paveldo savaitgalio Niujorke, kurio metu jie taip pat sus
daugiau

Prof. V. Landsbergio diskusija su niujorkiečiais apie Baltijos šalių ir Rusijos politiką

„Šaltasis karas 2.0: Nerimas Baltijos šalyse“ - pavadinimas parinktas neatsitiktinai. Nors iš dalies dabartinis Rusijos politinis diskursas primena Sovietų Sąjungos ideologiją, jis yra naujoviškas, hibridinis - adaptuotas XXI-ajam amžiui. Tokiomis ir panašiomis mintimis apie Rusijos politiką Baltijos šalių atžvilgiu viešoje konferencijoje Bruklino Bibliotekoje dalinosi profesorius Vytautas Landsbergis. Tarp didžiųjų Lietuvos valstybingumo švenčių, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, Niujorką aplankęs pirmasis Nepriklausomos valstybės vadovas laiko skyrė ne tik įvairiems susitikimams su vietos lietuvių bendruomene, bet taip pat ir pokalbiui su platesne Niujorko auditorija, besidominčia Baltijos šalių politine situacija. Kartu su profesoriumi diskusijoje dalyvavo atstovai iš Latvijos ir Estijos: Janis Mazeiks, nepaprastasis ir įgaliotasis Latvijos
daugiau

DP parodoje Virdžinijoje – trijų Baltijos šalių ambasadoriai

Balzeko lietuvių kultūros muziejaus kartu su Latvijos ir Estijos atstovais surengta paroda „No Home To Go To“ (kuratorė Irena Chambers) sėkmingai keliauja po Ameriką. Kovo 7 dieną kilnojamosios parodos atidarymas įvyko jau keturioliktoje vietoje. Šį kartą – Arlingtono (Virginia) viešojoje bibliotekoje. Jos atidaryme dalyvavo ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos ambasadoriai – Rolandas Kriščiūnas, Andris Teikmanis, Eerik Marmei.  „Kuo didesniame skaičiuje Amerikos vietų parodome šią parodą, pasakojančią apie svarbią mūsų tautoms istorijos atkarpą, tuo labiau suprantame, kad atliekame svarbią misiją. Amerikiečiai tarsi naujai ir kitaip pažvelgia į mus, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones, į mūsų šalių tragišką istoriją“, – kalbėjo muziejininkės Karilė Vaitkutė ir Rita Janz.  Dar tik rengiantis atidarymui ir dėliojant ekspoziciją, bibliotekos lankytojai
daugiau

Lietuvos Nepriklausomybės šventės pasiekė ir Portlandą

Tiek Amerikos lietuvių sostine tituluojamoje Čikagoje dr. Antano Razmos įkurtas Lietuvių fondas, tiek atokiame Šiaurės Vakarų regione stūksančiame Portlande pastatytas lietuviškas koplytstulpis šiemet mini 55-ąsias metines. Kovo 11-osios proga šio liberaliu gyvenimo būdu garsėjančio miesto apylinkių lietuviai prisiminė abudu – Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo proga akcentu tapo mūsų tautos kultūrinis paveldas ir jo išlaikymo iššūkiai išeivijoje. Renginio dalyviai Sietlo lietuvių choras „Vakarai“ Portlandą aplankė LR konsulas Los Andžele D. Gaidys (trečias iš kairės) Judita Leitaitė Portlando Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Ingrida Misevičienė itin taikliai apibūdino šiandieninės išeivijos problemas – „prieš 100 metų kovoje dėl Lietuvos laisvės tauta buvo vieninga, nes turėjome aiškų priešą, siekėme kilnaus tikslo – absoliutaus savo Tėv
daugiau

Organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ metinis veiklos pranešimas

Vasario 12 d. Pasaulio lietuvių centro didžiojoje salėje buvo surengtas metinis organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ veiklos pranešimas. Pasistiprinę kavute ir užkandžiais, apžiūrėję salėje išdėstytus veiklos nuotraukomis papuoštus stendus, susirinkusieji buvo pakviesti užimti vietas. Valdybos narė Ramunė Kubiliūtė pasveikino popietės dalyvius. Šiemet rudenį sueis 20 metų, kai organizacijos iniciatorės pradėjo diskusijas, kad reikia rūpintis Lietuvoje mokyklas nelankančiais, apleistais vaikais, ir organizacija, formaliai įsteigta 1998 m., iki šių dienų negalėtų gyvuoti be savo narių ir rėmėjų. Apžvelgdama 2016 metų veiklą R. Kubiliūtė priminė kelis momentus, aprašytus popietei paruoštuose ir išdalintuose lapuose. Internetinė svetainė sėkmingai buvo perkelta į naują serverį (adresas lieka www.childgate.org). Čikagoje vyko labdaros „Derliaus pietū
daugiau

Advokatas Aurelijus Butvilas atsako

Gerb. Advokate, Laba diena, gavau Green Card pagal šeimos susijungimą (dukra yra JAV pilietė). Norėčiau sužinoti - ar yra konkrečiai limituotas terminas dėl pragyvenimo JAV? Turiu verslą Lietuvoje, bet nenorėčiau prarasti Green Card - ar privalau per metus pragyventi atitinkamai dienų? Ar neišvykstant? Iš anksto dėkinga už informaciją. Diana Gerb. Diana, Imigracijos įstatymai nenustato dienų skaičiaus, kiek reikia gyventi JAV, kad neprarasti žalios kortelės. Pagal įstatymą, jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti JAV. Nuolatinė gyvenamoji vieta nereiškia jūsų fizinio kūno buvimo vietos. Kol jūsų gyvenamoji vieta dokumentuota JAV, jūs galite būti bet kurioje pasaulio vietoje metus arba ilgiau. Jums reikia išsamios konsultacijos su patyrusiu imigracinės teisės advokatu išsiaiškinti kaip tinkamai dokumentuoti jūsų gyvenamąją vietą JAV, kad galėtumėte pr
daugiau