Lietuvių Fondo stipendijų programa

Lietuvių Fondas (LF) yra įsitikinęs, kad į savo bendruomenės veiklą įsijungę studentai įgyja vadovavimo patirties, kuri jiems bus naudinga ateityje. Fondas savo paramą skiria tiems studentams, kurie savanorišku darbu ir veikla yra pasitarnavę ne tik lietuvių, bet ir gyvenamojo krašto bendruomenei. Lietuvių Fondas, prisidėdamas prie būsimų lietuvių bendruomenės vadovų ugdymo, siekia užtikrinti lietuviškosios kultūros ir tradicijų tęstinumą. Kviečiame nuolatinių studijų studentus, studijuojančius aukštosiose mokyklose, teikti paraiškas 2017-2018 mokslo metų Lietuvių Fondo stipendijoms gauti. Paraiškos priimamos rugpjūčio 1 d. – spalio 1 d. Elektroninę paraišką ir visą informaciją apie LF stipendijų paraiškų pildymą, skirstymo pirmumą, apribojimus, svarstymo eigą ir tvirtinimą rasite LF tinklalapyje www.lithuanianfoundation.org. Stipendijų skirstymo p
daugiau

Netekę dukters tėvai ištesėjo pažadą

Kovo pradžioje Lietuvoje, Švedijoje, Jungtinėse Valstijose bei kitose šalyse gyvenantys lietuviai vienijosi ir jungėsi prie paramos akcijos #PadėkimeGabriellai. Artimieji tuomet šaukėsi pagalbos, siekiant surinkti 80 tūkstančių eurų sumą Gabriellos Brazaitės gydymui Jungtinėse Amerikos Valstijose. Deja, surinkus šiek tiek daugiau nei 65 tūkstančių eurų, mažosios mergaitės išgelbėti nebebuvo įmanoma. Gabriella Brazaitė Prieš kelis mėnesius paramos akciją #PadėkimeGabriellai iniciavęs Brazaičių šeimos giminaitis, renginių organizatorius Mantas Kazlauskas, tuomet džiaugėsi, kad prie akcijos noriai jungiasi daugelis tautiečių, tarp kurių - ir žinomi šalies asmenys. „Kiekvienas paaukotas euras, kiekvienas palinkėjimas stiprybės šeimos nariams tuomet buvo papildomas vilties spindulys, jog pavyks išgelbėti Gabriellą. Tūkstančiai geros valios žmonių susi
daugiau

PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimo rezoliucijos

2017 m. liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, Bistrampolio dvare vyko kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas. Jo metu buvo priimtos 5 rezoliucijas. Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas LB ir PLJS kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo rezoliucijos: Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymo Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, posėdžiavęs 2017 m. liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, reiškia susirūpinimą dėl Pilietybės įstatymo nuostatos, kurioje teigiama, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 dienos. Įstatyme paaiškinama asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka: „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asm
daugiau

Migrantų istorijos: Marie-Line Deleye

„Šita šalis yra mano vieta. Keliuosi kasdien ir džiaugiuosi“, – gyvenimo Lietuvoje įspūdžiais dalinasi devyniolikmetė lietuvių kilmės prancūzė Marie-Line Deleye. Marie-Line Deleye Gimusi ir augusi Prancūzijoje, Nanto mieste, mergina Lietuvoje gyvenančius giminaičius aplankydavo tik švenčių metu arba vasarą. Tačiau, kaip pasakoja Marie-Line, 2011 metais kažkas pasikeitė ir gyventi Lietuvoje tapo jos svajone: „Viskas kūrėsi diena po dienos. Rinkau visą informaciją, klausiausi radijo stočių, skaičiau lietuviškas knygas.“ Lietuvoje gyvenančių giminaičių mėginimas nuo šio tikslo atkalbėti Marie-Line nesustabdė ir mergina jau metus gyvena Vilniuje bei sėkmingai studijuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Dabar nepriekaištingai lietuviškai kalbanti mergina prisimena, kad stojimas į universitetą buvo ne
daugiau

Naujos PLJS Valdybos sveikinimas

Labas, pasaulio lietuvi/-e! Valdybos vardu nuoširdžiai dėkoju visų kraštų Kongreso delegatams už pasitikėjimą ir idėjų indėlį į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) strateginius nutarimus, kuriais Valdyba vadovausis artimiausius keturis metus. Norime užtikrinti, kad Valdyba savo darbais sieks atstovauti visus Kraštus, įskaitant ir suvažiavime negalėjusius dalyvauti. Naujoji PLJS Valdyba, išrinkta liepos 6-12 d. vykusio XV-ojo PLJS Kongreso metu Džiaugiamės Kraštų noru glaudžiau bendradarbiauti su Valdyba ir ypač atsakingai įsipareigojame aktyviai palaikyti tamprų ryšį su visais Kraštais tiek naujienlaiškio ar bendro renginių kalendoriaus kuravimu, tiek reguliariu tiesioginiu bendravimu su Valdybos nariais. Taip pat tikimės, kad gerosios praktikos mainai ir kompetencijų ugdymas sustiprins Kraštų sąjungas ir skatins jas efektyviau veikti tiek savo
daugiau

Iš Vasario 16-osios gimnazijos gyvenimo

Vargu ar rasime kitą tokią lietuvių gimnaziją, kurios istorija aprėptų tiek įvykių, pokyčių ir virsmų, kaip Vokietijoje veikianti Vasario 16-osios gimnazija. Už kiekvieno vardo ir skaičiaus slypi emocijos ir tikėjimas, kad gimnazija ir toliau gyvuos, kurs, mokys naująją kartą gyventi pasaulyje, kalbėti keliomis kalbomis, nepamirštant savo kilmės, tėvų ir protėvių istorijos – jų pagarba švietimui ir mokslui įkvėpė sukurti šią mokyklą. Pagrindinis gimnazijos pastatas ir gamtos mokslų korpusas 2017-aisiais Vasario 16-osios gimnazija pradėjo skaičiuoti 67-uosius veiklos metus. Simboliška, kad 1951 m. Gimnazijai per Lietuvos nepriklausomybės minėjimo šventę suteiktas laisvės – Vasario 16-osios – vardas. Reikia paminėti ir tai, kad tose iškilmėse dalyvavo garbės svečias Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Ko gero, prasminga būtų apžvelgti šios mokyklos veiklos m
daugiau

Anglų kalba išleista knyga apie lietuvių pabėgėlius

Ką tik anglų kalba išleistoje knygoje „We Thought We'd Be Back Soon. 18 Stories of Reffugees 1940–1944“ – 18 iki skausmo atvirų pokalbių apie tai, kodėl ir kaip lietuviai traukėsi į Vakarus per Antrąjį pasaulinį karą. Prieš trejetą metų išleista pokalbių knyga „Manėm, kad greit grįšim. 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2014), kurią sudarė Dalia Stakytė Anysienė, Laima Petrauskaitė VanderStoep ir Dalia Cidzikaitė, buvo itin palankiai įvertinta skaitytojų, literatūros kritikų ir už nelengvą istorinę atmintį be interpretacijų apdovanota garbinga Patriotų premija. Angliškas knygos leidimas skirtas daug platesniam skaitytojų ratui – užsienio skaitytojams ir ypač pabėgėlių duonos ragavusių JAV lietuvių vaikams ir vaikaičiams, kurių nemaža dalis šiandien jau sunkiai ar visiškai nesupranta lietuviškai. Knygoje –
daugiau

XV pasaulio lietuvių jaunimo kongresas vyko Suomijoje, o kitas vyks Punske!

Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas (PLJK) yra rengiamas kas treji arba ketveri metai įvairiuose pasaulio kraštuose, kuriuose veikia lietuvių jaunimo sąjungos. Jame gali dalyvauti visi už Lietuvos ribų gyvenantys jauni lietuvaičiai. Šiemet svečius priėmė Suomijos lietuvių jaunimo sąjunga. Tai renginys, suburiantis jaunus lietuvius iš skirtingų pasaulio kraštų, skatinantis įsijungti į dinamiškas, aktualias ir įdomias diskusijas bei darbus užsienio lietuvių labui. Mūsų susirinko apie 60 delegatų iš 16 skirtingų šalių. Visi delegatai su PLB nariais ir dviem buvusiais PLJS pirmininkais – arkivysk. G. Grušu ir kun. A. Saulaičiu Šių metų XV kongresas vyko visą savaitę: liepos 6–7 dienomis buvome Helsinkyje ir liepos 8–12 dienomis – gamtos apsuptyje esančiame Piispalos jaunimo centre. Kongreso, kaip ir pačios Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (toliau PLJS),
daugiau

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga išrinko naują pirmininką

Liepos 6-12 dienomis Suomijoje vyko penkioliktasis Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas, kuriame dalyvavo per 50 dalyvių iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos, Rusijos, Lenkijos, Austrijos, Šveicarijos, Suomijos. Suomijos sostinėje Helsinkyje ir Piispalos regione vykusiuose renginiuose drauge su užsienio lietuviais diskutavo televizijos žurnalistas, laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, buvę PLJS pirmininkai – arkivyskupas Gintaras Grušas, kunigas Antanas Saulaitis, aktorė, dėstytoja ir radijo laidų vedėja Aldona Vilutytė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijų atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti garbūs svečiai. Kongreso metu aptarti užsienio lietuviams aktualūs internetinio balsavimo, Lietu
daugiau

Lietuvių kalbos egzaminas užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Šių metų kovo 25 d. 168 JAV ir Europos lituanistinių mokyklų mokiniai laikė lietuvių kalbos mokėjimo A1–B1 lygių egzaminą. Egzaminas sukurtas VU Lituanistinių studijų katedros darbuotojų Joanos Pribušauskaitės, Elvyros Kutanovienės, Ritos Migauskienės, Virginijos Stumbrienės, Linos Vaškevičienės. Egzaminu siekiama nustatyti, kurį iš trijų lygių mokinys yra pasiekęs. Juo tikrinami skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimai. Egzaminą gali rinktis laikyti lituanistinių mokyklų mokiniai, kuriems svarbu turėti įrodymą, kad jie moka lietuvių kalbą, ir tas patvirtinimas būtų suprantamas kitoms institucijoms – t. y. nurodomas kalbos mokėjimo lygis pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis“. Išlaikiusieji lygių egzaminą gaus Lituanistinių studijų katedros pažymėjimą, nurodantį, kokiu lygiu moka lietuvių kalbą. Apie tokio li
daugiau