Apmąstyti skaudžias patirtis kvies konferencija „Skaldanti praeitis“
Birželio 4-5 d. Lietuvos istorijos institutas, Užsienio reikalų ministerija bei Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas kvies diskutuoti apie sudėtingus istorijos bei atminties klausimus tarptautinėje konferencijoje „Skaldanti praeitis: SSRS – Vokietijos karas ir masinio smurto naratyvai Vidurio Rytų Europoje“. Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei viešieji intelektualai mintimis apie trauminę istorinę patirtį dalinsis Vilniaus miesto Rotušėje, o tiesioginę konferencijos transliaciją bus galima stebėti LRT.lt portale.

Naujausioje profesoriaus Alfonso Eidinto knygoje dėmesys masinei išeivystei
Šiemet skaitytojus pasiekė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Vilniuje išleista Alfonso Eidinto monografija „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“. A. Eidintas – Lietuvos istorikas, diplomatas, profesorius, išleidęs apie tris dešimtis knygų lietuvių diasporos, XX a. Lietuvos istorijos, šiuolaikinės diplomatijos ir kitais klausimais. Leidinio platinimo vietose internete yra pateiktas toks monografijos aprašas: „Alfonso Eidinto knygoje „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ aptariamos masinės lietuvių emigracijos bangos, jų atsiradimas ir Lietuvos visuomenės bei politikų reakcija į jas. Keliamas nepaprastai svarbus klausimas – kaip emigracijos centrų buvimas veikia dabartinę išeivystę, koks yra tėvynės poveikis išeivijai, kaip tai veikia tautos egzistenciją, kokios kyla mintys dėl pačios emigracijos ir jos naudingumo ar žalos tautos bei valstybės raidai“.

Įkurta Lituanistinių mokyklų asociacija
Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai susivienijo ir įkūrė Lituanistinių mokyklų asociaciją, o prie jos jau prisidėjo daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų iš visų žemynų – nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos, rašoma asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Izraelio prezidentu išrinktas iš Lietuvos kilęs Isaacas Herzogas
Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Herzogo kandidatūrą 120 vietų Knesete palaikė 87 įstatymų leidėjai. Jo varžovė buvo 67 metų Miriam Peretz, anksčiau dirbusi mokyklos direktore vienoje nausėdijoje. Ji buvo praminta „sūnų motina“, kai prarado du iš šešių savo vaikų, kai jie tarnavo Izraelio kariuomenės karininkais.

Druskininkai ruošiasi Pasaulio lietuvių žaidynėms
Pasiruošimas 2022 m. Druskininkuose vyksiančioms XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms įgauna pagreitį – praėjusią savaitę specialiai šių žaidynių organizavimui sudaryta darbo grupė apsisprendė dėl svarbių organizacinių klausimų.

XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas „Ateitį kuria tradicija“
2021 m. birželio 19–20 ir 26–27 dienomis Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (LLJS) kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) organizuoja XVI Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Pirmą kartą Kongresas keliasi į virtualią erdvę, o su delegatais tikimės susitikti Punske 2022 metais kultūrinėje kongreso dalyje.

Kada grįši į Lietuvą?
„Apie grįžimą į Lietuvą galvoja beveik visi užsienio lietuviai“, – tokia straipsnio antraštė patraukė akis prieš kelis mėnesius. Straipsnyje detalizuojama, kad apie grįžimą galvoja 79 procentai išvykusiųjų lietuvių. Apklausoje dalyvavo 1874 užsienio lietuviai. Tai beveik du tūkstančiai išvykimo istorijų, kurias jungia tas pats ne kartą girdėtas klausimas: „Kada grįši į Lietuvą?“

Liaudies šokių konkurse varžėsi rekordinis skaičius dalyvių, pirmą kartą prisijungė ir užsienio lietuviai
Praėjusį ketvirtadienį, Tarptautinė šokio diena subūrė lietuviško žanro atlikėjus iš viso pasaulio. Pirmą kartą konkursas „Šoka Lietuva“ įvyko virtualiai – paskelbti šių metų geriausi tautinių šokių kolektyvai. Net 148 sceninių lietuvių liaudies šokių grupės varžėsi dėl laureatų vardo, tarp jų – ir pirmą kartą dalyvaujantys, aktyvumu nustebinę užsienio lietuviai.

Dainuota Lietuvai iš tolo...
Esama dainų, kurios nuolat skamba Lietuvai reikšmingų švenčių koncertuose. Viena iš jų – G. Abariaus ir G. Zdebskio „Palaimink, Dieve, mus.“ O šios dainos eilutės – Iš visų kraštų ir visais keliais/ Skubam apkabint tave... – visai ne hiperbolizuotai nusako ypatingų kelionių – lietuviškoms dainoms, šokiams, tautodailei, tradicijoms skirtų – mastą ir kryptį: minių minios plaukdavo į Vingio ir Kalnų parkus, Katedros aikštę ir Bernardinų sodą, į koncertų arenas ir sales, traukdavo link piliakalnių, kalvų ir slėnių, sukdavosi miestų, miestelių ir kaimų aikštėse... Taip būdavo...

Prasidėjo pirmasis ryšių su diaspora stiprinimo forumas diplomatinės tarnybos darbuotojams
Balandžio 19-21 dienomis vyko pirmasis ryšių su diaspora stiprinimo forumas, skirtas stiprinti Lietuvos diplomatinių įstaigų ir konsulinių įstaigų bendradarbiavimą su diaspora. Lietuvos XVIII Vyriausybė skiria itin didelį dėmesį valstybės ir diasporos ryšio stiprinimui, todėl pagrindinis šio forumo tikslas – aptarti diplomatinių atstovybių ir diasporos organizacijų bendradarbiavimą, stiprinti pilietiškumą ir diasporos įsitraukimą į valstybės gyvenimą, spręsti lituanistinio ugdymo užsienyje iššūkius, tautinės tapatybės puoselėjimą, taip pat – didinti diplomatinių atstovybių vaidmenį, skatinant grįžtamąją migraciją ir kitus klausimus.

Marijos Gimbutienės asmenybės ir mokslo tyrimų šviesa
2021-tieji yra paskelbti žymios lietuvių archeologės, mitologijos tyrinėtojos Marijos Gimbutienės (1921–1994) metais. Metų pradžioje vyko konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, mokslininkės jubiliejui parengtos virtualios  parodos, šiais metais yra numatyta daug renginių  Lietuvoje ir užsienyje. Jubiliejinės sukaktys paprastai tampa akstinu iš metų perspektyvos prisimininti asmenybę bei jos darbus.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas šalies žmonėms šv. Velykų proga
Mielieji, šv. Velykos visada žadina Atgimimo viltį! Jokios negandos nepajėgios užgožti tos Vilties. Mums visiems dabar labai nelengva. Šiandien mums ypatingai reikia santarvės ir vienybės. Supratimo, kad esame stipri ir kantri tauta. Tauta, kuri atgimsta po sudėtingiausių išbandymų. Mes nugalėsime, kaip jau nugalėjome daugel kartų mūsų istorijoje. Kovokime vienas už kitą, atsiremkime vienas į kitą, padėkime vienas kitam. Vilties ir giedros Jūsų širdyse! Tegul Prisikėlimo džiaugsmas įkvepia ir suvienija mus visus! Velykų rytmetis visada išaušta ir tai visada šviesos rytas. Tegul jis atneša į Jūsų namus santarvę ir meilę. Sveiki sulaukę šv. Velykų!