Prof. Marijos Gimbutienės 100 metų gimimo jubiliejus
Sausio 23 dieną sueina 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, viena žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojų. Ji atvėrė kelius archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą. Tai buvo iššūkis tradicinei archeologijai, kuri iki tol tenkinosi tik kasinėjimu ir radinių aprašymu.

Keturių vaikų tėtis Marijus Gudynas: „Man svarbu, kad mano vaikai matytų ne tik save, bet ir savo valstybę“
„Pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau, kai ne mes su žmona savo vaikams pasiūlome važiuoti į vieną ar kitą valstybės šventės renginį ar pilietinę akciją, bet jie patys tai planuoja, daro ir dar mus paragina – kalba diplomatas Marijus Gudynas. – Matome, kad tai tampa vis populiariau ir jų tarp draugų, ir tai tikrai džiugina“. Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos ambasadorius Airijoje dalijasi savo gausios šeimos pilietiškumo pamokomis ir tvirtina, kad kai vaikas suvokia, kad beveik viskas, ką darai, vienaip ar kitaip daro įtaką tavo aplinkai, taigi ir tavo valstybę, tada pačių pasirinkimai jiems tampa įdomūs ir prasmingi.

Panaikinta diskriminacija vaikams dėl galimybės pasirinkti pilietybę
Neseniai buvo išplėsti dvigubos pilietybės atvejai, kai antrą pilietybę įgyja vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, vaikas įgijo ne gimdamas, tai dar kartą priminė diasporai itin jautrų klausimą. Pasak Seimo narės ir ilgametės Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, tai, kad pastarasis klausimas priimtas vienbalsiai, yra itin svarbus rodiklis.

Los Andžele pagerbti žydus gelbėję lietuviai
2020 metais minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Los Andžele esančiame seniausiame JAV Holokausto muziejuje įamžintas lietuvių, Holokausto metu gelbėjusių žydus, atminimas.

Knygos apie Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę iliustratorė: „Šventumas kitoks, nei jį įsivaizdavau“
Išeivių rašytojos, katechetės Grasildos Reinys ir iliustratorės Rūtos Onos Čigriejūtės iniciatyva pasirodė meninė knyga pavadinimu „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020). Joje supažindinama su Dievo tarnaitės, kankinės Adelės Dirsytės (1909-1955) gyvenimo istorija. Pastaroji nors ir skausminga, tačiau liudijanti drąsos gyventi tikėjimu svarbą.

Žaidimas „Skrydis per Atlantą“ laimėjo skaitmeninių inovacijų konkursą
KTU mokslininkų ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukurtas ir Lietuvos nominuotas sprendimas „Skrydis per Atlantą“ tapo nugalėtoju šių metų pasauliniame skaitmeninių inovacijų konkurse World Summit Awards (WSA), rašoma KTU siųstame pranešime.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas
Mielas tautieti, šią ypatingą dieną taip norisi pakalbinti kiekvieną – apsuptą artimųjų šilumos šeimos rate ir esantį vienumoje, drąsų ir nusiminusį, o gal ir pavargusį, jauną ir seną, stiprų ir ligų kamuojamą.

Lietuvių technologijos – amerikiečių plastinių operacijų rinkoje
Patobulinti veido proporcijas ar pakeisti susidėvėjusį klubo sąnarį – dažniausi privačių klinikų JAV pasiūlymai, kuriuos apjungęs nuotolinėje platformoje vertinti, rekomenduoti ar netgi užsisakyti kviečia lietuvių startuolis „MEDvisus”. Pirmuosius žingsnius medicinos turizmo srityje pradėję prieš keletą metų, o šiemet, pirmojo karantino metu, nuotolinėje Kauno mokslo ir technologijų parko verslo pre-akceleravimo programoje „EVOLUT 4.0“ dalyvavusi komanda, kuria naujas medicininių paslaugų amerikiečiams patirtis.

Paminėtas Mažosios Lietuvos prisijungimas prie Didžiosios Lietuvos
Lapkričio 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Martyno Jankaus (1858-1946) paminklinio biusto (skulpt. Bernardas Bučas) paminėjome Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos (Tilžės) Akto 102-ąsias metines. Pagerbime dalyvavo Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, kun. Saulius Juozaitis, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjai Marija ir dr. Martynas Purvinai, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis bei Kauno Sąjūdžio atstovai.

65 – eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose
Juozas Dapkevičius – daugialypė asmenybė, turinti dvigubą profesinį pasirengimą – inžinieriaus chemiko ir inžinieriaus elektriko. Tai daug, tačiau dar svarbesni darbai, kuriems Jis skyrė savo gyvenimą kaip žmogus, Lietuvos patriotas. Juozo Dapkevičiaus – žygeivių judėjimo pradininko – veikla prasidėjo dar vidurinės mokyklos suole, vėliau tęsėsi buvusiame Kauno Politechnikos instituto Žygeivių klube, kur tapo šio klubo pirmininku ir iki dabar bendradarbiauja su jo nariais. Lapkričio mėnesį Juozas švenčia 80 metų jubiliejų. Draugai, bičiuliai – buvę ir esami žygeiviai sveikina bendražygį ir linki dar daug gražių kelionių, prisimindami, kaip jų metu vadovo dėka plėtėsi žvilgsnis į Lietuvos istoriją, kultūros paveldą, etnokultūrą, gamtą, gilėjo meilė Tėvynei, gimtajai kalbai, stiprėjo patriotiniai jausmai.

Lietuvės režisierės filmas DOC NYC festivalyje
Lapkričio 11–19 dienomis New York vyks vienas svarbiausių ir didžiausių dokumentinių filmų festivalis DOC NYC. Vienuoliktą kartą vyksiantis festivalis, kuris pritraukdavo būrį kino kūrėjų ir tūkstančius žiūrovų, šiemet kiek kitoks nei visada. Jis persikėlė į virtualią erdvę ir bus pasiekiamas visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir kas žino, galbūt mums visiems sudėtingu koronaviruso pandemijos laikotarpiu dabar geriausi pasaulio dokumentiniai filmai pasieks dar daugiau žiūrovų? Labai to norėtųsi, nes festivalyje suskambės ir lietuviška pavardė. Režisierė Giedrė Žickytė festivalyje pristatys savo dokumentinį filmą „Šuolis“ (The Jump). Paramą šio filmo kūrimui skyrė ir Lietuvių Fondas.

„Forbes“: šlove su šių metų chemijos Nobelio premijos laureatėmis nusipelnė dalytis ir prof. V. Šikšnys
Šių metų chemijos Nobelio premija vis dar sulaukia daug atgarsio ne tik Lietuvos, bet ir autoritetingiausiuose užsienio leidiniuose. Įvairūs pasaulio leidiniai rašo, kad šia Nobelio premija ir šlove su mokslininkėmis Emmanuelle Charpentier iš Maxo Plancko instituto Berlyne ir Jennifer Doudna iš Kalifornijos universiteto už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 atradimą ir plėtojimą galėjo dalytis ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.