Dažnas iš mūsų susimąstome apie lietuvių kalbos naudą atvykus svetur. Ar jos reikia mūsų vaikams ? Kokia iš jos nauda?
Yra daugybė atsakymų. Atsižvelgsime į vieną – skirtą jaunimui.
Atvykus svetur, dažnas iš mūsų įsijungiame į šios šalies ar valstijos Lietuvių bendruomenę. Nereta iš jų turi lituanistinę mokyklėlę. Mokyklėlė- tai šviesulys, durys atveriančios platybes ir saitą su Lietuvių kalba, kultūra, istorija, tradicijomis, bei draugystėmis su savo kraštiečiais.
Vašingtono valstija yra turtinga suteikdama mokytis lietuvių kalbos dviem etapais: vaikams Lino lituanistinėje mokyklėlėje ir akademiniam jaunimui bei suaugusiems Vašingtono universitete.
Lino lituanistinė mokyklėlė turėjo ne vieną atžalą gilinusią lietuvių kalbos žinias, bei vėliau laikusią testus aukštojoje mokykloje. Kam gi jie reikalingi? Kas jie tokie? Kaip juos gauti?
Apklausiau keletą Lino lituanistinės mokyklėlės mokinių bei kalbėjausi su Mukilteo mokyklos apskrities testų koordinatore Kelly Belinda.
WLPE yra programa siūloma Mukilteo mokyklos apskrityje, Vašingtone. Naudojantis tarptautinėmis testų kompanijomis ALTA ir Avant, mokiniams siūloma laikyti antros kalbos testą. Šiuo atveju – lietuvių kalbos. Jį gali laikyti 8-12 klasių mokiniai.
Norint užsiregistruoti testui, reikia mokiniui susisiekti su mokyklos mokinių patarėja (counselor), geriausia mokslo metų pradžioje, kad įtrauktų į laikomų kalbos testą mokinių sąrašą. Testas dažniausiai būna kovo mėnesį. Trukmė: 2-4 valandos. Mokiniams reikia rašyti pagal pateiktas temas. Išlaikius rašymo testą seka antras etapas – kalbėjimo. Paskirtą dieną ir valandą, mokinys/-ė yra pakviečiamas/-a iš pamokų pakalbėti telefonu su lietuviškai kalbančiu asmeniu. Bendravimo temos yra įvairios. Mokiniai gauna kreditus už skaitymą, rašymą, bei kalbėjimą. Žemiausias kreditas yra du. Aukščiausias – keturi.Šis įvertinimas yra įrašomas į aukštosios mokyklos kreditų sąrašą. Mokiniai, kurie gauna keturis kreditus ir išlaiko ELA (šiuo metu SBA) testą yra vertinami kaip dvikalbiai ir gauna „Seal of Biliteracy“ kartu su aukštosios mokyklos diplomu.
Iva Davis laikiusi devintoje klasėje lietuvių kalbos ALTA testą gavo 4 kreditus. Tai jai atvėrė duris į norimos pamokos pasirinkimą aukštesniojoje (high school) mokykloje. Vaikai išlaikę kalbos testą gali mokytis dar vienos kalbos arba turi „laisvą pamoką“ studijuoti norimą dalyką.
Lankymas lituanistinės mokyklėlės, bendravimas su draugais lietuviškoje aplinkoje, padeda vaikams geriau įsisavinti lietuvių kalbos žinias, kultūrą, bei tradicijas.
Sandra Lavickaitė: „Man patinka būti su draugais mokyklėlėje ir išmokti geriau kalbėti lietuviškai. Mes galime palaikyti lietuvišką ryšį ir praktikuotis kalbėti lietuviškai.“
Iva Davis: „Man patinka atvykti į mokyklėlę dėl draugų bei etnokultūros pamokų.“
Tadas Lukoševičius mokęsis ir dirbęs Lino mokyklėlėje bei lankęs lietuvių kalbos kursus Vašingtono universitete: „Labai patiko mokinti vaikus lietuvių kalbą nes ir aš pats ją tuo pačiu geriau įsisąvidavau. Mokėmės kartu – vaikai ir aš. Pliusas – galėjau padėti bendruomenei, ateities vaikams. Vėliau mokiausi lietuvių kalbą UW (Vašingtono universitete) pora metų. Kursai vykdavo 2-3 kartus per savaitę. Išmokau geriau lietuviškai skaityti, rašyti, bei kalbėti.“
Vašingtono universitete lietuvių kalbos galima mokytis visais lygiais: kalbos gali mokytis tiek jos visai nemokantys, tiek jau pažengę studentai. Kursų apimtis irgi skiriasi, nes siūlomi trijų ir penkių kreditų kursai. Pasirinkus penkių kreditų kursą, paskaitos vyksta kasdien, o pasirinkus mažesnės apimties kursą, paskaitų yra mažiau. Vašingtono universitetas suteikia galimybę universitete studijuoti ne tik universiteto studentams. Lietuvių kalbos kursus šį pavasarį lankė ir du lietuvių bendruomenės nariai, kurie sutiko pasidalinti mintimis apie paskaitas.
Marytė Racytė: „Aš turiu nuostabią progą studijuoti lietuvių kalbą Vašingtono universitete, Sietlo mieste. Mano dėstytoja yra ponia Inga Daraškienė, kuri atvyko iš Vilniaus. Aš džiaugiuosi kiekvieną pamoką galėdama girdėti savo protėvių kalbą, ją mokytis ir tobulinti bendraudama su dėstytoja iš Lietuvos, per kalbą suprasti lietuvių kultūrą ir mano ryšį su Lietuva”.
„Aš galiu gana laisvai kalbėti lietuviškai lengvuose pokalbiuose. Tačiau kartais kovoju su linksniavimais ir sudėtingesniaisiais sakiniais. Šis kursas man padeda išugdyti apskritai stipresnį lietuvių kalbos valdymą, kad galėčiau laisviau, aiškiau ir tiksliau save išsireikšti diskutuodamas gilesnėmis temomis”, apie lietuvių kalbos kursus sako Saulius Matas.
Vašingtono universitete studentams siūlomas ir lietuvių kultūros kursas. Jį renkasi UW studentai, dažniausiai neturintys ryšių su Lietuva, bet norintys pažinti kitas kultūras. Kaip teigia patys studentai, jie ne tik sužino apie naują šalį, susipažįsta su nauja kultūra, bet ir geriau pažįsta savo kultūrą, istoriją, nes atranda daug įdomių ir negirdėtų sąsajų tarp Amerikos ir Lietuvos. „Aš asmeniškai nežinojau, kad tiek daug lietuvių kilmės menininkų yra Amerikoje. Todėl mokymasis apie Antaną Škėmą, Joną Meką man atskleidė naujų Jungtinių Valstijų istorijos dimensijų“, sakė lietuvių kultūros kursą baigęs UW studentas LeeRoy Lewin.
Lietuvių kalbos dėstytoja Inga Daraškienė į Sietlą atvyko iš Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros. Ši katedra jau daugiau nei trisdešimt metų moko lietuvių kalbos kaip negimtosios. Per šį laikotarpį katedroje parengta ne viena dešimtis lietuvių kalbos mokymo
priemonių ir vadovėlių. Paskutinis vadovėlis pasirodė šių metų pavasarį; jį parengė Lituanistinių studijų katedros dėstytojos: Virginija Stumbrienė, Inga Daraškienė, Lina Vaškevičienė. Vadovėlis „Sėkmės“ skiriamas įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo suaugusiems žmonėms, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos.
Be semestro studijų, į kurias atvyksta studentai iš viso pasaulio, katedra rengia ir vasaros bei žiemos kalbos ir kultūros kursus. Jie taip pat sutraukia būrius lietuvių kalbos ir kultūros mylėtojų į Vilniaus universitetą.
Tiek lietuvių kalbą studijuojantys Vašingtono universitete, tiek atvykstantys į lietuvių kalbos kursus į Vilniaus universitetą, studentai gali gauti įvairias stipendijas. Daugiau informacijos apie lietuvių kalbos kursus ir stipendijas galima rasti universitetų tinklalapiuose.
Inga Dabašinskaitė ir Inga Daraškienė
