Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

08/17/2018

Lietuviško filmo sėkmė prestižiniame Lokarno festivalyje
Šveicarijoje pasibaigusiame 71-ajame Lokarno kino festivalyje ant nugalėtojų pakylos žengė ir kino kūrėja iš Lietuvos. Režisierės Rugilės Barzdžiukaitės filmas „Rūgštus miškas“ pripažinimo sulaukė Pirmojo ilgametražio filmo kategorijoje – jo autorei įteiktas „First Feature Swatch Art Peace Hotel Award“, rašoma pranešime spaudai.

Daugiau
08/15/2018

Žolinė
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė – tai vasaros ir rudens sandūros šventė, kuri Lietuvoje švenčiama nuo senų laikų. Rugpjūčio vidurys – tai laikas, kai svarbiausi lauko darbai jau nudirbti: javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti. Kartu tai ir atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Day.lt  ir alkas.lt rašo apie seniausias Žolinės tradicijas: “Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.“ “Į Žolinės puokštę buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta gūžė kopūsto. Todėl Pietryčių Lietuvoje ši šventė dar buvo vadinama Kopūstine. Per Žolinę merginos pindavo devynis skirtingų augalų vainikus. Po šventės jų neišmesdavo, o susidžiovindavo ir saugodavo, kad užėjus griaustiniui galėtų jais pasmilkyti namus ar susirgus išsivirti arbatos.” Lietuvoje įvedus krikščionybę, pagoniškos Žolinės tradicijos susiliejo su krikščioniškomis, o Žolinė sutapatinta su bažnytine švente – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. 15 min. rašo apie krikščioniškąsias šventės ištakas: „Po Kristaus nukryžiavimo jo motina liko gyventi pas apaštalą Joną. Po Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo, bet vietoj kūno kape rado tik žolynų pilną karstą – Mergelė Marija buvo paimta į dangų. Tuomet danguje esą pasirodė moteris, apsisiautusi saule, su Mėnuliu prie kojų ir dvylikos žvaigždžių vainiku ant galvos. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija pateko į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė dogma. Rugpjūčio 15-oji yra seniausia ir garbingiausia Marijos šventė.” Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.  15 min. kalbinta etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės savo sandara simbolizuoja gyvenimo, pasaulio pilnatvę. Etnologė atkreipia dėmesį, kad skintų žolynų pomėgis apskritai yra būdingas lietuvių mentalitetui: “Merginos netgi kasdien segdavosi gėles į plaukus, eidamos į bažnyčią visada, jei tik turėjo, nešdavosi gėlių puokštelę, moterys maldaknygių skirtukais naudojo džiovintus žolynus… Tad ir Žolinių puokštę Lietuvoje galima pripažinti kaip vieną išskirtinesnių šios šventės raiškų.“ Pasak G. Kadžytės, “Žolinė – tai diena, kuomet švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkojama už naują derlių. Šios šventės šaknys ir pavadinimas slypi gilioje senovėje. Žolinės pavadinimas galėjo išlikti dar iš tų laikų, kai nebuvome žemdirbiai, o maitinomės tuo, ką motulė žemelė mums išauginusi dovanodavo. Augalai pirmieji apgyvendino žemę, vėliau tapdami pirmuoju žmonių maistu, juk žolę nuskinti lengviau, nei žuvį ar kitą gyvūną sugauti. Laukiniai augalai gelbėdavo žmones ištikus badmečiams. Padėka už žemės subrandintą, aukštesniųjų jėgų palaimintą ir žmonių triūsu pelnytą derlių yra šios šventės prasmė.“

Daugiau
08/07/2018

Pamatykite, kaip kinai atlieka G. Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“
Šešioliktus metus užsieniečiai traukia į Lietuvos edukologijos universitetą, kuriame vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šiemet juose mokysis šimtas užsieniečių iš dvidešimt aštuonių pasaulio šalių. Kursų atidaryme dalyviai ne tik susipažino, bet ir skambėjo gruzinų, kinų atliekamos lietuviškos dainos. Net vienuolika kinų, atvykusių iš Pekino užsienio universiteto. Ten nuo praėjusio rudens, kinai pradėjo krimsti lietuvių kalbos bakalauro studijas. Jie būsimi lietuvių kalbos specialistai. Pirmą kartą kinai besilankantys Lietuvoje, lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų atidaryme visus nustebino atlikę Gyčio Paškevičiaus dainą „Mano kraštas“.   Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė prisimena, jog kitakalbių mokymu susidomėjo visai atsitiktinai. „Prieš šešiolikos metų neišsigandau priimti gyvenimo iššūkio – mokyti užsieniečius lietuvių kalbos. Tą kartą teko mokyti dvylika karių iš Čečėnijos. Tai buvo vyrai, jauni vaikinai tiesiai iš fronto, atkeliavo į Lietuvą, kur intensyviai mokėsi mūsų kalbos. Vėliau jie įstojo į Europos ir Amerikos universitetus“, – pasakoja Vilma Leonavičienė.   Kiekvienais metais tiek kursų organizatorę, tiek dėstytojų ir mentorių komanda vis dar stebina užsieniečių istorijos. „Niekas neįsivaizdavo, jog Pekine bus lietuvių kalbos bakalauro studijos, japonė rašys magistro darbą apie Lietuvos muziejus, kolumbė  pradės mokytis lietuvių kalbos dėl meilės lietuviui, lietuviškų šaknų turintys argentiniečiai, kanadietis išvys savo tėvo, senelių gimtinę. Dauguma šiuos studentus vienija meilė lietuvių kalbai ir Lietuvai “, – teigia Vilma Leonavičienė.   Pamatykite ir išgirskite, kaip kinai atlieka lietuviškai dainą: https://www.youtube.com/watch?v=FkPfERQzbvE&t=5s  

Daugiau
08/07/2018

ISTORINĖS ŠV. BALTRAMIEJAUS MUGĖS RENESANSAS
2018 m. rugpjūčio 17-18 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 7-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų tradicijų šventė. Nors mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji buvo paminėta pirmajame puodžių cecho statute 1664 metais, jos išvakarės siekia 1495 m. rugpjūčio 24-ąją. Tuomet Šv. Baltramiejaus dienos išvakarėse, didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo LDK cecho statutą ir Vilniaus auksakalių cechui buvo suteikta valdovo privilegija. 2009 m. VšĮ Amatų gildija atgaivino senąją Vilniaus miesto tradiciją – šventine amatų muge paminėti Šv. Baltramiejaus dieną. 2018 m. rugpjūčio 17-18 d., po trejų metų pertraukos, atgaivinama ir jau 7-tąjį kartą vilniečių ir miesto svečių lauks Vilniaus rotušės aikštėje. Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų, Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jonų, Pilies gatvėmis iki Rotušės aikštės. Renginio metu vilniečiai ir miesto svečiai gali pažinti atgaivintus miestiečių amatus, stebėti amatų demonstravimus, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, verpti siūlus, austi audinį, nusikalti monetą ir pan., taip pat  pasigrožėti vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso laikotarpių kostiumais, pamatyti, kaip atrodė ir kovojo XVII a. kariai, laisvalaikį praleisti pagal rekonstruojamos epochos tradicijas sukurtus teatro spektaklius, Lietuvos ir užsienio grupių šokius, muziką bei kitas pramogas, klausyti paskaitų apie Šv. Baltramiejaus mugę Lietuvoje ir užsienyje bei amatų istoriją, įsigyti profesionalių amatininkų gamybos rekonstruotus XV-XVII a. dirbinius. Organizatoriai vilniečius ir miesto svečius kviečia drauge paminėti šią miesto amatininkų šventę ne tik Lietuvos miestų istorinių cechų gyvavimo, bet ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, Vilniaus 695-tojo gimtadienio bei Europos kultūros paveldo metų progų kontekste. Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė - sertifikuota Lietuvos tautinio paveldo dalis, atgaivinamų amatų, miesto kultūros tradicijų puoselėtoja. Ši atgaivinta šventė yra nematerialaus kultūrinio paveldo vertybė, reikšmingai stiprinanti Vilniaus istorinio miesto centro – UNESCO  Pasaulio paveldo vietovės kultūrinį turinį ir svarbą. Pagrindinis renginio organizatorius – Vilniaus dailiųjų amatų asociacija. Organizatoriai: VšĮ „Amatų gildija“, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, Amatininkų klubas „Dvaro meistrai“. Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Rėmėjai: VšĮ Europos humanitarinis universitetas, VšĮ Vilniaus rotušė, VšĮ „GO Vilnius“, Restoranas „Bernelių užeiga“. Informacinis partneris: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT).

Daugiau
07/27/2018

Tolimiausiame Rokiškio rajono kampelyje viešėjo Pasaulio moteris
 Gyvenimas –  spalvotas kaleidoskopas. Jis sukasi, skrieja ir kai  atidžiai į jį pažvelgi, pamatai, kad  jo spalvotieji kristalai vėl apsisuko ratu... Prisimenu studijas Vilniaus universitete, o kartu ir mokslininkės, profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės paveikslą, jos išraiškingą balso tembrą, sklandžiai dėstomas mintis, į tolį sukoncentruotą išmintingą žvilgsnį. Tuomet buvo sunku suprasti gerbiamos mokslininkės veiklos apimtis, užmojus... Graži bendrystė tęsėsi  su VU Komunikacijos fakulteto informacijos sistemų katedros profesore O. Voveriene ir man baigus studijas universitete. Tamprius ryšius primena ir iki šių dienų išsaugoti šiltą ir nuoširdų bendravimą liudijantys laiškai. Taip ir sukasi spalvotas gyvenimo kaleidoskopas... Tai tik vienas jo kristalas iš spalvingos ir unikaliais darbais padabintos asmenybės gyvenimo. Profesorei mes tik sutikti žmonės jos kelyje, o mums tai didžiulis įvykis.

Daugiau
07/16/2018

Menas išėjo į Marijampolės gatves
Paveikslų galeriją ant Marijampolės sienų šiemet papildė šeši nauji darbai. Dabar jų jau 19. Daugiausia - senamiestyje. Tiek jų susirinko per penkias vasaras. Po pirmo menininkų vizito prieš penkerius metus gal ir atsirado skeptikų, šyptelėjusių apie ištepliotas sienas, bet kasmet jų mažėjo, o po šių metų menininkų vizito jų vargu ar išvis liko. Tapyba ant pastatų sienų tapo neatskiriama miesto savastimi. Kaip į parodų galerijas, miesto svečiai traukia pasižiūrėti paveikslų ir pasvarstyti, ką jie reiškia. Visi „Respublikos“ kalbinti žmonės pirmiausia sakė, kad paveikslai kviečia peržengti provincialumo ribas.

Daugiau
07/16/2018

Kur ilsisi Vytautas Didysis?
Artėjant Valstybės dienai pakartotinai išleista kiek papildyta vieno iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių architekto Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Tarytum dar vienas valstybės tūkstantmečio paliudijimas, kuriuo taip ir nesugebėta pasinaudoti net šimtmečio proga.

Daugiau
07/13/2018

Rokiškėnų literatūrinės veiklos vėrinys
   Kuriantis žmogus kitaip žvelgia į pasaulį, jam reikia kitokios aplinkos, jo ir nuveikti darbai kitokie... Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai dažnai susiburia į kūrėjų buveinę – Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaityklos Lituanistikos centrą. Literatams drauge būti gera, jie vieni kitus supranta iš žvilgsnio, o tai ir yra gilios bendrystės ženklas. Čia gimsta unikalios idėjos, kuriamos naujos tradicijos. Jau antrą vasarą LKRS Rokiškio skyriaus nariai kviečia į svečius rajono savivaldybės merą Antaną Vagonį. Kūrėjams rajono vadovas pasakoja įspūdžius apie viešnages svečiose šalyse. Pernai A. Vagonis dalinosi  įspūdžiais ir rodė vaizdinę medžiagą apie Kiniją. Šiais metais pasakojo apie išvyką į Švediją ir Baltarusiją, kalbėjo apie Rokiškio ir šių šalių bendrus projektus, valstybių, kuriose lankėsi papročius ir tradicijas.

Daugiau
07/13/2018

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo vertingą paveikslą
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspoziciją papildys įspūdinga muziejinė vertybė - Lenkijos ir Lietuvos princo Jono Kazimiero Vazos (1609-1672), vėliau tapusio Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1648-1668), portretas.

Daugiau
06/22/2018

Ar iškils iš užmaršties Lietuvos karalaitis?
Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje veikia unikali paroda, kurioje pristatomi meno šedevrai šv. Kazimiero tema iš didžiausių Florencijos ir Palermo muziejų. Tokią parodą, rengtą dvejus metus, prisipažįsta jos kuratorė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, įmanoma surengti tik skambiais šūkiais paženklintais metais: „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“ dedikuojama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Lietuvos globėjo šv. Kazimiero gimimo 560-osioms metinėms ir popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje.

Daugiau
06/22/2018

Dainuok, Lietuva, laisvę!
Lietuvos šimtmečio dainų šventę liepos 6 d. vainikuos Dainų diena „Vienybė težydi“, į vieną milžinišką chorą Vingio parke sukviesianti per 12 tūkstančių dainininkų ir tūkstančius žiūrovų. Viena kitą papildydamos šventės programos dalys išskleis pagrindines mūsų himno idėjas ir kvies visą tautą švęsti Laisvę.

Daugiau
06/15/2018

Knyga Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnų atminimui pagerbti . I dalis
Lietuvos Saugumo ir slaptųjų tarnybų tema visuomenei yra mažai žinoma, nedaug mokslininkų tyrinėta ir liesta ne vien dėl savo darbo ir veiklos specifikos, bet ir dėl įvykusio brutalaus šių tarnybų ir jų tarnautojų sunaikinimo, įvykusio sovietų okupacijos metu. 2017-tų metų vasarą pasirodė pirmoji platesnės apimties knyga „Lietuvos žvalgyba XX. a. viduryje ir antrojoje pusėje“, o šiemet, 2018-siais, išėjo nauja šios knygos laida, papildyta daugiau nei 100 puslapių, į kuriuos sugulė per trumpą laiką naujai atrasta, mažai kam žinoma medžiaga, faktai, dokumentai, nuotraukos.

Daugiau

„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu