Margos humoro pievos
Dėmesio! Artėja Balandžio pirmoji – Tarptautinė humoro diena, pasiruoškite perskaityti, išgirsti netikėčiausių istorijų, naujienų – visos virtualių pojūčių organizavimo tarnybos sieks jus nustebinti išradingomis apgaulėmis.  – Aprylius! – net liūdna tiesa, virsta graudžiu humoru...  Turininga pasaulio periodinės spaudos istorija – tai ir karikatūros istorija. Prieš šimtmetį, kitą, ne tik revoliucijų koviniai lapeliai, bet ir solidūs, aukštuomenei skirti laikraščiai, skaitytojų dėmesį, populiarumą, pelnė ir dėka satyrinių, humoristinių piešinių, šaipūniškų šaržų, nuotaikingų kasdienybės škicų.

Knygnešystė, atviri pokalbiai ir edukacija
 Gyvename besikeičiančių informacinių technologijų laikmetyje, bet prisilietimas prie knygos, jos šnarančių lapų yra labai šiltas, artimas ir labai brangus. Nedidelis laiko tarpas nuo Knygnešio dienos – kovo 16-osios iki balandžio 2-osios – Tarptautinės vaikų knygos dienos. Šioms datoms paminėti organizuojama nemažai priemonių ir visos jos skiriamos knygai, skaitymui populiarinti. Dvi datos ir dvi asmenybės. Jurgis Bielinis – Lietuvos knygnešys, tituluojamas knygnešių karaliumi ir Danijos poetas, rašytojas, garsus pasakininkas Hansas Christianas Andersenas. Per jų gimimo dienas skiriama daug dėmesio knygoms. Paminėjus Knygnešio dieną ir pasitinkant Tarptautinę vaikų knygos dieną, kalbinau Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos bibliotekininkę Dalią Laucienę ir menų mokytoją Ingą Vagonę. Išsirutuliojo šiltas ir atviras pokalbis.

Dailininkui, menotyrininkui Albertui Vaidilai – 75-eri! Sveikiname!
Būsimasis dailininkas, menotyrininkas ir žurnalistas Albertas Vaidila gimė 1944 metais Šiauliuose. Su šiuo miestu jį daug kas riša. Čia baigė vidurinę, čia pradėjo dirbti. Šiauliuose buvo jo pirmieji žingsniai megėjiškoje, vėliau ir profesionalioje žurnalistikoje. Nemažai metų dirbo Šiaulių miesto laikraščio kultūros skyriuje. Daugiausiai rašė filosofijos, kultūros, architektūros, profesinės ir liaudies dailės klausimais, recenzavo parodas, spektaklius, dalyvavo televizijos ir radijo laidose. Dirbo ir dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute, dėstė meno istoriją.

Maironio eilėraščiai suskambo ir baltarusių kalba
Žinomas žurnalistas Vytautas Žeimantas išleido unikalią knygą – garsaus lietuvių poeto Maironio eilėraščių rinkinį lygiagrečiai lietuvių ir baltarusių kalbomis. Rasa Pilvelytė - Čemeškienė kalbasi su knygos autoriumi Vytautu Žeimantu.

Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo  lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties. Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Tėvo gabumus, matyt, paveldėjo ir penki vaikai – keturi sūnūs ir dukra. Vyriausias jų – Kazimieras Jaunius – tapo kunigu ir žymiu kalbininku, jauniausias Pranciškus – gydytoju, o kiti vaikai – Antanas – Laurynas, Dominikas ir Marija, pasiliko kaime ir dirbo žemės ūkio darbus.

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė?
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Archeologiniai tyrimai Gedimino kalno šlaituose
„Įtampos tikrai buvo. Dirbome ir kai lijo, ir kai snigo, ir kai gruntas čiuožė. Dirbom tikrai ekstremaliomis sąlygomis. Kartais tyrimus tekdavo stabdyti dėl saugos reikalavimų“, – pasakoja archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje skaitysianti paskaitą apie Gedimino kalno šlaituose vykdytus archeologinius tyrimus.

Virtualioje galerijoje – beveik 6000 vaikų piešinių Sausio 13-osios tema
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Visi piešiniai sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą.

Du lietuvių literatūros dešimtmečiai: ką skaitėme tuomet ir kuo žavimės šiandien?
Prieš du dešimtmečius Lietuvos literatūros padangėje visu ryškumu spindėjo tokie vardai kaip Gintaras Beresnevičius, Jurga Ivanauskaitė, Ričardas Gavelis, Sigitas Geda ar Jurgis Kunčinas. Ir nors per tą laiką teko atsisveikinti su vienais ryškiausių kūrėjų, jų kūryba iki šiol aktuali, skaitoma ir turbūt ilgai tokia išliks. Savo ruožtu specialistai pastebi, kad per dvidešimt metų subrendo nauja rašytojų karta, sužibo naujos žvaigždės, o profesionalų pozicijas stiprino tuo metu kūrybos keliu dar tik pradėję eiti autoriai.

Paskelbti talentingiausi šalies liaudies menininkai
Žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2018 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatus ir prizininkus. Iškilminga ceremonija vyko sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, Širvintų kultūros centre. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 27 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai. 

Paminėtas Lietuvos kariuomenės 100-metis
Lapkričio 15 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje iškilmingai paminėtas Lietuvos kariuomenės 100-metis. Pakiliai skambėjo Lietuvos Vyriausybės 1918 m. gruodžio 29 d. paskelbtas atsišaukimas į tautą, savanorių prisiminimai, pasakojimai apie kovas dėl Vilniaus krašto ir 1940 m. okupaciją, kuriuos perskaitė šventinio renginio vedėjas, ramovės vedėjo pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis. Labai įdomiai ir argumentuotai istorinėmis įžvalgomis apie Lietuvos valstybės faktinį organizavimąsi 1918 m. pabaigoje pasidalijo prof. Valdas Rakutis. Šventinio koncerto „Per amžius ir visada“ metu į patriotinę pynę savo atliekamas dainas ir šokius įpynė Vilniaus įgulos karininkų ramovės meno kolektyvai. Tylos minute pagerbti kariai, žuvę už Lietuvos nepriklausomybę.

Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ pristatymo šventė
Lapkričio 10 dienos popietę Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko rašytojo Antano Žilėno dviejų dalių knygos „Parubežys ir parubežiniai“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Pasienio policijos 95-mečiui, pristatymo šventė. Šventinę atmosferą sukūrė gausus būrys pakiliai nusiteikusių renginio dalyvių, nešinų puokštėmis gėlių, bei meno kolektyvų ir atlikėjų puikūs pasirodymai.