Skelbimai: 877-459-0909
Reklama: 877-702-0220  
Prisijungti Registracija
Daugiau 
 

Lietuvos naujienos Nr. 974

12/18/2015 Aidas
lietuva-foto

Pradėtas naujas derybų etapas

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, šalies finansų ministras teigia, kad tiesioginės derybos yra didelis pasiekimas šaliai.
Rimanto Šadžiaus vadovaujama delegacija ketvirtadienį Paryžiuje aptarė EBPO ekspertų parengtą 2015 metų Lietuvos ekonomikos apžvalgą, o galutinis jos paskelbimas ir pristatymas numatomas 2016 metų pradžioje, pranešė Finansų ministerija. „Su organizacijos valstybių narių atstovais aptarėme Lietuvos ekonomikos apžvalgą – solidų analitinį pamatą, kuris bus atspirties taškas tolesnėse derybose dėl mūsų narystės šiame išskirtiniame pažangiausių pasaulio valstybių klube. Ir nors, kaip rodo praktika, derybos dėl visateisės narystės organizacijoje trunka kelerius metus, išėjimas į tiesioginių derybų etapą jau yra didelis mūsų šalies pasiekimas“, – pranešime spaudai sakė finansų ministras. Apžvalga derybų dėl narystės EBPO metu remsis visi organizacijos komitetai, vertindami Lietuvos pasirengimą narystei ir teikdami išvadą dėl atitikimo EBPO standartams. Oficialų prašymą stoti į EBPO Lietuva įteikė 2002 metais.

Norinčių daryti įtaką - daug

Pasiūlymus parlamentarams teikiančių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų skaičius yra šešiolika kartų gausesnis už registruotų lobistų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas. TILS pranešė išrūšiavusi per pastaruosius aštuonerius metus Seimo interneto svetainėje registruotus teisėkūros pasiūlymus. Daugiausia pasiūlymų parlamentarams teikia valstybinio sektoriaus atstovai, bet nemažą skaičių teisėkūros siūlymų inicijavo įvairūs asmenys bei organizacijos. Nuo 2008 iki 2015 metų Seimui pasiūlymus iš viso pateikė 987 skirtingas asmuo ir organizacija – 593 įvairūs suinteresuoti asmenys, 358 valdžios atstovai ir 36 registruoti lobistai. Tarp registruotų lobistų pirmauja lobistų kontora „Vento Nuovo“ (55 teisės aktai) ir lobistas Liudvikas Ragauskis (29 teisės aktai). Nuo šiol atnaujintoje Seimo stebėsenos svetainėje „ManoSeimas.lt", šalia informacijos apie parlamentarų elgesį bus galima rasti susistemintą informaciją apie skirtingas interesų grupes, dalyvaujančias teisėkūroje, pažymi TILS.

Tautinių mažumų mokyklų nenaikins

Seimas ketvirtadienį rezoliucija pareiškė, kad Lietuva įsipareigoja „ir toliau sudaryti sąlygas tautinių bendrijų atstovams mokytis bendrojo ugdymo mokyklose puoselėjant savo kalbą, kultūrą ir papročius“. Už tokią liberalo Gintaro Steponavičiaus kartu su grupe skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų inicijuotą rezoliuciją balsavo 26 Seimo nariai ir 9 susilaikė. Dokumente sakoma, tokį pareiškimą Seimas priima „reaguodamas į viešai išsakytus visuomenę supriešinančius pasisakymus dėl tautinių mažumų mokyklų“. Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina po žiniasklaidos pranešimų apie Rusijon į stovyklas vykusius tautinių mažumų mokyklų moksleivius iškėlė idėją iš viso atsisakyti tautinių mažumų mokyklų, paliekant jas kaip sekmadienines mokyklas. Reaguodamas Seimas, rezoliucija konstatuoja, kad Lietuvos įsipareigojimai ir vykdoma politika, užtikrinant tautinių bendrijų teises, išlieka nuosekli, grindžiama Konstitucija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija bei tarptautine teise.

Diplomatus neramina Briuselio signalai Kremliui

Kremliui siunčiami pozityvūs Briuselio signalai kelia nerimą, teigia Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai bendrame laiške Europos sąjungos užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini. Ministrai pabrėžia, kad dabartiniame kontekste, kai Rusija taiko prekybos apribojimus ES šalims – taiko embargą maisto produktams, riboja tranzitą, o jos vidaus ir užsienio politika nerodo reikiamų permainų, glaudesni ES prekybiniai santykiai su Maskva ar jos vadovaujama Eurazijos ekonomine sąjunga yra be perspektyvų.
Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai susirūpinimą išreiškė po to, kai EK pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris lapkritį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui parašė laišką, kuriame pabrėžia būtinybę gerinti Europos sąjungos ir Rusijos dominuojamos Eurazijos ekonominės sąjungos prekybinius santykius. „Mūsų ministrai sureagavo į EK pirmininko J.-C. Junckerio laišką, kur paskui išaiškėjo jo asmeninė pozicija, bet kokiu atveju, mūsų abi šalys užklausė papildomai, ką tai reiškia ir kiek tai atitinka visos EK poziciją“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Aptars poveikį aplinkai

Lietuvos ir Baltarusijos atstovai ketvirtadienį Vilniuje aptars sutarties dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV), įgyvendinant abiem šalims svarbius projektus, projektą. Kelerius metus derinta sutartis svarbi, tęsiant diskusijas dėl Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statomos Astravo atominės elektrinės (AE). Tai bus pirmas toks susitikimas per pastaruosius kelerius metus, kai sutarties derinimas įstrigo dėl pradėtos statyti Astravo AE. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys informavo, kad su Baltarusijos atstovais numatoma apsitarti dėl sutarties, kuri palengvintų tokių projektų, kaip Astravo AE, nagrinėjimą. Pasak jo, neketinama kalbėti konkrečiai apie Astravo AE projektą, nes Baltarusija vis dar neatsiunčia jo poveikio aplinkai vertinimo ir kitos informacijos. Espo konvencija numato, kad prioritetinė projekto statybos vieta gali būti nustatyta tik baigus poveikio aplinkai vertinimo procesą, tai yra atsakius į visus poveikį galbūt patirsiančių valstybių klausimus, supažindinus jų visuomenę su projektu ir surengus dvišales konsultacijas.

Tobulinamos paieškos ir gelbėjimo operacijos

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui tobulinti paieškos ir gelbėjimo operacijų orlaiviais koordinavimą, taip pat sklandžiau apie tas operacijas informuoti visuomenę. Kol orlaivio avarijos vieta nėra tiksliai žinoma, jo paiešką ir gelbėjimą turės koordinuoti Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras. Tuo metu nustačius, kad avarija įvyko virš Baltijos jūros, vadovavimas nedelsiant būtų perduodamas kariuomenės Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui. Vyriausybės nutarimu įtvirtintas atsakomybių pasidalinimas tarp centrų operacijos metu valdant operacijoje dalyvaujančių paieškos ir gelbėjimo orlaivių skrydžius.Orlaiviui patyrus avariją, visuomenę, orlaivių naudotojus ar savininkus informuoti apie paieškos ir gelbėjimo darbų eigą turės valstybės įmonė „Oro navigacija“. Tuo metu orlaiviu skridusių asmenų artimuosius informuos Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas anksčiau sakė, kad šie siūlymai parengti atsižvelgiant į „išmoktas pamokas po „An-2“ gelbėjimo operacijos“.

Vėluoja kibernetinio saugumo reguliavimas

Valstybės kontrolė, auditavusi kibernetinį saugumą Lietuvoje, teigia, kad šalyje vėluojama sureguliuoti šią sritį. Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu pabrėžia, kad padėtis gerėja. Anot auditorių, valstybės įstaigos pažeidžiamos dėl nepakankamai įgyvendinamų techninių priemonių – netinkamo saugios konfigūracijos nustatymo, el. ryšių tinklų, mobiliųjų ir kitų technologijų valdymo, taip pat dėl organizacinių trūkumų, susijusių su saugumo valdymo sistemos kūrimu, incidentų valdymu, veiklos tęstinumo užtikrinimu, personalo kompetencijos tobulinimu ir išoriniu bendradarbiavimu. „Nuo 2015 m. įsigaliojo Kibernetinio saugumo įstatymas, tačiau to nepakako, kad valstybė sistemiškai sureguliuotų strategiškai svarbias kibernetinio saugumo ir el. informacijos saugos sritis. Vis dar atsiliekame nuo planuotų terminų, trūksta koordinavimo, kompleksinio požiūrio valdant kibernetinio saugumo ir el. informacijos saugos sritis“, – sakoma audito išvadose. Valstybės kontrolė taip pat nurodo, kad besirūpinant kibernetiniu saugumu neišvengiama įstaigų veiklos dubliavimo, neatskirtas politikos formavimas ir įgyvendinimas.

Pritars pensijų didinimui

Vyriausybė ketina priimti sprendimus, dėl kurių vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios išaugs 8,21 euro (3,2 proc.) iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, pensijų didinimui 2016 metų „Sodros“ biudžete jau yra numatyta 74,1 mln. eurų, o valstybės biudžete – 11 mln. Eurų. Bazinę pensiją ketinama padidinti 4 eurais iki 112 eurų, maksimalią neperskaičiuotą pensiją – 9 eurais iki 245 eurų, einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 11 eurų iki 445 eurų. Vidutinę senatvės pensiją, turint būtinąjį stažą, gauna apie 857 tūkst. Gyventojų. Taip pat didės pašalpų, išmokų (ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinės ligos ir kitų) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, valstybinės šalpos išmokos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
„Sodros“ biudžeto deficitas 2016 metais turėtų siekti 95,494 mln. eurų – maždaug 48 proc. mažiau nei šiemet. Planuojamos „Sodros“ pajamos yra 3,344 mlrd. eurų, išlaidos – 3,439 mlrd. eurų, arba atitinkamai 2 proc. daugiau ir 0,6 proc. mažiau. Didžioji „Sodros“ biudžeto išlaidų dalis kitąmet tradiciškai teks pensijoms.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu