Daugiau 
 

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos

08/10/2018 Aidas
neringa-venckiene-51481677c3af9

2018 m. liepos 14 d.

Būdami Lietuvos valstybės patriotai, pripažįstantys teisinės valstybės idealą, jaučiame pareigą pasidalyti savo abejonėmis dėl Lietuvos pilietės Neringos Venckienės ekstradicijos bylos.

Gyvename Lietuvoje ir visą laiką – nuo 2009 m. iki dabar – sekėme pedofilijos bylos vystymąsi. Mes liudijame: pedofilijos byla buvo ištirta neskaidriai, šališkai, nusižengiant esminiams teisinės valstybės principams.

Nė viena mirtis ar nužudymas šioje byloje nėra ištirti. Du pagrindiniai veikėjai – Andrius Ūsas ir Drąsius Kedys – rasti mirę įtartinomis aplinkybėmis. 2012 m. gegužės 17 d. Deimantės Kedytės paėmimas buvo šiurkštus prievartos aktas – tuo JAV Kongreso nariai gali įsitikinti ir patys [1] [2] [3].

Mergaitė yra padaryta valstybės paslaptimi ir pradanginta nežinia kur, jos seneliams ir kitiems artimiesiems atimta bet kokia teisė net sužinoti apie jos būklę, nekalbant apie pasimatymą su ja. Visuomeninė komisija, sudaryta iš valstybei nusipelniusių teisininkų, 2012 m. birželio 27 d. konstatavo eilę Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Konstitucijos pažeidimų paimant mergaitę iš N. Venckienės namų[4].

Valstybė šioje byloje sulaužė socialinį kontraktą su visuomene ir prievarta įtvirtino savo versiją. Ja remiantis iki dabar yra persekiojami eiliniai žmonės, kurie maldomis ir Lietuvos himnu reikalavo skaidrumo ir teisingumo.

Neringos Venckienės persekiojimas yra tos prievartos dalis. Vien ta aplinkybė, kad N.Venckienės, kaip Parlamento narės, imunitetas atimtas 2013 m. balandžio 9 d. pagal įrodymą – minėto šturmo 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašą, kurį Generalinė prokuratūra atsisakė pateikti Parlamento nariams.

Todėl mes vertiname Lietuvos institucijų prašymą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos kaip politinio susidorojimo tąsą. Visos aplinkybės rodo, kad nešališko teismo Neringa Venckienė Lietuvoje nesulauks.

Mes sutinkame su mūsų valstybės Nepriklausomybės sąjūdžio lyderio Vytauto Landsbergio žodžiais, kad šioje byloje regėjome „teisingumą be žmogaus“. Išreiškiame nepasitikėjimą šią bylą tyrusiomis ir prievartą naudojusiomis valstybės institucijomis. Nenorime, kad pasikartotų neteisėto baudžiamojo persekiojimo atvejis po to, kai JAV Teismas kartą jau atsisakė išduoti Lietuvai Šarūną Paberalių (2011m.) [5]. Ir stojame amerikiečių nacijos lyderio Thomas Jeffersono išsakyto principo pusėje: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“.

Pritariame ir patvirtiname JAV kongresmenų Chris Smith ir Randy Huldgren iškeltas abejones ir raginame suteikti Neringai Venckienei politinį prieglobstį Jungtinėse Valstijose.

Pasirašo:

kunigas Robertas Grigas, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas
sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, antisovietinė disidentė, Nacionalinės Laisvės premijos 2017 m. laureatė, žmogaus teisių gynėja
Antanas Terleckas, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, Nacionalinės Laisvės premijos 2012 m. laureatas, žmogaus teisių gynėjas
Petras Plumpa, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas
Algirdas Endriukaitis, politinis kalinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (1990m. kovo 11d.), Seimo narys (1992–1996)
Vidmantė Jasukaitytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė (1990 m. kovo 11 d.)
Zita Šličytė, socialinių mokslų daktarė (teisė), Atkuriamojo Seimo (1990–1992) deputatė, Seimo narė (1992–1996), Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurtui Garliavoje ištirti narė
Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2011–2016, 2016–iki dabar)
Algimantas Matulevičius, ekonomikos mokslų daktaras, buvęs ministras, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo (2004–2008, 2008–2012) narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (2006–2008) pirmininkas
Gintaras Songaila, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2008–2012)
Vytautas Matulevičius, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016)
Jonas Varkala, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016)
Valdas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016)
Saulius Stoma, rašytojas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2008–2012)
Linas V. Medelis, publicistas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis
Arūnas Eigirdas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis
Laima Bloznelytė-Plėšnienė, habilituota medicinos mokslų daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatė
Antanas Andrijauskas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras
Kamilė-Laimutė Bloznelienė, habilituota medicinos mokslų daktarė, Valstybinės premijos laureatė
Krescencijus Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
Vytautas Rubavičius, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras
Rasa Čepaitienė, prof. humanitarinių mokslų daktarė
Albinas Plėšnys, filosofas, prof. humanitarinių m. daktaras
Violeta Milvydienė, Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentė
Jūratė Laučiūtė, humanitarinių mokslų daktarė
Andrius Švarplys, socialinių mokslų daktaras
Antanas Ciūnys, technikos mokslų daktaras
Liudvikas Jakimavičius, rašytojas
Gediminas Storpirštis, aktorius, dainų autorius, Vilniaus miesto tarybos narys
Jolanta Miškinytė, žurnalistė
Irena Vasinauskaitė, žurnalistė
Ligita Juknevičiūtė, TV žurnalistė
Juozas Valiušaitis, fotodailininkas
Feliksas Bajoras, kompozitorius
Rimantė Valiukaitė, aktorė
Valdas Vižinis, aktorius
Ramutė Bingelienė, internetinio portalo Tiesos.lt redaktorė
Joana Noreikaitė, skulptorė
Ramūnas Cicėnas, režisierius
Algimantas Zolubas, publicistas, žurnalo „Varpas“ redaktorius
Algimantas Rusteika, publicistas
Linas Šalna, pedagogas, kompozitorius
Saulius Dambrauskas, advokatas

* * *

Human Rights Defenders’ and Lithuanian Parliament Members’
Open Letter to Members of the United States Congress Regarding the Extradition Case of Neringa Venckiene

07/14/2018

As patriots of Lithuania, who recognize the ideal of a state under the rule of law, we feel obligated to share our doubts regarding the extradition case of Lithuanian judge, Neringa Venckiene.

We live in Lithuania and the whole time – since 2009, until now – we have been following the development of the pedophilia case, and we testify that the investigation of the case was negligent, biased, and in violation of the principles of the rule of law.

Not a single death or murder has been investigated in this case. The two principal figures in the case, Andrius Usas and Drasius Kedys, were found dead under suspicious circumstances. On May 17th, 2012, the taking of Deimante Kedyte, the key child in the pedophilia case who Neringa Venckiene wanted to protect, was a flagrant act of coercion [1] [2] [3]

The girl has been turned into a secret of the state. Her grandparents and other relatives are deprived of any right to know her condition, let alone see her.

A Public Commission composed of well-recognized lawyers, on June 27th, 2012, found a number of violations of the Constitution of Lithuania, as well as the United Nations Convention on the Rights of the Child, during the girl’s transfer from the home of N. Venckiene[4]

In this case, the state broke the social contract with the People and enforced its version by means of coercion To this day, ordinary people are being persecuted, and they only asked for transparency and justice in the case by praying and singing the Lithuanian anthem.

The persecution of Neringa Venckiene is part of that coercion. As a Member of Parliament, N. Venckiene was deprived of her parliamentary immunity on April 9th, 2013 based on the secret recording of the police operation on May 17th, which the prosecutor refused to provide to the Parliament.

Therefore, our evaluation of the request of the Lithuanian authorities for the extradition of Neringa Venckiene is that it is a continuation of the political crackdown. All the facts indicate that Neringa Venckiene will not receive a fair and unbiased trial in Lithuania.

We agree with the words of the leader of the Independence Movement of our country, Vytautas Landsbergis, that in this case we saw “justice without humanity.“ We do not trust the state institutions that investigated the case and used coercion. Our expectation is that such an illegal criminal prosecution would not be repeated a second time after the case of Sarunas Paberalius when the United States court rejected Lithuania’s request for his extradition in 2011[5].  And we stand on the side of the principle of the American Founding Father Thomas Jefferson: “When injustice becomes law, resistance becomes duty.”

We acknowledge and support the concerns expressed by U.S. Congressmen Christopher H. Smith and Randy M. Hultgren, and we encourage granting political asylum for Neringa Venckiene in the United States.

Respectfully,

rev. Robertas Grigas, anti-Soviet dissident, human rights defender
sister Nijolė Sadūnaitė, Soviet political prisoner, human rights defender, laureate of National Freedom Award in 2017
Antanas Terleckas, Soviet political prisoner, human rights defender, laureate of National Freedom Award in 2012
Petras Plumpa, Soviet political prisoner, anti-Soviet dissident, human rights defender
Algirdas Endriukaitis, Soviet political prisoner, the signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania (Independence Declaration) March 11, 1990
Vidmantė Jasukaitytė, signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania (Independence Declaration) March 11, 1990
Zita Šličytė, doctor of social sciences (law), member of Supreme Council of Lithuania (1990–1992), member of Parliament of the Republic of Lithuania (1992–1996), member of Public Commission To Investigate the Coercion in Garliava 2012, May 17
Naglis Puteikis, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2011–2016, 2016– present)
Algimantas Matulevičius, doctor of economic science, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2000–2004, 2004–2008), chief of the Parliamentary Committee on National Security and Defence (2006–2008)
Gintaras Songaila, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2008–2012)
Vytautas Matulevičius, doctor of humanitarian sciences, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)
Jonas Varkala, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)
Valdas Vasiliauskas, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)
Saulius Stoma, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2008–2012)
Linas V. Medelis, publicist, participant of Lithuanian national movement for Independence (1988–1992)
Arūnas Eigirdas, participant of Lithuanian national movement for Independence (1988-1992)
Laima Bloznelytė-Plėšnienė, habilitated doctor of medicine sciences, laureate of Lithuania Science Award
Antanas Andrijauskas, academician, professor, habilitated doctor
Kamilė-Laimutė Bloznelienė, habilitated doctor of medicine sciences, member of Lithuanian Catholic Academy of Science
Krescencijus Stoškus, philosopher, doctor of humanitarian sciences
Vytautas Rubavičius, writer, doctor of humanitarian sciences
Rasa Čepaitienė, professor, doctor of humanitarian sciences
Albinas Plėšnys, professor, doctor of humanitarian sciences
Violeta Milvydienė, associate professor of Arts Academy, Klaipėda University
Jūratė Laučiūtė, doctor of humanitarian sciences
Andrius Švarplys, doctor of social sciences
Antanas Ciūnys, doctor of technical sciences
Liudvikas Jakimavičius, writer
Gediminas Storpirštis, actor, songwriter, member of Vilnius City Council
Jolanta Miškinytė, journalist
Irena Vasinauskaitė, journalist
Ligita Juknevičiūtė, TV journalist
Juozas Valiušaitis, photographer
Feliksas Bajoras, composer
Rimantė Valiukaitė, actress
Valdas Vižinis, actor
Ramutė Bingelienė, editor of http://www.tiesos.lt
Joana Noreikaitė, sculptor
Ramūnas Cicėnas, director
Algimantas Zolubas, publicist, editor of journal „Varpas“
Algimantas Rusteika, publicist
Linas Šalna, educator, composer
Saulius Dambrauskas, attorney

[1]  https://www.youtube.com/watch?v=75Pv8jLGpvY
[2]  https://www.youtube.com/watch?v=xmuYUDkCCYg
[3]  https://www.youtube.com/watch?v=EGSMeCbWkfk
[4]  http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenines-komisijos-2012-m.-geguzes-17-d.-smurto-aktui-garliavoje-princi
[5]  https://law.justia.com/cases/federal/district-courts/illinois/ilndce/1:2010mc00275/245928/46/

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu