Liežuvio rietimas ir kiti mitai apie genetiką

Ar galite užriesti savo liežuvį? Jeigu taip, tai priklausote absoliučiai daugumai. Nuo 65 iki 81 proc. pasaulio žmonių turi šį keistą ir, iš pirmo žvilgsnio, nenaudingą talentą. Tačiau kodėl vieni moka tai padaryti, o kiti ne? Dažniausias atsakymas, išmokomas pradinėse mokyklose, yra tas, jog viską lemia genetika. Esą, jeigu iš vieno savo tėvų paveldėjote dominuojantį „liežuvio rietimo geną“, tai ir jūs galite atlikti šį vakarėlių triuką.

Tačiau Johnas H. McDonaldas, Delavero universiteto biologinių mokslų departamento profesorius, paneigia tokį įsitikinimą: „Jei tai būtų tiesa, tuomet du tėvai, negalintys užriesti savo liežuvių, niekuomet neturėtų vaikų, gebančių tai padaryti. Tačiau realybėje dažnai matome priešingą variantą.“

Pasak jo, mokytojai ir vadovėliai ilgus metus perdėtai supaprastina šią teoriją, kurią galima atsekti iki vieno 1940-ųjų tyrimo, kuris greitai po paviešinimo buvo paneigtas.

„5-ojo dešimtmečio pradžioje žmonės jau žinojo, jog būna dvynių porų, kuriose vienas gali užriesti liežuvį, o kitas ne, – teigia McDonaldas. – Tai gana akivaizdžiai rodo, jog viską lemia ne vien tik genetika.“

Tiesa yra šiek tiek sudėtingesnė. McDonaldas sako, kad, kai kuriais atvejais, savo vaidmenį atlieka ir aplinka – yra žmonių, galinčių išsiveržti iš genetikos pančių ir išmokti „paslaptingojo“ liežuvio rietimo meno. Kitais atvejais, tai gali būti nėštumo metu įgaunamas talentas, galimai priklausantis nuo vaisiaus padėties gimdoje, teigia jis.

Ir liežuvio rietimas toli gražu nėra vienintelė genetinė savybė, kurią mes pernelyg supaprastiname. Štai dar keli tokie mitai, kuriuos paneigia profesorius McDonaldas.

Rankų sunėrimas

Mitas: Tai, ar sunėrę rankas ant viršaus paliekate savo kairįjį, ar dešinįjį nykštį, priklauso nuo vieno vienintelio geno.

Realybė:
 Net ir identiški dvyniai neretai skirtingai suneria savo rankas – tai rodo, jog „kairiojo nykščio ant viršaus“ genas tikrai neegzistuoja.

Akių spalva

Mitas: Mėlyną akių spalvą nulemia vienas recesyvinis genas. Rudaakis vaikas negali gimti dviem mėlynakiams tėvams.

Realybė: „Akių spalvą nulemia kelių skirtingų genų variacijos bei sąveikos tarp jų, – paaiškina McDonaldas. – Tai reiškia, jog dviem mėlynakiams tėvams tikrai įmanoma turėti rudaakių vaikų.“

Plaukų spalva

Mitas: Raudoną plaukų spalvą nulemia vienas recesyvinis genas, kurį gali nudominuoti visi kiti genai. Vadinasi, du raudonplaukiai tėvai negali turėti ne raudonplaukių vaikų.

Realybė: Yra daugybė raudoną spalvų pigmentą kontroliuojančio geno variacijų, ir šį geną gali smarkiai paveikti kiti genai, atsakingi už rudą plaukų spalvą. Tai reiškia, jog du tėvai su raudonais plaukais tikrai gali turėti vaikų su rudais ar šviesiais plaukais.

Ausų speneliai

Mitas: Visi žmonės turi vieną iš dviejų ausų spenelių tipų: prijungtus (t. y. tiesiogiai prisijungusius prie galvos šono) arba neprijungtus (šiek tiek atskirtus nuo galvos šono). Tai, kurie ausų speneliai atiteko jums, nulemia vienas vienintelis genas.

Realybė: Mūsų ausų speneliai negali būti suskirstyti tik į dvi kategorijas – tiesa tokia, kad tarp prisijungusių ir neprisijungusių spenelių yra visas prisijungimo spektras. Du genetiniai tyrimai, nagrinėję spenelių tipus, taip ir nesutarė, kuri savybė yra dominuojanti, o tai reiškia, kad genetinė ausų spenelių išsivystymo pusė – ne tokia jau vienareikšmė.

Tranzuotojo nykštys

Mitas: Žmogaus nykštys ties sąnariu gali būti arba tiesus, arba lenktas. Pastarasis variantas yra vadinamas „tranzuotojo nykščiu“ ir priklauso nuo vieno geno variacijos.

Realybė: „Jei šis mitas būtų tiesa, – rašo McDonaldas, – tuomet du tėvai su tranzuotojo nykščiais negalėtų turėti vaiko su tiesiu nykščiu.“ Tiesa tokia, kad nykščių lankstumas tarp žmonių smarkiai varijuoja, tad negalima tiksliai pasakyti, kur prasideda ir baigiasi „tranzuotojo nykštys“.

„Neįmanoma objektyviai nubrėžti linijos tarp tiesaus ir lenkto nykščio“, – teigia McDonaldas. O tėvai su lenktais nykščiais tikrai gali susilaukti vaikų su tiesiais!

Susiję straipsniai

Rasti seniai dingę „Don Kichoto“ autoriaus palaikai?

Mokslininkai tiria Madride rastus kaulus Miguelis de Cervantesas yra vienas garsiausių XVI a. žmonių – juk šio ispano parašyta knyga „Don Kichotas“ davė pradą šiuolaikiniam romanui ir vis dar tai įrodo nemažėjančiais savo pardavimais. Tačiau nors istorikai ir žinojo, kad jis mirė 1616 m., niekas iki šiol nenumanė, kur
daugiau

Madagaskare aptiktas „Lobių salos“ lobis?

Povandeninių gelmių tyrinėtojai Madagaskare pranešė atradę lobį, kuris galimai priklauso skandalingai išgarsėjusiam XVII a. škotų piratui Williamui Kiddui, įkvėpusiam pagrindinį Roberto Luiso Stevensono romano „Lobių sala“ piktadarį. 50 kg svorio sidabro luitas buvo ištrauktas praėjusios savaitės pabaigoje, iš
daugiau

Europos marsaeigio likimas neaiškus

Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso nusileidimo modelis trečiadienį nutūpė ant Raudonosios planetos paviršiaus, tačiau iškart po to jo siunčiamas signalas nutrūko, pranešė misijos kontrolieriai. Iki šiol nėra žinoma, ar zondas sveikas. „Modulis nutūpė, tas yra tiksliai žinoma, - sakė Thierry Blancquaertas, ES
daugiau