Liežuvio rietimas ir kiti mitai apie genetiką

Ar galite užriesti savo liežuvį? Jeigu taip, tai priklausote absoliučiai daugumai. Nuo 65 iki 81 proc. pasaulio žmonių turi šį keistą ir, iš pirmo žvilgsnio, nenaudingą talentą. Tačiau kodėl vieni moka tai padaryti, o kiti ne? Dažniausias atsakymas, išmokomas pradinėse mokyklose, yra tas, jog viską lemia genetika. Esą, jeigu iš vieno savo tėvų paveldėjote dominuojantį „liežuvio rietimo geną“, tai ir jūs galite atlikti šį vakarėlių triuką.

Tačiau Johnas H. McDonaldas, Delavero universiteto biologinių mokslų departamento profesorius, paneigia tokį įsitikinimą: „Jei tai būtų tiesa, tuomet du tėvai, negalintys užriesti savo liežuvių, niekuomet neturėtų vaikų, gebančių tai padaryti. Tačiau realybėje dažnai matome priešingą variantą.“

Pasak jo, mokytojai ir vadovėliai ilgus metus perdėtai supaprastina šią teoriją, kurią galima atsekti iki vieno 1940-ųjų tyrimo, kuris greitai po paviešinimo buvo paneigtas.

„5-ojo dešimtmečio pradžioje žmonės jau žinojo, jog būna dvynių porų, kuriose vienas gali užriesti liežuvį, o kitas ne, – teigia McDonaldas. – Tai gana akivaizdžiai rodo, jog viską lemia ne vien tik genetika.“

Tiesa yra šiek tiek sudėtingesnė. McDonaldas sako, kad, kai kuriais atvejais, savo vaidmenį atlieka ir aplinka – yra žmonių, galinčių išsiveržti iš genetikos pančių ir išmokti „paslaptingojo“ liežuvio rietimo meno. Kitais atvejais, tai gali būti nėštumo metu įgaunamas talentas, galimai priklausantis nuo vaisiaus padėties gimdoje, teigia jis.

Ir liežuvio rietimas toli gražu nėra vienintelė genetinė savybė, kurią mes pernelyg supaprastiname. Štai dar keli tokie mitai, kuriuos paneigia profesorius McDonaldas.

Rankų sunėrimas

Mitas: Tai, ar sunėrę rankas ant viršaus paliekate savo kairįjį, ar dešinįjį nykštį, priklauso nuo vieno vienintelio geno.

Realybė:
 Net ir identiški dvyniai neretai skirtingai suneria savo rankas – tai rodo, jog „kairiojo nykščio ant viršaus“ genas tikrai neegzistuoja.

Akių spalva

Mitas: Mėlyną akių spalvą nulemia vienas recesyvinis genas. Rudaakis vaikas negali gimti dviem mėlynakiams tėvams.

Realybė: „Akių spalvą nulemia kelių skirtingų genų variacijos bei sąveikos tarp jų, – paaiškina McDonaldas. – Tai reiškia, jog dviem mėlynakiams tėvams tikrai įmanoma turėti rudaakių vaikų.“

Plaukų spalva

Mitas: Raudoną plaukų spalvą nulemia vienas recesyvinis genas, kurį gali nudominuoti visi kiti genai. Vadinasi, du raudonplaukiai tėvai negali turėti ne raudonplaukių vaikų.

Realybė: Yra daugybė raudoną spalvų pigmentą kontroliuojančio geno variacijų, ir šį geną gali smarkiai paveikti kiti genai, atsakingi už rudą plaukų spalvą. Tai reiškia, jog du tėvai su raudonais plaukais tikrai gali turėti vaikų su rudais ar šviesiais plaukais.

Ausų speneliai

Mitas: Visi žmonės turi vieną iš dviejų ausų spenelių tipų: prijungtus (t. y. tiesiogiai prisijungusius prie galvos šono) arba neprijungtus (šiek tiek atskirtus nuo galvos šono). Tai, kurie ausų speneliai atiteko jums, nulemia vienas vienintelis genas.

Realybė: Mūsų ausų speneliai negali būti suskirstyti tik į dvi kategorijas – tiesa tokia, kad tarp prisijungusių ir neprisijungusių spenelių yra visas prisijungimo spektras. Du genetiniai tyrimai, nagrinėję spenelių tipus, taip ir nesutarė, kuri savybė yra dominuojanti, o tai reiškia, kad genetinė ausų spenelių išsivystymo pusė – ne tokia jau vienareikšmė.

Tranzuotojo nykštys

Mitas: Žmogaus nykštys ties sąnariu gali būti arba tiesus, arba lenktas. Pastarasis variantas yra vadinamas „tranzuotojo nykščiu“ ir priklauso nuo vieno geno variacijos.

Realybė: „Jei šis mitas būtų tiesa, – rašo McDonaldas, – tuomet du tėvai su tranzuotojo nykščiais negalėtų turėti vaiko su tiesiu nykščiu.“ Tiesa tokia, kad nykščių lankstumas tarp žmonių smarkiai varijuoja, tad negalima tiksliai pasakyti, kur prasideda ir baigiasi „tranzuotojo nykštys“.

„Neįmanoma objektyviai nubrėžti linijos tarp tiesaus ir lenkto nykščio“, – teigia McDonaldas. O tėvai su lenktais nykščiais tikrai gali susilaukti vaikų su tiesiais!

Susiję straipsniai

Marsaeigis „Curiosity“ pasiekė ilgai lauktą tašką

Marsaeisigis „Curiosity“ Marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje galiausiai pasiekė Aštriojo kalno papėdę, Kilimandžaro dydžio kalną, prie kurio bandė nusigauti didžiąją pastarųjų poros metų dalį. „Galiausiai atvykome prie tolimosios taip ilgai ieškotos ribos, – sakė projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris 
daugiau

Žemės branduolyje aptiko dar vieną sluoksnį

Mokslininkai tvirtina, kad gavo naujų žinių apie tai, kas yra pačiame Žemės centre. Bendromis JAV ir Kinijos mokslininkų pastangomis išsiaiškinta, kad pačiame mūsų planetos branduolio centre yra dar vienas aiškiai išsiskiriantis sluoksnis. Mokslininkai įsitikinę, kad vidinio branduolio centro struktūra iš geleži
daugiau

Karščiausi metai istorijoje

2016 m. gali būti patys karščiausi metai žmonijos istorijoje, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT). Nepaisant to, mokslininkai paskelbė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurias sukelia degantis iškastinis kuras, - pagrindinė klimato atšilimo priežastis - trečius metus iš eilės nemažėja. Ši žinia
daugiau