Barackas Obama

Kongreso demokratai jau tai yra matę: metų metus besitęsiantis karas kitoje pasaulio pusėje, kuriame amerikiečių pajėgos kaunasi su nuolat besikeičiančiu priešu. Štai kodėl jie tikina, kad jei prezidentas Obama nori, kad jo partijos nariai palaikytų jo kovos su „Islamo valstybe“ planus, jis turi įrodyti, kad tai netaps dar vienu kariniu liūnu, kokiuose ši šalis buvo murkdoma daugiau nei dešimtmetį,

„Žmonės labai atsargiai žiūrės į bet ką, kas bus panašu į tuščio čekio patvirtinimą, – sakė Atstovų rūmų narys Chrisas Van Hollenas, kuris buvo vienas iš keturių Atstovų rūmų demokratų, dalyvavusių diskusijoje Baltuosiuose rūmuose dėl Leidimo panaudoti karinę galią (AUMF). – Savo pamoką išmokome Irake. Mes žinome, kaip pavojinga tiesiog duoti leidimą veikti, kai tiksliai nežinai, koks tas veikimas bus.“

Obamos administracijos atstovai antradienį trumpai pristatė AUMF planą Atstovų rūmų lyderiams ir Senato demokratams. Plane kalbama apie trejų metų trukmės invaziją, ribotą „ilgalaikį karių dislokavimą“ ir jokių apribojimų kovų geografijai. Nors dauguma narių savo nuomonę šiuo klausimu žada pareikšti tik po oficialaus projekto pateikimo, tačiau nemažai jų išreiškė nerimą, kad planas be griežtų apribojimų gali būti panaudojamas pateisinant tuos veiksmus, kuriems jis nebuvo skirtas.

„Niekas nenori ir vėl įsitraukti į ilgai užsitęsiantį karą, kurio metu mes kovojame kažkieno kito pilietiniuose karuose, – sakė Atstovų rūmų demokratų pirmininkas Xavieras Becerra. – Mes norime būti tikri, kad turime pasitraukimo strategiją ir žinome, kaip pasiekti, kad laimėtų geri vyrukai. Šiuo atveju, kova yra labai komplikuota.“

Įstatymo projektas, prašantis leidimo panaudoti karinę jėgą, įstatymų leidėjams bus pateiktas artimiausiu metu. Kol kas nėra žinoma, ar po pirmųjų atsiliepimų Baltųjų rūmų diskusijoje bus įvesta kokių nors pasikeitimų.

Kai kurie demokratai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymo projekto kalba yra pernelyg abstrakti. Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Adamas Smithas sakė, kad Obamai teks įtikinti demokratus, kad AUMF „nebus per plačiai interpretuojamas ir per plačiai taikomas“, kaip, jų manymu, įvyko su 2001 metų leidimu kovoti su Al Qaeda. Tuo tikslu jis siūlo į planą įtraukti griežtus apribojimus.

„Privalo būti nurodytas griežtas laikas, iki kada operacija turi būti baigta, o taip pat nustatytos geografinės ribos. Sudėtingiausia, žinoma, nustatyti karinių veiksmų apribojimus. Aš esu 100 procentų prieš pilną JAV įsitraukimą į kovą, tačiau kaip nubrėžti tą ribą? Negalime sakyti, kad visiškai nedislokuosime mūsų karių, nes jie užjūryje jau yra dislokuoti“, – sako jis.

Atstovų rūmų mažumos prievaizdas Steny Hoyeris sakė, kad tikėtina, jog AUMF bus svarstomas jau kitą mėnesį, o Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto narys Eliotas Engelis teigė, jog tikisi, kad balsavimas dėl šio įstatymo projekto bus surengtas per „ateinančias kelias savaites“.

Tuo tarpu Kongreso progresyvistai kuria savąją AUMF versiją, kurią palaikytų jų nariai. Manoma, kad čia bus aiškiai apibrėžta vieta, laikas, trukmė, leistinas elgesys ir greičiausiai nebus įtrauktas karių dislokavimas, sako progresyviųjų demokratų grupės bendrapirmininkis Keithas Ellisonas.

„Suprantu, kad prezidentas yra atsidūręs sunkioje padėtyje. Negalima ignoruoti šių žmogžudiškų maniakų. Klausimas yra kaip sumažinti jų keliamą grėsmę ir apsaugoti amerikiečius. Reikia mąstyti plačiau, nei tik apie karinius veiksmus“, – sakė jis.

Jam antrino grupės bendrapirmininkis Raulis Grijalva: „Mes jau buvome užjūrio karų smaigalyje Afganistane ir Irake – ši strategija pasirodė nesanti pati geriausia. Manau, logiška būtų, kad šiai kovai vadovautų arabų šalys, o mes būtume dalis tarptautinės paramos.“

„Dabar mums vėl teko grįžti į Iraką ginti nevykusios jo valdžios. Man neramu, kad mes ten vėl būsime įtraukti į vis daugiau karinių veiksmų, – sakė kongresmenas Jimas McGovernas. – Kongresas vengia į tokius klausimus žiūrėti kūrybiškai. Tas pats per tą patį: dar vienas AUMF, dar vienas karas, daugiau bombų, daugiau karių – o iš tiesų karai Afganistane ir Irake niekaip nepadidino mūsų nacionalinio saugumo.“