Daugiau 
 

Liudvikas van Bethovenas

03/24/2017 Aidas
history-1036-e1490385071523

Liudvikas van Bethovenas – vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi figūra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp klasicizmo ir romantizmo epochų. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, kurio kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų.

Liudvikas van Bethovenas gimė Bonoje 1770 m. Tėvai – Johanas van Bethovenas ir Magdalena Keverich van Bethoven. Gimimo diena anksčiau buvo laikoma gruodžio 16 d., nes žinoma, kad krikšto data – gruodžio 17 d., o tuo metu naujagimiai būdavo krikštijami dieną po gimimo. Bethoveną muzikos pradėjo mokyti jo tėvas, kapelos giesmininkas. Pasakojama, kad tėvas sūnų mušdavo, versdavo jį groti, tikėdamasis padaryti iš jo panašų vunderkindą kaip Mocartas. Bethovenas taip pat mokėsi pas Bonos dvaro vargonininką Kristianą Gotlobą Nefę.

1792 m., pasinaudojęs savo darbdavio Bonoje dėka įgytais ryšiais, Bethovenas persikėlė į Vieną. Čia jis tikėjosi mokytis pas Haidną, tačiau šis neturėjo laiko mokiniams ir po dvejų metų perdavė Bethoveną Johanui Albrechtsbergeriui. Jaunasis pianistas greitai buvo pripažintas virtuozu, kiek lėčiau pasiekė pripažinimą kaip kompozitorius. Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t.y. dirbo ne bažnyčiai ar rūmams, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius.

Maždaug nuo 28-erių metų Bethovenas ėmė kursti, apie 50 gyvenimo metus visai apkurto. Galiausiai tai jį net privedė prie minčių apie savižudybę. Jo asmeninis gyvenimas taip pat buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminėmis, jo elgesys su kitais žmonėmis pasižymėjo nesutarimais. Turėjo ir finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.

Bethovenas išplėtojo, patobulino sonatų formą, kurią perėmė iš Haidno ir Mocarto (pirmosios trys Bethoveno sonatos netgi dedikuotos Haidnui), taip pat vystė simfonijas (vietoje keturių dalių jis pasirinko daug laisvesnę formą). Liudvikas van Bethovenas padėjo pamatus romantizmo epochos muzikai.

Bethoveno kūryba skirstoma į tris laikotarpius. Pirmajame laikotarpyje, iki 1802 m., kompozitorius ieškojo savo kūrybinio braižo. Šiam laikotarpiui priklauso 6 styginių kvartetai, 10 sonatų fortepijonui, 3 koncertai fortepijonui ir dvi simfonijos.

Antrasis laikotarpis: iki 1816 m. Bethovenas suformuoja individualų stilių. Parašomos 6 simfonijos, muzika Goethes dramai „Egmontas“, uvertiūra „Koriolanas“, opera „Fidelijas“, 2 koncertai fortepijonui, koncertas smuikui, „Razumovskio kvartetai“, sonatos fortepijonui.

Trečiasis laikotarpis prasideda, kai Bethoveno kūryboje atšiaurumą keičia mąslumas. Sukuriamos 5 sonatos fortepijonui, „Variacijos Diabelio tema“, „Missa solemnis“, „Devintoji simfonija“ ir styginių kvartetai.

Paprastai vertinama, kad Bethovenas sukūrė iš viso 9 simfonijas, 11 uvertiūrų, muzikos kūrinius teatro pastatymams, koncertą smuikui su orkestru, 5 koncertus fortepijonui su orkestru, 16 styginių kvartetų, 9 fortepijoninius trio, 10 sonatų smuikui ir fortepijonui, 5 sonatas violončelei ir fortepijonui, 32 sonatas fortepijonui, taip pat variacijų ciklus fortepijonui, oratoriją, operą „Fidelijas“, dvejas mišias, įvairias arijas, dainas.

Garsiausios Bethoveno simfonijos yra trečioji (Herojinė), penktoji (Likimo) ir devintoji (Džiaugsmo). Pasakojama, kad trečiąją savo simfoniją Bethovenas buvo paskyręs Napoleonui Bonapartui, bet sužinojęs, kad šis pasiskelbė imperatoriumi, Bethovenas supykęs nubraukė ankstesnį pavadinimą ir dedikavo ją „Herojui“. Penktoji simfonija pavadinimą gavo tik po kompozitoriaus mirties. „Taip likimas beldžias į duris“ – buvo pasakęs Bethovenas apie per visą simfoniją besikartojantį motyvą. Dėl šių jo žodžių simfonija ir buvo pavadinta „Likimo“ simfonija. Devintoji simfonija nuo kitų skiriasi tuo, kad kompozitorius į ją įtraukė chorą ir solistus. Ketvirtoje simfonijos dalyje Bethovenas panaudojo vokiečių poeto F. Šilerio „Odę džiaugsmui“.

Visą gyvenimą buvęs silpnos sveikatos, 1826 m. Bethovenas visai nusilpo. Kitąmet jis mirė, kaip manoma, nuo kepenų ligos arba apsinuodijimo švinu.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu