Antradienį pasaulio žiniasklaida citavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, paraginusį kurti „realią“ Europos kariuomenę, esą, kad galėtume apsisaugoti ne tik nuo Rusijos ar Kinijos, bet ir nuo JAV.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius įsitikinęs: interpretacija, jog E.Macronas mano, kad kariuomenė Europai reikalinga gintis nuo JAV, yra neteisinga. Pasak eksperto, kartais interpretacijomis, ypač dabartinėje informacinio karo situacijoje, yra specialiai manipuliuojama.
Tuo suinteresuotos ir antiamerikietiškos jėgos ES viduje, ir išorinės jėgos, kurios labai norėtų, kad Europa ir JAV kuo daugiau konfliktuotų įvairiose srityse – nuo prekybos iki saugumo ir gynybos. M.Laurinavičiaus įsitikinimu, visa, ką E.Macronas sakė ir darė iki šiol, atvirkščiai, leidžia teigti, kad jo pozicija JAV atžvilgiu yra netgi palankesnė negu įprasta Prancūzijoje.
„Jeigu pasigirsta norų ar pareiškimų (ne iš prezidento E.Macrono, bet iš kitų), kad gal reikėtų sukurti kažkokią autonominę Europos sistemą, izoliuotis ar atitrūkti nuo JAV – tai būtų strategiškai labai klaidinga“, – portalui LRT.lt aiškina užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Jis primena, kad visos Europos ir euroatlantinės erdvės saugumo garantas yra ir visą laiką nuo Aljanso įkūrimo buvo NATO, tad blaškymasis ir resursų skirstymas neatrodo gera mintis.
Tik sąjungininkai, bet ne priešai
Ir L.Linkevičius, ir M.Laurinavičius sako neįsivaizduojantys situacijos, kad Europai tektų gintis nuo JAV. „Nepaisant visų menkų kivirčų ar išsiskiriančių interesų, JAV ir Europa yra du Vakarų demokratijos poliai, kurie gali būti tik sąjungininkai, o ne priešai“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
L.Linkevičiui mažai tikėtinas atrodo ir JAV pasitraukimo iš NATO scenarijus. Nepaisant įvairių pastaruoju metu nuskambėjusių JAV politikų pasisakymų, į Aljansą investuota dešimtmečiais ir taip lengvai jį sugriauti būtų labai sudėtinga, įsitikinęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
M.Laurinavičius pritaria, jog sunku įsivaizduoti, kad artimiausiu metu JAV galėtų pasitraukti iš NATO. Bet ilgalaikėje perspektyvoje, jo nuomone, tokia tikimybė yra. Pasaulyje vis labiau auga Azijos šalių (ne vien Kinijos) reikšmė, keičiasi ir pačių JAV demografija, nyksta asmeninis ryšys tarp amerikiečių ir europiečių, be kita ko ir todėl, kad vis mažiau lieka amerikiečių, kurių tėvai ar seneliai kariavo karuose Europoje.
Tad, eksperto nuomone, gali susidaryti situacija, kai Azija Jungtinėms Valstijoms taps svarbesnė nei Europa. Jei ir interesų, ir resursų pradės trūkti (JAV rinkėjai, kaip ir Europos, ne visada linkę pritarti, kad gynybai būtų skiriama tiek lėšų, kiek reikia), gali būti, kad amerikiečiai po truputį trauksis iš Europos saugumo architektūros. Tai nereiškia, kad taip nutiks per 5 ar 10 metų. Bet net jei tai tik teorinė tikimybė, būtent tokiam, net ir pačiam blogiausiam scenarijui, Europa turėtų ruoštis, perspėja M.Laurinavičius.
Saugumu turime rūpintis ir patys
L.Linkevičius primena, kad būtent JAV sukuria apie 70 proc. NATO potencialo. „Strateginiai pervežimai oru, jūra, strateginė ginkluotė – tai JAV indėlis, kuris nepakeičiamas“, – sako ministras. Anot jo, su savo ekonominiu potencialu ir techninėmis galimybėmis Europa nebūtų pajėgi užpildyti tokias spragas. Bet net jei JAV vaidmuo NATO nesikeis, tai nereiškia, kad europiečiai turi atsipalaiduoti ir neskirti dėmesio savo gynybai, sako ministras. Pasak jo, klaidinga būtų ir nekreipti dėmesio į D.Trumpo raginimus NATO narėms skirti bent jau 2 proc. nacionalinio BVP gynybai, kad sukurtų atitinkamus nacionalinius pajėgumus, kuriuos būtų galima naudoti ir bendroms operacijoms. „Iki šiol situacija tikrai yra nepatenkinama. Tai kritika, kuri turi pagrindo“, – portalui LRT.lt teigia ministras.
Lietuva visą laiką pabrėžia, jog mūsų tikslas, kad tos grupės, kurios yra ES struktūrinio bendradarbiavimo dalis, būtų lygiai sėkmingai naudojamos ir ES, ir NATO, jeigu yra toks poreikis. „Tai yra mūsų principinė pozicija: kokias iniciatyvas benagrinėtume, norime, kad būtų sąveika tarp ES ir NATO, ir kad būtų sukurti didesni pajėgumai, kurių akivaizdžiai šiuo metu mums visiems trūksta“, – dėsto ministras.
Jo nuomone, būtų vienareikšmiškai neprotinga kurti Europos karines pajėgas nekoordinuojant ir nesąveikaujant su JAV ir NATO. „Prielaidas galima daryti įvairias, bet būtų tikrai didelė klaida, jeigu mes dar labiau paskatintume atsiskyrimo, autonomijos nuotaikas, kurios kartais pasigirsta“, – įsitikinęs ministras. Be to, sklandus bendradarbiavimas tarp ES ir NATO susijęs ir su resursais – būtina ne dubliuoti, ne konkuruoti, o sukurti pridėtinę vertę.
